Podiumu žengė keturkojai

Podiumu žengė keturkojai

Šunų mylėtojai šį savaitgalį traukė į “Cido” areną. Keli šimtai keturkojų su savo šeimininkais varžėsi dėl geriausiojo vardo, tad žiūrovai tikrai turėjo kur paganyti akis. Ypač daug džiaugsmo buvo mažiesiems, nes dažnas galėjo ne tik paglostyti draugiškai nusiteikusius keturkojus, bet ir su jais pasilabinti.

Visų veislių šunų parodoje buvo galima išvysti ne tik lietuvių jau pamėgtų veislių šunis, bet ir gana egzotinius gražuolius. Laukdami savo pasirodymo valandos, vieni keturkojai tingiai snūduriavo, kiti leidosi glostomi smalsių mažųjų žiūrovų, o treti mėgavosi grožio procedūromis. Šuneliams kaip kokiame prabangiame grožio salone buvo daromos šukuosenos, tvarkomi nagai ir net valomi dantys, kad komisiją tiesiog papirktų savo grožiu.

Kai kurių keturkojų grožiui tikrai sunku atsispirti. Iš Alytaus rajono, Simno miestelio savo augintinį Kaukazo aviganį Ozį atvežęs Eduardas Guževičius pasakojo, kad savo keturkojams skiriamų lėšų ir laiko neskaičiuojantis. Į Panevėžį jis atvežęs tik vieną milžiną, nors jo namuose gyvena net devyni tokie gražuoliai.

“Gyvename nuosavame name, tad šunims įrengėme panašiai tokio dydžio kaip “Cido” arenos salė voljerą, kad jie galėtų nevaržomai lakstyti. Aišku, su šuniu turi nuolat dirbti, lavinti, kad jis būtų protingas – namie lotų, o vaikams letenas kilnotų”, – šypsosi veisėjas.

Nors Kaukazo aviganiai priskiriami prie agresyvių veislių šunų, anot jų šeimininko, viskas priklauso nuo auklėjimo ir šuns charakterio. Šie keturkojai nuo seno mėgiami kaip labai prieraišūs ir ištikimi šunys.

“Kaip ir žmonės būna nevienodi, taip ir kiekvieno šuns charakteris skirtingas. Svarbiausia šuns dresūros taisyklė – negalima duoti mažam šuniui to, ko jis negalės daryti ir suaugęs. Ir ši taisyklė galioja visų veislių šunims”, – patarė E. Guževičius.

Galerija

Žavūs užsispyrėliai

Tarsi meškiukai atrodantys panevėžietės Jūratės Venslauskienės pekinų veislės šuneliai prieš pat pasirodymą kantriai laukė, kol šeimininkė padarys jiems šukuoseną. Moteris pasakojo, kad šiuos šunelius tiesiog įsimylėjo tik pamačiusi. Ir taip jau devynerius metus pekinai yra didelė jos gyvenimo dalis. Su šeima net persikėlė gyventi į užmiestį, kad keturkojams būtų daugiau vietos pasilakstyti gamtoje.

“Kai kurie pekinų augintojai savo keturkojų net neišleidžia į lauką, visus gamtinius reikalus jie atlieka namuose ant palučių, kad tik nebūtų pažeista kailio struktūra, tačiau mūsų šunys auga labai sveikai – išbraido visas balas, duodasi po šlapią žolę. Iš prigimties jų toks kailis. Visiškai pakanka kiekvienam penkių minučių per dieną grožio procedūroms”, – šypsosi J. Venslauskienė.

Pekinai nuo pat pirmos minutės moterį pavergė ir savo charakteriu. Nors šie šunys yra aristokratai ir turi šiek tiek užsispyrimo, yra be galo mieli ir mėgsta žmonių draugiją.

“Kai tik įsigijau šunis, teko papurtyti kišenę, nes pirkau viską iš eilės, bet dabar žinau kas jiems tinka ir patinka, todėl išleidžiu tikrai nedaug. Kita vertus, jie man duoda gerokai daugiau”, – sakė panevėžietė.

Rankinukų gyventojai

Žavūs pūkų kamuoliukai – Pomeranijos špicai smalsiai stebėjo aplinką sėdėdami savo šeimininkės rankinėje. Kaip pasakojo dviejų žavių špiciukių šeimininkė Dalia Bagočienė, rankinė – jų ramybės ir saugumo uostas. Rankinuke jos gali praleisti net kelias valandas.

Pasak moters, šios veislės šuo buvo jos svajonė, kuri išsipildė. O prieš nepilnus metus namuose atsirado ir dar viena Pomeranijos špicų veislės kalytė.

“Tai tikras meilumo įsikūnijimas, jie be galo prieraišūs ir labai protingi. Su vyresniąja net susikalbame telepatiškai: jeigu tik pajaučia, kad teks važiuoti į kliniką, žiūrėk, jos jau nebėra. O jeigu reikia važiuoti į mokyklą, stovi prie durų ir klausiamu žvilgsniu žiūri, kada važiuosime”, – šypsosi D. Bagočienė.

Galerija

Nors Pomeranijos špicai atrodo karališkai, jų augintoja atvirauja, kad labai didelės. priežiūros jie nereikalauja. Svarbu laiku apsilankyti kirpykloje, kad kasdien nesudėtinga būtų prižiūrėti šukuoseną. Taip pat dažniau reikia šukuoti, kai ateina šėrimosi metas.

“Šiems šuneliams skiriu visą savo laisvą laiką. Didžiulis malonumas turėti tokį užsiėmimą. Be to, tai labai ramūs šuneliai, namuose neišgirsi jų balso, tik didesnius šunis turi užtektinai drąsos pulti”, – juokiasi gražiųjų keturkojų šeimininkė.

Gyvenimo aistra

Parodos nepraleido ir garsi televizijos ir radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė. Žinoma moteris šįkart į parodą atsivežė du savo augintinius – vos pusės metų sulaukusį triušinį trumpaplaukį taksą Ego, visai neseniai atkeliavusį iš Kroatijos bei nykštukinį trumpaplaukį taksą Leonelį.

“Tikimės, kad Ego bus nauja Lietuvos žvaigždė. Jau net nesuskaičiuoju, kiek mano taksai turi medalių, jiems paskirtas visas kambarys”, – sakė žinoma moteris.

S. Jasevičiūtės-Kraujalės teigimu, taksai yra be galo draugiški, tikri kompanionai, todėl dažniausiai tie, kurie pradeda auginti taksų veislės šunį, vėliau jo į jokią kitą veislę nekeičia.

“Su taksais esu nuo aštuonerių metų. Perkaičiusi knygą apie taksą tėvų išsireikalavau, kad man leistų auginti šuniuką. Nuo to laiko susirgau šia liga. Tai tapo ne tik mano gyvenimo meile, hobiu, aistra, bet ir veikla. Visą savo laisvą laiką skiriu šiems šunims”, – atviravo S. Jasevičiūtė-Kraujalė.

Ramybės įsikūnijimas

Tarp gausybės įvairiausių veislių keturkojų dėmesį patraukė grakštus ir elegantiškas šuo tigriniu kailiu. Kaip sakė šio gražuolio savininkė panevėžietė Aušra Bartoševičienė, tai greihaundų veislės kalytė Elza. Lietuvoje šiuos šunis augina iki dešimties gyvūnų mylėtojų. Pasak Aušros, tai gana didelis šuo, tad ne visi turi galimybes jį laikyti namuose. Be to, nemažai atsieina ir jo išlaikymas.

“Per dieną Elzytei reikia daugiau kaip kilogramo žalios mėsos, o kur dar įvairūs papildai bei kiti dalykai. Kainuoja tikrai nemažai”, – šypsosi A. Bartoševičienė.

Vis tiktai moteris sako nesigailinti įsigijusi tokį draugą. Jau kurį laiką jos namuose gyveno vipetų veislės šuo. Ją sužavėjo, kad vipetai labai draugiški, švelnūs šunys, nerodantys jokios agresijos prieš vaikus. Tad nusprendė, kad tokio gražuolio namuose reikėtų dar vieno, tačiau šiek tiek kitokio. Taip panevėžietės namuose atsirado ir greinhaundas. Iš pažiūros atrodo, kad šiam ilgakojui reikia daug judesio ir veiksmo, tačiau yra atvirkščiai – tai daugiau “sofos” šunys.

“Ryte leidžiu abiems savo augintiniams ganykloje energingai išsilakstyti ir jiems to užtenka, kiti pasivaikščiojimai būna trumpi. Namie šių šunų lyg nėra. Manau, net auginant penkis greihaundų veislės šunis būtų ramiau nei vieną jorkšyrą. Visiškai neloja – tikras ramybės įsikūnijimas”, – savo augintiniu, kuris jau tapęs Lietuvos ir Estijos čempionu, džiaugėsi A. Bartoševičienė.

Galerija

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų