D. Budrevičienė savo gyvenimą sako dalijanti į tris etapus.

Po devynių pragaro ratų atėjo palaima

Po devynių pragaro ratų atėjo palaima

Krekenaviškę Dalią Budrevičienę iki šiol Lietuva prisimena kaip susigrūmusią su vienu įtakingiausių Lietuvos politikų Viktoru Uspaskichu ir paguldžiusią šį ant menčių.

„Iki šiol niekam nesu pasakojusi, tai buvo mano paslaptis, tačiau kuo toliau, tuo labiau toji paslaptis gąsdina mane pačią“, – apie tai, ką patyrė įsisiūbavus vokelių skandalui, prabilo D. Budrevičienė.

Nuo kovotojos iki palaimintosios

Dabar D. Budrevičienė savąjį gyvenimą dalijanti į tris etapus.

Pirmame ji – paprasta krekenaviškė, keturių dukterų mama, „Krekenavos agrofirmos“ mėsos sūdytoja.

Prabilusi apie sukčiavimus darbovietėje, Dalia įžengė į antrąjį etapą, jos gyvenime paskleidusį netgi mirties dvelksmą. Kone ketverių metų bylinėjimaisi teismuose kratantis darbdavių mestos šmeižikės etiketės krekenaviškei atnešė sunkias ligas, pusantro mėnesio panirimą į komą, operacijas ir ilgą gydymą.

Asmeninio albumo nuotr.

Visgi teismas pripažino, kad šioje istorijoje nukentėjusioji pusė – ne stiprūs darbdaviai, o jų samdinė.

O štai dabar, trečiajame savo gyvenimo etape, Dalia sako pagaliau patirianti palaimą. Visi vargai ir pažeminimai liko praeityje, dukros išsirinko puikius vyrus, auga septyni anūkai – gyvenimas yra gražus.

Be to, kaip pati sako, perėjusi devynis pragaro ratus suvokė, kaip svarbu džiaugtis kiekviena jai gyvenimo dovanota diena. Tad dabar palaimingai ir džiaugiasi.

Nustebinę advokato perspėjimai

„Ne taip seniai peržvelgiau manojo gydymo epikrizę, kur surašytos visos ligos, pripuolusios, kai teisme turėjau ginti savo žodžius, o drauge ir savąją tiesą bei garbę. Skaičiau tą epikrizę ir akyse darėsi žalia, turėjau stvertis už galvos. Nenorėčiau jų visų vardyti, bet iš to surašymo matyti, kad pagrindiniai mano virškinimo organai ir dabar suirę. Skaitau ir galvoju: „Ir kaip aš dar gyvenu?“ – pasakoja D. Budrevičienė.

Greta šios, vaikštant po teismus „užgyventos“ ligų puokštės, Daliai ne taip seniai prikibo ir diabetas, tenka nuolat leistis insuliną. Neseniai operuota akis.

Pasak krekenaviškės, buvę darbdaviai teisme nesėkmingai bandė įrodyti, kad jos ligos – dėl netinkamo gyvenimo būdo.

Vis dėlto teismas tokius argumentus įvertino kaip šmeižtą moters atžvilgiu ir iš įmonės, tuomet sietos su Darbo partijos lyderiu, D. Budrevičienei priteisė nemenką sumą už patirtas moralines kančias.

„Kad visko galima tikėtis iš tų, kam nusispjauti į sąžinę ir moralę, mane buvo perspėjęs mano gynėju pasisiūlęs būti dabar jau miręs garsus advokatas Kęstutis Čilinskas. Pamenu, jau per pirmą mūsų susitikimą jis paklausė, ar nesišlieja prie manęs žmonės, siūlantys vienokią ar kitokią pagalbą, ar nekviečia manęs kur į užeigą išgerti arbatėlės, kavutės, ar nesiūlo drauge prisėsti, pasišnekėti, sušilti“, – pasakojo krekenaviškė.

Kai advokatui pasisakė, kad tikrai ir kviečia, ir vaišina ta kavute, jis griežčiausiai perspėjo vengti tokių pasisėdėjimų – nežinia, kuo tos vaišės gali būti „paskanintos“ ir kokias pasekmes turėtų sveikatai.

Dalia mena, jog K. Čilinskas tuomet pasakojęs, kokiais metodais su priešininkais „susitvarkydavo“ sovietinis KGB. Teisininkas svarstęs, kad pinklės, į kurias pakliuvo krekenaviškė, ne ką skiriasi nuo anų metodų.

Išmoko perprasti žmones

„Sunkiai aš tuomet suvokiau, kad gali taip būti, ką sako advokatas. Maniau, tokie dalykai aprašyti tik detektyvuose ar rodomi filmuose. Ne mažiau keisti man atrodė ir K. Čilinsko patarimai vaikščioti šaligatviu kuo toliau nuo važiuojamosios gatvės dalies, nesiartinti prie vandens telkinių. Jis teigė, kad būna avarijų, kurios nevyksta šiaip sau, kaip pasitaiko ir tai, kad į upę ar tvenkinį žmonės įkrenta tarsi netyčia, o iš tiesų įkrenta ne be kitų pagalbos“, – kalbėjo D. Budrevičienė.

Tad kai ji, iki tol sveika moteris, atsidūrė ant mirties slenksčio su tulžies pūslės akmenligės, ūmaus pankreatito ir kasos edemos diagnozėmis, dar spėjo pagalvoti, ar tik šios ligos neatsirado dėl pagalbos siūlytojų kavutės.
„2006-aisiais prabilusi apie „Krekenavos agrofirmos“ vokeliuose mokamus atlyginimus ir po to praminta vokelių skandalo heroje, buvau naivi kaimietė, pasitikinti visais ir tikinti, kad tie, kas siūlo man pagalbą, tą daro nuoširdžiai. Bet kaip aš klydau! Ir kiek reikėjo iškęsti, kad pradėčiau atskirti, kas mano bičiuliai, o kas norėjo pasinaudoti manimi, pakenkti, o gal net pražudyti“, – sako D. Budrevičienė.

Dabar ji sako jau įgavusi išminties ir gebanti perprasti žmonės, mato, kuris turi gerų norų, o kuris – piktų kėslų. Bet išmintis ją aplankė po dideliausių kančių.

„Iki šiol aš niekam nesu pasakojusi, tai buvo mano paslaptis, tačiau kuo toliau, tuo labiau toji paslaptis gąsdina mane pačią“, – apie tai, ką patyrė pusantro mėnesio išbuvusi komoje, kokius vaizdinius regėjo būdama be sąmonės ir kaip jie atsikartoja šiandienos gyvenime, prabilo D. Budrevičienė.

Gąsdinančios vizijos

Krekenaviškė tikina, jog būdama be sąmonės, kai jos gyvybę palaikė vien reanimacijos aparatai, mačiusi Lietuvą, užplūstą musulmonų, regėjusi karo baisumus ir tvaną, skandinantį mūsų šalį.

„Tikiu, kad tai buvo kažkokie kliedesiai, ligonio užtemusia sąmone vizijos, kažkas nepaaiškinamo. Tačiau visa, ką regėjau, labai gerai prisimenu, taip įsirėžę į mano atmintį. Įsivaizduokite, kaip pasijutau, kai pernai į Lietuvą ėmė plūsti pabėgėliai iš musulmoniškų šalių. Juk būtent tokius būdama ištikta komos ir mačiau, bet niekada negalėjau pagalvoti, kad į mūsų šalį jie pradės traukti“, – kalbėjo D. Budrevičienė.

Vizijose ji tvirtina mačiusi ir karo sugriautus miestus, girdėjusi bombardavimus bei žudomų žmonių aimanas – tai, ką dabar regime reportažuose iš Rusijos užpultos ir bombarduojamos Ukrainos.

D. Budrevičienė pripažįsta, jog apie tai baisu net prasitarti, tačiau jos regėjimuose buvo užpulta ir naikinama Lietuva.
„Tai pat mačiau, kaip po vandeniu atsiduria manoji Krekenava, prisimenu, kaip man dėl to buvo baisu. Kai šiomis dienomis išgirdau apie užtvankos Panevėžyje avariją, mane apėmė baimė, kad tik išsiveržęs vanduo neskandintų mūsų“, – kalbėjo krekenaviškė.

Ir dar moteris prisipažino įgavusi neįtikėtinų galių, kurios ją pačią išgąsdino.

„Tikrai išgąsdino. Savojoj Krekenavoje iš pradžių pamačiusi vieną moterį kažkaip labai aiškiai suvokiau, kad ji netrukus mirs. Deja, tikrai mirė po savaitės. Tą patį suvokiau sutikusi ir kitą žmogų, šis į Amžinybę išėjo po mėnesio“, – gąsdinančia patirtimi pasidalijo D. Budrevičienė.

Nepyksta, bet prisimena

D. Budrevičienė neslepia: netikėtos jos patirtys pačią gerokai gąsdina, tačiau drauge suteikia stiprybės, o visų svarbiausia – noro ir gebėjimo džiaugtis.

„Anksčiau tikrai nebuvau tokia laiminga, kokia esu dabar. Turbūt nėra to, kas manęs nepradžiugintų. Be to, įgavau stiprų ryšį su Dievu. O va bažnyčios man nereikia. Kai aš, sunki ligonė ir net kankinė, į ją nueidavau, pirmiausia sulaukdavau įtarių žvilgsnių, taip pat žinau, kad mano atėjimą lydėdavo apkalbos. Bet į Dievą kreipiuosi, su juo jaučiu ryšį kiekvieną savo gyvenimo akimirką, jis – didžiausias mano ramstis“, – kalba Dalia.

Ji sako nepykstanti ant tų, kurie ją apkalbėjo, kurie neteisingai prieš ją liudijo.

„Nepykstu, bet prisimenu visai tai“, – priduria vokelių skandalo pagrindinė herojė.

Dalia tikina nei pykčio, nei skriaudos nejaučianti ir ją po teismus tampiusiai „Krekenavos agrofirmos“ vadovybei, nebeliko nuoskaudos ir dėl paties V. Uspaskicho bandymų ją pažeminti.

„Tas Viktoras, visi matome, pasirodo televizijoje, girdime, ką jis šneka. Klausausi jo ir galvoju: „Kokia laimė, kad aš dar tiek nenusivažiavau kaip šis milijardierius“, – sako D. Budrevičienė.

Asmeninio albumo nuotr.

Stipri moteris

O štai didžiausią dėkingumą ji teigia jaučianti visiems be išimties jos sveikata bei gyvybe besirūpinusiems medikams, jai labai brangus bendravimas su advokatu K. Čilinsku.

Dalia pasakoja susidūrusi ir su tuo, kad K. Čilinską išrinkus į Seimą ir šiam nebegalint būti jos gynėju, kitas ją ginti ėmęsis advokatas pačią kaip reikiant nuskriaudė. Taip parengęs dokumentus ir iš jos, ligų nukamuotos, išgavęs parašą, kad už advokato paslaugas sutinkanti pakloti trečdalį jai teismo už patirtą moralinę priteistos sumos.
„Tas advokatas pagarsėjo ir tuo, kad, kaip rašė žiniasklaida, valgė paties suklastotus dokumentus. Geriau mūsų keliai nebūtų susikirtę“, – atsidūsta D. Budrevičienė.

Anot Dalios, dėl to, kad atlyginimo dalį gaudavo vokelyje, dabar verčiasi iš menkos pensijos. Tad labai džiaugiasi turinti darbą Krekenavos vaikų darželyje, kuriame dirba auklėtojos padėjėja.

D. Budrevičienė pasakoja, kad jai, tapusiai vokelių skandalo heroje, ir verslo, ir politikos atstovai siūlė iš Krekenavos kraustytis gyventi į sostinę. Ten jai buvo siūlomas ir darbas, ir pastogė, ir saugumas.

„Neišvažiavau. Esu gimusi netoli Krekenavos, čia ne tik tėvų, bet ir prosenelių žemė, o aš pati jaučiuosi kaimo žmogum“, – sako krekenaviškė.

D. Budrevičienė guodžiasi, kad skirtieji išbandymai teko turbūt irgi ne veltui – parodė, kokia ji stipri, kiek daug ištverti galinti moteris. O drauge – laiminga, netgi palaiminta.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų