Po S. Nėries memorialu ant namo P. Puzino gatvėje pakabinusi lentelę su paaiškinimu apie poetės santykį su sovietais, Savivaldybė jos pasigedo jau po trijų savaičių. P. Židonio nuotr.

Poetės garbę gynė vagys

Poetės garbę gynė vagys

Panevėžyje – detektyvas. Miesto centre, nuo istorinio namo, kuriame kadaise gyveno poetė Salomėja Nėris, paslaptingai dingo Savivaldybės neseniai užkabinta lentelė, informuojanti apie poetės kolaboravimą su sovietais. Vagystę ėmėsi tirti policija.

Istorinėje Panevėžio dalyje, P. Puzino gatvėje ant 11-uoju numeriu pažymėto pastato kabo net dvi memorialinės lentos, neleidžiančios praeiviams pamiršti čia gyvenusių ryškių asmenybių.
Viena žymi, jog šiame name veikė garsaus, 1941-aisiais sovietų žvėriškumus įamžinusio Panevėžio fotografo Jono Žitkaus fotoateljė.
Kita byloja, jog jame kurį laiką gyveno poetė Salomėja Nėris, poemos apie Staliną autorė.
Šis istorinis paradoksas neliko panevėžiečių nepastebėtas.
Dar pernai rugsėjį į „Sekundę“ kreipėsi vietos gyventojai, stebėdamiesi, kad Panevėžyje lieka įamžintas S. Nėries atminimas, nors Seimo sudaryta Desovietizacijos komisija savivaldybes ragina pervadinti šalyje šios poetės vardu pavadintas gatves.
„Visur sakoma, kad reikia pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus, vyksta ginčai dėl to, tačiau Panevėžyje kone centre tebekaba lenta su poetės bareljefu ir užrašu, primenančiu, kad tarpukariu porą metų ji čia gyveno. Akis gal taip nekliūtų, jei nebūtų žinomas ir tame name gyvenusio J. Žitkaus likimas“, – tąkart piktinosi „Sekundės“ skaitytoja.
Tarpukariu šioje gatvėje namus pasistatęs ir fotoateljė įkūręs J. Žitkus 1941-aisiais įamžino sovietų nusikaltimus ir per antrąją okupaciją už tai skaudžiai nukentėjo – kalėjo Sibire.
S. Nėries biografijoje – kitoks santykis su sovietais. 1940 metų vasarą poetė lankėsi Maskvoje su Lietuvos delegacija, kuri prašė Sovietų Aukščiausiąją Tarybą priimti Lietuvą į Tarybų Sąjungą.

Privalėjo paaiškinti

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausios specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, ką daryti su S. Nėries atminimo įamžinimu, buvo kreiptasi išaiškinimo į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Pernai Desovietizacijos komisija ne vienam miestui buvo rekomendavusi pakeisti S. Nėries gatvės pavadinimą. Tiesa, laikytasi pozicijos, kad vietose, susijusiose su poetės gyvenimu ir kūryba, šis pavadinimas gali likti.
Iš tiesų Panevėžys iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sulaukė atsakymo, kad prie memorialo poetei reikalingas paaiškinimas apie jos kolaboravimą su sovietais.
„Įvertinęs faktus, kad S. Nėris veikė okupacinėse politinėse bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose; aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms struktūroms įtvirtinant sovietinę okupaciją ir vykdant represijas, ir atsižvelgęs į tai, kad skirtingai nuo kitų Lietuvos vietų, su kuriomis S. Nėris nėra tiesiogiai susijusi, Panevėžys yra miestas, kuriame ji dirbo, todėl nusprendžiu, kad viešasis objektas, S. Nėries atminimo lenta P. Puzino g. 11, Panevėžyje, turi būti pakeistas pridedant paaiškinamąją informaciją“, – teigiama Savivaldybei atsiųstame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus Arūno Bubnio rašte.

P. Židonio nuotr.

Spėjo nufotografuoti

Pasak L. Paškevičienės, koks tas paaiškinimas turi būti, svarstytas ne vienas variantas.
Pasirinktas lakoniškas: „Salomėja Nėris dalyvavo įteisinant sovietinę okupaciją.“
Informacinė lenta su tokiu išgraviruotu tekstu ant P. Puzino g. 11-ojo pastato fasado pakabinta pernai gruodžio 13-ąją.
Jos nuotrauką Savivaldybė dar spėjo išsiųsti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Kultūros paveldo departamentui.
„O sausio 6-osios popietę sužinom, kad tos lentos nebėra“, – sako L. Paškevičienė.
Apie vagystę informuota Panevėžio policija. Savivaldybė nuostolius įvertino 393 eurais.

Mokykloje – S. Nėries muziejus

S. Nėries atminimas Panevėžyje įamžintas ne tik P. Puzino gatvėje.
V. Žemkalnio gimnazijoje ir šiandien veikia jai skirtas muziejus, poetę mokiniams kasdien primena ir jai skirta memorialinė lenta ant mokyklos fasado.
Šioje mokykloje, tuometėje valstybinėje mergaičių gimnazijoje, S. Nėris 1934–1936 metais dirbo lietuvių kalbos ir literatūros bei vokiečių kalbos mokytoja. Žemesnių klasių mokines mokė lietuvių kalbos, o aukštesnių – vokiečių kalbos.
Kad galėtų dirbti mokytoja, jai reikėjo net prezidento A. Smetonos pritarimo. Tokias sąlygas iškėlė tuometinis švietimo ministras J. Tonkūnas, nes jam nelabai patiko būsimos mokytojos kairiosios pažiūros.
Panevėžyje S. Nėris gyveno iki 1936 mokslo metų pradžios. Iš Švietimo ministerijos gavusi vienerių metų atostogas, poetė išvyko į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos. Kartu išvyko ir jos mylimasis skulptorius Bernardas Bučas. Prancūzijoje jie įformino civilinę santuoką, nes Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos kraštą, tuo metu galiojo tik bažnytinė santuoka.
V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas nemano, kad prie S. Nėries atminimo įamžinimo mokykloje reikalingas paaiškinimas apie jos tarybinę veiklą.
„Pas mus S. Nėris dirbo 1934–1936 metais. Jokių kolaboravimų tada nebuvo. Gražiausi S. Nėries eilėraščiai sukurti Panevėžyje, čia poetė ištekėjo. Kam ieškoti dar kažko? Aš pats, kaip lituanistas, į S. Nėrį žiūriu kaip į poetę. O tuo labiau, geriausia jos poezija yra iš gyvenimo Panevėžyje laikotarpio“, – pabrėžė gimnazijos direktorius Artūras Totilas.

V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Rajonas iš gatvių nevaro

Kadaise Aukštaitijos sostinėje būta ir S. Nėries gatvės. Dabar tokį vardą mena tik vyresnioji panevėžiečių karta. Gatvės pavadinimas Panevėžyje pakeistas dar 1990 metų lapkričio 5-ąją – jai sugrąžintas M. Tiškevičiaus vardas.
O Panevėžio rajone S. Nėries atminimas tebesaugomas gatvių varduose. Tokių yra Ramygaloje, Naujamiestyje ir Sujetuose. Netoli pastarojo kaimo – poetės vyro B. Bučo tėviškė.
Rajono meras Antanas Pocius ne kartą yra pabrėžęs, jog Savivaldybė nėra nusiteikusi keisti šių gatvių pavadinimų, jei tokio pageidavimo nėra išsakiusi bendruomenė. Kol kas rajono gyventojai S. Nėries vardo nesikrato.

 

Komentarai

  • Labai teisingai padarė,ji buvo okupantų paklodė,išdavikė,parsidavėlė,neturi likti jokių įamžinimo ženklų,o kam nešlykštu tegul daunuoja ir skaito jos ,,eiles,,

  • Jūs tuo asmeniškai įsitikinusi,ką savo rašliavoje teigiate,arba turgaus prekeiviai pasufleravo ???

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite