Po audros – išgyvenimo pamokos be elektros ir vandens

Audra prašniokštė, bet pasekmės tebeliko: Panevėžio rajono ir netgi miesto dalis žmonių tris paras gyvena be elektros, kai kurie – ir be geriamojo vandens.

Kantrybės netenkantieji piktinasi neprisišaukiantys ESO elektrikų.

„Iš miesto namo nebesinori važiuoti. Gyvename kaip bomžai – jau nuo sekmadienio be elektros, be vandens“, – pasipiktinęs Daniūnų kaimo gyventojas Marius Dambrauskas.

Daniūniškiai dar savaitgalį pastebėjo kibirkščiuojančius laidus. Pamirksėjusi elektra galop dingo.

„Registravome gedimą, ESO pažadėjo atvažiuoti. Nesulaukę paskambinome paklausti, ko neatvažiavo, sako, pirmadienį dar buvo didelis vėjas, dirbti nesaugu. Atseit nuramino, kad linija išjungta – laukite. Bet kiek galima? Jau trys paros taip laukiame“, – guodėsi M. Dambrauskas.

Jo šeimoje – trys asmenys, du iš jų turintys negalią.

Po galingos audros einant jau ketvirtai parai, padariniai dar nepašalinti. P. Židonio nuotr.

Ūkis be vandens

Pasak M. Dambrausko, kaime be elektros kone pusę sodybų, o vandens neturi visos.

Gyventojams šiokią tokią viltį suteikė Velžio komunalinio ūkio atsiųsta žinutė, kad į kaimą bus atvežtas elektros generatorius ir dviem valandoms įjungtas vandens tiekimas.

Tačiau komunalininkų geri norai baigėsi šnipštu.

„Atsivežė per silpną generatorių, vėl išvažiavo, sugrįžo su galingesniu, vos pusvalandį įjungė ir baigta. Nė paukščiams vandens pakankamai nespėjom prisileisti. Patys gerti negalėjome, toks rudas vanduo iš čiaupo bėgo“, – pasakoja M. Dambrauskas.

Anot jo, padėtis išties nepavydėtina. Šeimai tenka sukti galvą ne tik iš kur gauti vandens patiems gerti, maistui ir praustis, bet dargi ir kuo pagirdyti nemažą ūkį – apie 100 paukščių, keturis šunis.

„Atsivežė per silpną generatorių, vėl išvažiavo, sugrįžo su galingesniu, vos pusvalandį įjungė ir baigta. Nė paukščiams vandens pakankamai nespėjom prisileisti.“

M. Dambrauskas

Iki miesto jiems – 32 kilometrai.

„Važiavome į miestą, iš vandens kolonėlės keletą kanistrų prisipylėme, betgi neparsiveši tiek, kad visiems užtektų ištisoms dienoms. Ir net neįsivaizduojame, kada tas chaosas bus sutvarkytas“, – kalbėjo daniūniškis.

ESO pasiūlymas nepaguodė

Marius pasakoja, kad kreiptasi į visus, kas tokioje situacijoje tarsi privalėtų ir galėtų pagelbėti – ESO, seniūniją. Tačiau be elektros ir vandens palikti kaimo žmonės iki trečiadienio popietės dar pagalbos nebuvo sulaukę.

„Skambinome Ramygalos seniūnijai, liepė į ESO kreiptis. Šiandien vėl skambinom į ESO, paaiškino, kad pirmiausia Vilnių ir Kauną tvarko, pasiūlė generatorių įsigyti. Turėčiau atliekamą 1000 eurų, nusipirkčiau tą generatorių, bet pinigai nesimėto, žiema artėja – malkų reikės. Stato elektrines, saulės kolektorius, vėjo jėgaines, o be elektros gyvenam. Būtume alkoholikai, atsigertume alaus ir toliau miegotume – tiek tos bėdos. Bet dabar esame tvarkingi žmonės, ūkį turime, stengiamės“, – piktinosi M. Dambrauskas.

Daniūniškiui baisu net pagalvoti, kokius nuostolius atneš ištisos paros be elektros: trijuose šaldikliuose ir šaldytuvuose jau baigę atitirpti Lenkijoje pirktas maistas, pačių žiemai užšaldytos uogos.

Dujinę viryklę išmetė per anksti

Nuo pirmadienio nakties be elektros verčiasi ir dalis Liūdynės gyventojų. Viename jos daugiabučių įsikūrusi 70-metė guodėsi vos prieš porą mėnesių dujinę viryklę pakeitusi į elektrinę. Dabar senjorė liko be šilto maisto.

Dar trečiadienio pavakare neturėjusi elektros liūdynietė guodėsi nors tuo, kad iš čiaupo bėga vanduo, o ją aprūpinti maistu tenka kitur gyvenančiai dukrai.

Generatorius – ne išeitis

Velžio komunalinio ūkio duomenimis, trečiadienį Panevėžio rajone elektros ir vandens dar neturėjo keturios gyvenvietės.

Po audros tokių buvo 25-ios.

Pasak įmonės vadovo Vaido Virbalo, dingus elektrai, neišvengiamai paralyžiuojamas ir vandens tiekimas: neveikia gręžiniai, vandens gerinimo įranga.

„Kaip be elektros iš po žemių tą vandenį ištraukti“, – sako V. Virbalas.

Panevėžio rajono savivaldybei pavaldaus Velžio komunalinio ūkio direktorius tvirtina: ESO dalinama rekomendacija įsigyti generatorių – ne išeitis.

V. Virbalas skaičiuoja, kad nedidelę gyvenvietę aprūpinti vandeniu reikia maždaug 4–6 generatorių.

„Ir ne tokių, kad įsimetęs į priekabą atsiveži, o galingų, didelių. Vienai siurblinei reikia 20–30 kilovatų generatoriaus, toks sveria toną. Būtinas ir transportas jam gabenti, be to, į sunkvežimį tokio rankomis nepakrausi“, – kalbėjo V. Virbalas.

Direktorius sutinka, kad užsitęsęs gyvenimas be elektros išties sukėlė chaosą ir daug problemų.

„Ir dėl kaštų, ir dėl techninių bei žmogiškųjų resursų generatorius nėra tinkama išeitis. Gyvenvietėje generatoriumi atkūrus vandens tiekimą, jo savikaina 20–30 kartų brangsta“, – teigė direktorius.

Panevėžio krašte pakako 26 m/s vėjo chaosui sukelti. P. Židonio nuotr.

Modernios kaitlentės liko dėl grožio

Prie Panevėžio prisišliejusi Pažagienių gyvenvietė be elektros vertėsi dvi paras.

„Esame išsigandę, kad jei dar kartą taip nutiks, vėl niekas mums nepadės“, – sako Pažagienių bendruomenės pirmininkė Elena Stanienė.

Ji skaičiuoja, kad nuo pirmadienio ryto iki trečiadienio paryčių be elektros buvo maždaug 15-iolika daugiabučių. Iš jų keturi buvę bendrabučiai, kuriuose draudžiama eksploatuoti dujines virykles – gyventojai naudojasi tik elektrinėmis.

„Ir kituose daugiabučiuose daug yra įsirengusiųjų elektrines kaitlentes. Be elektros, be karšto vandens gyvenome dvi paras – negalėjome maisto pasigaminti. Laimė, bent šaltas vanduo tekėjo“, – pasakoja E. Stanienė.

Bijo likti be pagalbos

Per tą laiką bendruomenės pirmininkė sako sulaukusi tiek skambučių, kad telefonas kaito. Ir pati skambino kam tik įmanoma.

„Į ESO nebuvo įmanoma prisiskambinti. Keletą kartų skirtingais adresais gedimus registravau internetu. Tik antradienį keliems iš mūsų pavyko prisiskambinti po kone pusvalandžio laukimo. O įdomiausia tai, kad kai kas nors registruodavo gedimą, gaudavo atsakymą, jog iki tol Pažagieniuose nė vienas dar neregistruotas. Gal ESO programėlė tokio srauto neatlaikė?“ – svarstė E. Stanienė.

Baisiausia, anot jos, buvo gyventi nežinomybėje.

„ESO teisinosi, kad 700 darbuotojų dirba, neužtenka pajėgumų ir rekomenduojama pasirūpinti generatoriais. Man žinoma, kad Šiaulių rajone nuo vieno kaimo elektrą prijungė kitam, o mes be jos buvom palikti dvi paras. Žinoma, tai ne karas. Sugedusį pieną išpilsism, varškę išmesim – tiek jau to. Bet supratome, kad jei rimta nelaimė, kažin ar sulauktume pagalbos. Seniūnai rodo į ESO, tie kalba apie generatorių“, – piktinosi E. Stanienė.

Valstybė valstybėje

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis teigia suprantantis, į kokią keblią padėtį pateko be elektros likusieji, tačiau pats guodžiasi jiems negalintis padėti.

„ESO kaip valstybė valstybėje. Aš ir pats galiu paskambinti tik tuo pačiu trumpuoju jų numeriu kaip bet kuris gyventojas. Savivaldybė negali jiems daryti jokios įtakos“, – sako E. Toliušis.

Visgi, pasak direktoriaus, ši situacija pamokė, jog Velžio komunaliniam ūkiui reikalingas išties galingas elektros generatorius ir netgi mobilus.

„Svarstysime dėl tokio pirkimo“, – žada E. Toliušis.

Dalis Panevėžio miesto ir rajono gyventojų priversti pajusti, ką reiškia kelias paras išgyventi be elektros ir netgi be vandens. P. Židonio nuotr.

Su telefonais į degalinę

Laiko be elektros rekordą fiksuoja ir panevėžiečiai.

Miesto pakrašty, Velžio kelyje įsikūrusio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus Laimučio Sėdžiaus namuose vakar elektriniai prietaisai neveikė taip pat trečią parą.

„Telefonus pasikrauname degalinėje, valgome kavinėse“, – pasakoja aktorius, kasdien iš ESO gaunantis trumpąsias atsiprašymo žinutes su pažadu per 24 val. atkurti elektros tiekimą.

Sudėtingiausia Panevėžio regione

Kaip skelbia elektros energijos skirstymo operatorius ESO, trečiadienio 13 val. duomenimis, elektros dar neturėjo apie 42 tūkst. vartotojų. Sudėtinga situacija Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio regionuose.

Kaip teigiama ESO pranešime, ten dirba beveik 300 brigadų. Anot ESO atstovės ryšiams su visuomene Rasos Juodkienės, visi, kurie atostogauja, bet nėra išvykę iš Lietuvos, ir tie, kurie turėjo laisvadienius, prie dirbančių kolegų prisijungė dar pirmadienio rytą, kai audra siaubė visą šalį.

Panevėžio regione šiuo metu dėl audros, fiksuojami 584 tinklo pažeidimai, o elektros energijos tiekimas sutrikęs virš 6 tūkst. vartotojų.

Pasak ESO, Daniūnų kaime buvo fiksuotas gedimas 10 kV linijoje, jis buvo pašalintas, tačiau yra gedimas žemos įtampos tinkle (0,4 kV) dėl ko elektros neturi 9 klientai.

Žada kompensacijas

„Gyventojams, kurie elektros neturės ilgiau nei 72 valandas, ESO, kaip numato įstatymai, išmokės kompensacijas“, – patikino R. Juodkienė.

ESO audros padarytos žalos duomenys rodo, kad avarijos zona bus paskelbta visoje šalyje, tačiau galutinį sprendimą priims Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tada, kaip teigia ESO, jie patys susisieksiantys su klientais, kuriems priklauso kompensacija.

Jos dydis priklauso nuo išjungimo trukmės ir klientui apskaičiuotos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos per kalendorinius metus.

ESO skaičiuoja, kad jeigu vidutiniam vartotojui, kuris suvartoja apie 150 kWh per mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., priklauso beveik 35 Eur fiksuota kompensacijos dalis bei 0,82 Eur už kiekvieną vėlavimo valandą.

Baisiau nei „Laura“

„Šios audros mastas labai didelis, nes susidėję skirtingi veiksniai, tokie kaip stiprus vėjas, lietus ir žali medžiai, sukūrė didžiulę griaunamąją jėgą, todėl žala taip pat didelė. Pagal mūsų duomenis, tai galingesnė audra nei 2020-aisiais metais Lietuvą užgulusi „Laura“, – ESO pranešime cituojamas vadovas Renaldas Radvila.