Po gėdingos painiavos – kaltųjų paieškos

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2021.02.11 08:25

Kiek iš tikrųjų yra sergančiųjų COVID-19? Klausimas, į kurį teisingo atsakymo pripažįsta neturintis net tokia statistika disponuojantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Kai metų pradžioje Panevėžio apskrities įstaigoms buvo priminta patikrinti savo „kovidinius“ pacientus, sergančiųjų gretos oficialiojoje statistikoje iš karto sumažėjo per pusę.

Pastarąją savaitę kai kuriose savivaldybėse kilus įtarimų, kad į sergančiųjų COVID-19 statistiką įtraukti ir seniai pasveikusieji, aiškėja, kad realiai tokių ligonių gali būti kelis kartus mažiau, nei lig šiol oficialiai skelbiama. NVSC Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas pripažįsta, kad panaši situacija gali būti ir Panevėžyje. Tačiau dėl to kriminalo nemato. Anot jo, šeimos gydytojai ne visada laiku NVSC pateikia informaciją. Visgi Panevėžio miesto poliklinikos vadovas Karolis Valantinas piktinasi, kad vėl kaltais norima padaryti šeimos gydytojus, kai pats NVSC neatlieka, kas jam priklauso.

Patikrino skaičius

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko Kazimiero Armonavičiaus teigimu, patikrinti, kiek iš oficialiai sergančių COVID-19 jau pasveikę, nėra nei laiko, nei žmogiškųjų resursų. Anot jo, šis skaičius vis tiek neatspindėtų sergamumo statistikos. Svarbiausias rodiklis – naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis šimtui tūkstančių gyventojų.

Kai viešumoje pasirodė informacija apie sergančiųjų skaičių neatitikimus kai kuriose savivaldybėse, Panevėžys irgi sureagavo. Pirmadienį surengtame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje buvo analizuojama Panevėžio sergamumo statistika ir kalbama su NVSC Panevėžio departamento vadovu.

„E. Vilčinskas aiškino, kad tai ne jų, o asmens sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybė pateikti tikslius duomenis. Tą pačią dieną kreipėmės į devyniolika mieste veikiančių sveikatos įstaigų, kad šeimos gydytojai atidžiau pasižiūrėtų, kurie žmonės jau pasveikę, o kurie dar serga“, – teigė K. Armonavičius.

Pasak jo, patiems patikrinti per 1500 žmonių, kurie oficialiai serga COVID-19, reikia laiko ir pajėgų, o Vyriausybei patarinėjanti Ekspertų grupė remiasi kitu rodikliu – kiek 100 tūkst. gyventojų tenka naujų atvejų per 14 dienų.

„Pats asmeniškai perskaičiavau šį rodiklį. Tą dieną Statistikos departamento duomenys rodė, kad Panevėžyje jis siekė 393,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mano skaičiavimais – 393,7 atvejo. Tai sutapo praktiškai 100 proc.“, – sakė K. Armonavičius.

Beda į šeimos gydytojus

NVSC Panevėžio departamento direktorius E. Vilčinskas tikina, kad jų specialistai negali nei nustatyti diagnozės, nei įvertinti, ar žmogus pasveikęs, – tai medikų kompetencija. Kiekvienas ligos atvejis į sistemą patenka iš laboratorijos, patvirtinusios teigiamą COVID-19 atvejį. Tuomet jau šeimos gydytojai rūpinasi pacientu, o šiam pasveikus, sistemoje pažymi apie jo pasveikimą. Tik tada ir oficialioje statistikoje pamatoma, kad žmogus pasveiko.

„Kiekvienas esame prirašytas prie kažkurios medicinos įstaigos. Deja, informacinės sistemos kartais nesusikalba, o kartais medikai to nedaro. Gal pamiršta, gal žmogiškos klaidos. Visokių niuansų yra. Su mirties skaičiais buvo lygiai tokia pat bėda. Tai yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų problema“, – tvirtino E. Vilčinskas.

Matydamas, kad pasveikusiųjų skaičiai auga nežymiai, NVSC Panevėžio departamentas metų pradžioje visoms Panevėžio apskrities gydymo įstaigoms išsiuntė priminimus, kad jų prievolė yra laiku pateikti informaciją apie sergančiuosius COVID-19 už spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius. Po tokio priminimo iš daugiau kaip 3 tūkst. sergančiųjų apskrityje beliko apie 1200.

„Mes visada primename apie tokią prievolę, bet kol neprispaudžiame rimtai, tol situacija nesikeičia. Dabar vėl iš naujo siunčiame priminimus, ir vėl sergančiųjų skaičiai turėtų mažėti“, – kalbėjo E. Vilčinskas.

Kaltųjų medžioklė

Panevėžio miesto poliklinikos direktorius K. Valantinas, išgirdęs šeimos gydytojams metamus kaltinimus, pasipiktino, kad ieškoma kaltų, užuot sutvarkius sistemą, į kurią patenka visa informacija apie sergančiuosius COVID-19.

„Lietuvoje įprasta ieškoti kaltų, bet šiuo atveju to nereikėtų, nes problema yra iki galo nesutvarkyta sistema. Jeigu kalti šeimos gydytojai, klausimas, o ką veikia NVSC, kurio darbas stebėti ir analizuoti sergamumo statistiką“, – pabrėžė K. Valantinas.

Anot jo, daugiausia nesusipratimų kyla, kai žmogus serga besimptome COVID-19 forma. Tokiu atveju jam neprireikia net šeimos gydytojo konsultacijos – pasibaigus privalomai dviejų savaičių izoliacijai, žmogus grįžta prie įprastinio gyvenimo. Jeigu apie tai jis nepraneša šeimos gydytojui, sistema ir toliau rodo, kad žmogus serga.

„Koronavirusas visiems yra nauja, todėl natūralu, kad klaidų pasitaiko. Bet jeigu žmogus privalo izoliuotis dviem savaitėms ir jis nesuserga, sistema automatiškai turėtų fiksuoti, kad jis pasveikęs. Tą inicijuoti turėjo pats NVSC. Ligos kodas turėtų būti pakeistas automatiškai arba turėtų būti pareiga pačiam sergančiajam apie pasveikimą pranešti šeimos gydytojui ar slaugytojai“, – siūlo K. Valantinas.

Šeimos gydytojai, anot direktoriaus, turi apie 1500 pacientų. Kasdien jie priima apie 30–40 kitomis ligomis sergančių savo apylinkės žmonių, tad jeigu dar reikėtų kasdien skambinti visiems pacientams, kurie sulaukė teigiamo COVID-19 testo, darbo krūvis taptų nepakeliamas.

„NVSC mato, kada žmogui baigėsi izoliacija. Jeigu kyla įtarimas, kodėl pats centras nepatikrina, kas yra, kad žmogus serga tris mėnesius? Juk turi visus jo kontaktinius duomenis“, – nesuprantama poliklinikos vadovui.

Leidžiasi žemyn

Susirgimų COVID-19 kreivė jau leidžiasi žemyn. Praėjusią savaitę Panevėžyje fiksuoti 124 nauji šios ligos atvejai, nors dar ankstesnę savaitę jų būta 217. Apie 97 proc. šių atvejų ištirti. Praėjusią savaitę 24 nauji atvejai nustatyti miesto įmonėse „Norac“, „Amber pasta“, „Kadex“, „Aukštaitjos vandenys“, ESO bei kitose. Susirgimų sumažėjo slaugos ir globos bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau pavieniai atvejai fiksuojami ikimokyklinėse įstaigose: lopšeliuose-darželiuose „Vaivorykštė“, „Dobilas“, „Kastytis“, vasario pradžioje penki susirgimų atvejai fiksuoti Ramygalos vaikų darželyje „Gandriukas“.

„Panevėžio apskrityje sudėtingesnė situacija tik Biržuose ir Rokiškyje. Kitur padėtis gerėja, bet ar mums pavyks tokią dinamiką išlaikyti, priklausys nuo kiekvieno“, – teigė E. Vilčinskas.

Mažėjantis sergamumas COVID-19 leidžia lengviau atsipūsti ir Respublikinės Panevėžio ligoninės medikams. Anot ligoninės atstovo spaudai Vytauto Riaubiškio, trečiadienį joje buvo gydomi 59 sergantieji koronavirusu, iš jų 10 gydomi Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Iš ligoninėje esančių 159 lovų, skirtų COVID-19 pacientams, šiuo metu užimtos 59. Koronavirusu šiuo metu serga ir 21 ligoninės darbuotojas.

„Mažėjant sergančiųjų COVID-19 ir atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Panevėžio, Utenos apskrityse ir šalyje, laipsniškai atnaujinamos planinės paslaugos. Šiuo metu ligoninėje teikiama per 80 proc. šių paslaugų“, – teigė V. Riaubiškis.

Ligos gniaužtuose

Trečiadienį Panevėžio mieste 14-os dienų sergamumas koronavirusu 100 tūkst. gyventojų siekė 388,9 atvejo.

Šiuo metu COVID-19 serga 1557 panevėžiečiai. Nuo pandemijos pradžios jau pasveiko 5931, registruotos 124 mirtys nuo COVID-19.

Panevėžio rajone 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 240,6 atvejo.

Šiuo metu rajone serga 470 gyventojų, nuo pandemijos pradžios pasveiko 1850. Mirties atvejų nuo COVID-19 rajone fiksuota 70.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #koronavirusas
• #Panevėžys
• #statistika