-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokius duomenis pateikia į politikų ir valstybės tarnautojų sąskaitas visuomenei pažvelgti leidusios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti naujausi turto deklaracijų išrašai.
VMI duomenimis, 200 turtingiausių Lietuvos politikų ir valstybės tarnautojų sąrašo pirmajame šimtuke – panevėžiečių šeimos pavardė. Žinomas rajono verslininkas, užsiimantis mažmeninė prekyba, maitinimu, statybomis ir teikiantis apgyvendinimo paslaugas, Jonas Katinas deklaravo 2018-aisiais valdęs daugiau nei 1,2 mln. eurų vertės turtą, jo žmonos Nijolės deklaruotas turtas siekė dar beveik 700 tūkst. eurų.
Tokį kapitalą turintis J. Katinas yra 71-as tarp šalies turtingiausių politikų, jo žmona – 136-a.
J. Katinas ilgą laiką buvo vienas matomiausių rajono politikų, į Savivaldybės tarybą rinktas nuo 1990-ųjų. Liberalų sąjūdžio Panevėžio rajono skyriui kurį laiką vadovavęs verslininkas šįmet padėjo tašką politiko karjeroje ir savivaldos rinkimuose nebedalyvavo – pareiškė, kad sulaukus 65-erių pribrendo laikas pagyventi sau.
Versle J. Katinas startavo 1989-aisiais. Dešimt hektarų užsodinęs bulvėmis, panevėžietis jomis ėmėsi aktyviai prekiauti. Katinai bulves tiekė net ir Pravieniškių pataisos namams-kolonijai.
Turėdamas statybos inžinieriaus profesiją, J. Katinas netrukus nuo bulvių perėjo prie rimtesnių dalykų. Stojus nepriklausomybei, susidėvėjusi vandentiekio infrastruktūra lėmė masinį šulinių kasimą ir jiems reikalingų betoninių rentinių paklausą. Buvęs daržovių augintojas ėmėsi tokius gaminti, be to, pradėjo malti akmens skaldą.
Turtingiausių Lietuvos politikų ir valstybės tarnautojų sąraše 71-ą vietą užėmęs Jonas Katinas deklaravo 2018-aisiais valdęs daugiau nei milijono eurų vertės turtą.
„Sekėme rinką, žiūrėjome, kur būtų nebrangi žaliava ir ką galima greitai parduoti, o ne pagaminus užraugtą laikyti“, – sako J. Katinas.
Rizikuoti nedrįstantis verslininkas, J. Katino nuomone, netaps sėkmingu. Visgi pripažįsta, kad per tris dešimtis metų šeimos verslą nuo bankroto tris kartus išgelbėjo žmona, neleidusi sutuoktiniui imti didelių kreditų.
Pastarąjį kartą, anot J. Katino, žmona, paskelbusi ultimatumą – arba ji, arba sutuoktinio idėjos, – 2007-aisiais sustabdė jį nuo grandiozinių individualių namų statybų.
„Tada tai atrodė ypač sėkminga verslo niša. Aplink Panevėžį vienas po kito dygo namai, žmonės kraustėsi iš daugiabučių. O po krizės, 2010-aisiais, nekilnojamojo turto kainos krito perpus. Ir netikiu, kad jos Panevėžyje dar kada nors pasiektų 2007-ųjų lygį. Vilnius jau grįžo į tas vėžes, bet mūsų krašte per mažas nekilnojamojo turto poreikis“, – mano verslininkas.
J. Katinas sutinka, kad bet kuriame versle vienas pagrindinių sėkmės faktorių – darbuotojai. Į įmonėje dirbančius 15–20 ir daugiau metų žmones verslininkas sako esąs kaip katinas įsikibęs nagais.
Pasak verslininko, jo įmonėje apie 30 darbuotojų čia skaičiuoja jau 15–20 metų.
„Jie ir yra aukso fondas, iš gatvės tokių gerų nebeateina“, – sako J. Katinas.
Anot jo, kad Panevėžys – mirštantis miestas, tėra politikų paskleista netikusi mintis. Verslininkas sako iš karto galintis išvardyti ne vieną darbo vietą, kur profesiją turintis darbuotojas gali uždirbti 1000 eurų.
„Bėda, kad ateina darbintis atsuktais nagais ir tiek nori“, – iššūkį šiandienos verslui mato J. Katinas.
Į šalies turtingiausių politikų sąrašą Panevėžio rajono ilgametis meras Povilas Žagunis nepateko, galima sakyti, tik per plauką. Jo deklaruotas turtas siekia 557 521 Eur, o tai yra vos 29 tūkst. mažiau nei reitingo paskutinėje, 200-oje, vietoje esančio Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojo, prof. Sauliaus Cicėno turtas.
„Pinigai ne vogti, o dorai uždirbti – ir iš verslo, ir iš mero darbo. Mero atlyginimas daugiau nei 2000 eurų, mudu su žmona tiek neišleidžiame, o vaikams duoti nebereikia“, – teigė P. Žagunis
Rajono mero kėdėje politikas skaičiuoja penkioliktus metus.
Nuo 1994-ųjų jis yra ir bendrovės „Panevėžio melioracija“ akcininkas. Apie 30 proc. įmonės akcijų valdantis meras sako pastaraisiais metais visiškai atsiribojęs nuo bendrovės veiklos. Jam teisėsauga dar 2017-ųjų pradžioje pareiškė įtarimus dėl savo bendrovės galimo protegavimo rajono Savivaldybės viešųjų pirkimų konkursuose. „Panevėžio melioracija“ yra tarp didžiausios vertės viešųjų pirkimų Panevėžio rajono savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose laimėtojų.
Pats P. Žagunis jam pareikštus įtarimus visada vadino nepagrįstais. Ikiteisminis tyrimas tęsiasi iki šiol ir byla dar nėra pasiekusi teismo.
Į šalies turtingiausiųjų sąrašą tik per plauką nepatekęs P. Žagunis sako po nemalonumų su teisėsauga visiškai atsiribojęs nuo jam priklausančios bendrovės valdymo.
O prie Panevėžio mero Ryčio Račkausko bylos prokurorai neužtruko nė metų. Šiauliuose teismo slenksčius minantis meras nuo pareigų buvo nušalintas devynis mėnesius ir gyveno be atlyginimo.
VMI duomenimis, per praėjusius metus jo santaupos, palyginti su 2017-aisiais, sumenko beveik 11 tūkst. Eur.
R. Račkausko visas deklaruotas turtas – nekilnojamasis, automobilis, žemės sklypas ir kitas, privalomas registruoti, – vertas 127 081 tūkst. Eur.
Prieš ketvertą metų, 2015-aisiais, dalyvaudamas mero rinkimuose, iki tol individualiąja veikla vertęsis architektas R. Račkauskas buvo deklaravęs sukaupęs 131 tūkst. Eur vertės turto.
Iš panevėžiečių rinktų Seimo narių solidžiausios sumos įrašytos valstiečio Petro Nevulio deklaracijoje. Jis VMI nurodė turįs 328 tūkst. 596 Eur vertės turto. Ūkininkaujantis parlamentaras pernai buvo negrąžinęs 212 tūkst. Eur paskolos. Didžiausias politiko turtas – žemė. P. Nevulis nurodė, kad šioji verta daugiau nei 200 tūkst. Eur.
Seimūno žmonos turtas siekia irgi per 300 tūkst. Eur, bet ir ji pernai buvo skolinga apie 180 tūkst. Eur.
Kita valstiečių atstovė Seime, Panevėžio rajone išrinkta Guoda Burokienė valdo 121 tūkst. Eur vertės turtą, jos sutuoktinis – 92 tūkst. Eur.
Pagal turtingumą panevėžiečiams atstovaujančių parlamentarų sąraše toliau rikiuojasi konservatorė Rasa Juknevičienė. Jos turtas įvertintas 127 tūkst. Eur. Seimo narė, teikdama deklaraciją už praėjusius metus, nurodė negrąžinusi per 15 tūkst. Eur paskolos. Brangiausiai – 100 000 Eur įvertinas parlamentarės namas.
Jos sutuoktinio Zenono Juknevičiaus deklaruotas turtas – namas, sklypas ir automobilis – vertas 105 tūkst. Eur.
Antrą kadenciją Seime skaičiuojantis Povilas Urbšys deklaravo užgyvenęs turto už kiek daugiau nei 83 tūkst. Eur. Iš jų santaupos siekia 35 669 Eur. Parlamentaras taip pat turi negrąžintų skolų – apie 7000 Eur.
P. Urbšio žmonos Jūratės turtas kiek kuklesnis, įvertintas maždaug 42 tūkst. Eur.
Prieš septynerius metus, 2012 m., pirmą kartą kandidatuodamas į Seimo narius, P. Urbšys buvo deklaravęs beveik tuos pačius skaičius, tik kita valiuta – litais. Tąkart politiko pajamų ir turto deklaracijoje buvo nurodyta, kad jam priklausantis privalomas registruoti turtas vertas apie 93 tūkst. litų, o tai būtų 26,9 tūkst. Eur.
Kurį laiką buvęs vienas skurdžiausių parlamentarų, P. Urbšys pernai uždirbo pardavęs per 20 ha žemės sklypą. Nors deklaracijose būdavo nurodoma oficiali jos vertė tesiekė vos 2,3 tūkst. Eur, Seimo narys pardavė už 143 tūkst. Eur.
„Nekilnojamojo turto vertes nustato Registrų centras, o žemę pardaviau rinkos kaina“, – aiškino P. Urbšys.
Antrą kadenciją Seime skaičiuojančio P. Urbšio turtas per tą laiką padidėjo maždaug 57 tūkst. Eur.
Palikęs nepartinius vienijančią Mišrią frakciją Seime ir prisijungęs prie Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos panevėžietis Bronislovas Matelis VMI nurodė sukaupęs turto, verto 87 tūkst. 442 Eur, ir turįs apie 13 tūkst. Eur paskolą. Prieš maždaug trejus metus kandidatuodamas į Seimą B. Matelis buvo deklaravęs 61,4 tūkst. Eur vertės turtą.
Iki politinės karjeros Seime B. Matelis sukosi žiniasklaidos versle, o tapęs parlamentaru laikraštį „Panevėžio kraštas“ leidžiančią bendrovę patikėjęs žmonai Liminai Matelienei. Politiko sutuoktinės deklaracijoje išvardyto turto vertė siekia 48,9 tūkst. Eur.
