V. Baltramiejūnas tapo paskutiniu politiku, palikusiu aukštą postą ilgą laiką savotišku visų laikų miesto valdančiųjų bastionu laikytuose „Aukštaitijos vandenyse“.

Politikų gūžta ištuštėjo

Politikų gūžta ištuštėjo

 

Panevėžiečiai dar prieš keletą metų juokavo, kad iš čiaupų tekantis vanduo stipriai politizuotas. Savivaldybės įmonė „Aukštaitijos vandenys“ vienu metu iš tiesų buvo virtusi gūžta vietos Tarybos nariams – valdančiųjų atstovams.

Taip jau sutapo, kad 72-ejų Vidmantas Baltramiejūnas, nebedalyvavęs savivaldos rinkimuose, paskutinis iš politikų paliko ir aukštas pareigas vandens tiekėjos įmonėje.

Jo atlaisvintą eksploatacijos direktoriaus vietą užėmė Gamybos ir technikos skyriaus buvęs viršininkas Rimantas Savickas.

„Ta pareigybė reikalinga, ji negali būti naikinama. Mano žinioje buvo 7 padaliniai – maždaug 170 žmonių“, – tvirtino V. Baltramiejūnas.

Praėjusią kadenciją miesto Tarybos valdančiajai daugumai priklausęs, bet šių metų kovą vykusiuose rinkimuose nebedalyvavęs politikas tvirtina Savivaldybės rankose esančią įmonę paliekantis niekieno neverčiamas.

„Kaip nekeista, bet po savivaldos rinkimų nesu sulaukęs užuominų trauktis, to buvo anksčiau ir labiau iš žiniasklaidos. Pačiam reikia suprasti, kada laiku išeiti. Nors per tiek metų nesu turėjęs biuletenio nė vieną dieną, nesinori išeiti, kai ligos ims spausti“, – aiškino V. Baltramiejūnas.

Matė siaurus interesus

Nuo 1997-ųjų rinktas į Savivaldybės tarybą, V. Baltramiejūnas teigia nebematantis didelės prasmės toliau būti politikoje ir nebeturintis azarto „dalyvauti tame žaidime“.

Anot jo, pirmą nusivylimą politika išgyvenęs praėjusios Tarybos kadencijos pradžioje, kai buvo priverstas trauktis iš Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos, šios vietiniams vadovams nusprendus neiti į mero Ryčio Račkausko formuojamą valdančiąją daugumą.

„Kiekvienam politikui, jei tik yra galimybė, reikia dalyvauti valdyme. Juk rinkėjai į Tarybą, į Seimą renka ne dėl to, kad politikas opozicijoje kojomis trepsėtų. Kad ir kokia būtų valdančioji dauguma, joje būdamas gali daryti įtaką vienokiems ar kitokiems sprendimams“, – įsitikinęs V. Baltramiejūnas.

Jis teigia tebesaugantis dokumentus, įrodančius, kad TS-LKD Panevėžio skyriaus taryboje buvo priimtas sprendimas jungtis į daugumą, netgi su būsimais koalicijos partneriais beveik susitarta dėl pareigų pasiskirstymo.

„Jei kažkam vienas kitas valdantysis nepatiko, tai turėjo būti jų, ne partijos problemos, bet siauri partiniai interesai užgožė platesnius uždavinius“, – įvertino V. Baltramiejūnas.

Konservatorius, bet ne partijoje

Dešiniųjų blaškymasis tarp ėjimo į daugumą ir pasitraukimo į opoziciją lėmė jų pačių nubyrėjimą. Nors prieš ketvertą metų Panevėžio rinkėjai konservatoriams ir krikščionims-demokratams suteikė šešias vietas miesto Taryboje, net keturi iš jų, tarp kurių buvo ir V. Baltramiejūnas, pasirinko dirbti valdančiojoje daugumoje ir turėjo palikti partiją.

„Buvau konservatorius juo ir likau, bet tik ne partijoje. Jei priklausai TS-LKD, dar nereiškia, kad esi tikras konservatorius. Kartais tie dalykai labai skiriasi“, – sako ilgametis politikas.

Jis teigia nepateisinęs ir konservatorių taktikos Seime.

„Seime konservatoriai, antroji pagal dydį frakcija, buvo kviečiami į daugumą, o parodė užsispyrimą ir nėjo. Visgi pirmiausia turėjo būti valstybiniai reikalai ir dalyvavimas valstybės valdyme. Žmonės renka ne dėl to, kad politikas būtų opozicijoje, bet kad įgyvendintų per rinkimus deklaruojamus siekius. TS-LKD tokią galimybę turėjo“, – buvusius politinius bendražygius kritikuoja V. Baltramiejūnas.

Visgi jis pripažįsta, kad dirbdamas Panevėžio savivaldybės valdančiojoje daugumoje norėjęs turėti didesnės įtakos sprendimams ir jam nebuvo priimtina tylėjimo taktika.

Politikai nubyrėjo

V. Baltramiejūnas tapo paskutiniu politiku, palikusiu aukštą postą ilgą laiką savotišku visų laikų miesto valdančiųjų bastionu laikytuose „Aukštaitijos vandenyse“.

Šioje įmonėje jis įdarbintas, kai Panevėžį valdė mero pareigas ėjęs Vitas Matuzas. Juodu tuomet artimai siejo politinės pažiūros – abu priklausė Tėvynės sąjungai.

Vienu metu bendrovėje dirbo net šeši direktoriai, tarp kurių buvo ir kiti tuomečiai aktyvūs Tarybos nariai „tvarkietis“ Sigitas Činga, „darbietis“ Petras Narkevičius.

Pastarojo trejus metus užimtas plėtros direktoriaus etatas įmonėje panaikintas politikui 2011-aisiais perėjus į „darbiečių“ gautą miesto vicemero postą.

Įtakingu „tvarkiečiu“ laikytas S. Činga iš statybos direktorių atleistas 2017-aisiais – tai buvo pirmoji kadencija, kai į miesto Tarybą neišrinktas nė vienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, nors iki tol ši politinė jėga ilgą laiką sugebėjo išsilaikyti miesto valdžioje valdant tiek konservatorių, tiek socialdemokratų merams.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų