Savivaldybei skyrus daugiau kaip penkis milijonus eurų, planuojama, kad naujas modernus olimpinis baseinas Panevėžyje duris atvers po trejų metų. P. Židonio nuotr.

Plaukikų kalvė kratosi savotiško prakeiksmo

Plaukikų kalvė kratosi savotiško prakeiksmo

Panevėžys garsėja olimpines pergales skinančiais plaukikais, tačiau baseinas, atitinkantis olimpinius normatyvus, vis dar nepradėtas statyti. Miesto Tarybai naujojo baseino statyboms skyrus trečdalį reikalingos sumos – daugiau kaip penkis milijonus eurų, tikimasi, kad šįkart Aukštaitijos sostinė atsikratys savotiško prakeiksmo ir profesionalūs plaukikai jau po trejų metų galės treniruotis savo mieste.

Kaip teigė daugiausia plaukimo talentų išugdžiusi trenerė Ina Paipelienė, toks baseinas būtų didžiulė dovana sportininkams, treneriams bei visai komandai – jiems nebereikėtų bastytis po kitus miestus.
Nedidelis Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos baseinas, kuriame savo karjerą pradėjo ne tik garsusis olimpietis Danas Rapšys, bet ir visas plaukikų žvaigždynas – Darius Grigalionis, Arūnas Savickas, Jūratė Ladavičiūtė, Paulius Andrijauskas, Mindaugas Sadauskas, Simonas Bilis, Andrius Šidlauskas – dabar savotiškas išsigelbėjimas sportininkams, mat paskelbus karantiną daugelis Lietuvos baseinų išleido vandenį. Nuo praėjusios savaitės mokyklos baseine treniruojasi ne tik D. Rapšys, bet ir kiti panevėžiečiai šalies rinktinės nariai – S. Bilis, A. Šidlauskas, jaunasis Jokūbas Keblys.

„Situacija nelengva, kai nežinai, ko laukti. Pastarieji ketveri metai buvo savotiškas pasiruošimas olimpiadai, o dabar ji nukelta. Iš vienos pusės labai liūdna, iš kitos – reikia džiaugtis, kad esame sveiki. Kitai olimpiadai, vyksiančiai po metų, tikrai pasiruošime“, – sako I. Paipelienė.

Priversti bastytis

Garsios trenerės teigimu, tokiu sudėtingu metu reikia džiaugtis galimybe treniruotis net ir mažame baseine. Sportininkai plaukioja atskiruose takeliuose. Tačiau kai varžybos vyksta dideliame, 50 metrų baseine, treniruotis būtina irgi olimpinius normatyvus atitinkančiame baseine, antraip pasiekti gerų rezultatų būtų sudėtinga.

Medalininkas D. Rapšys džiaugiasi, kad galėjo grįžti prie treniruočių bent jau „Žemynos“ baseine, o ne vonioje.

Panevėžiui tokio neturint, jo plaukikams tenka važiuoti ten, kur priima.

„Stovyklos užsienyje būna vos kelis kartus per metus – mažiausiai kartą vykstame treniruotis į kalnus ir bent kartą žiemą į pietus imuniteto stiprinti. Likusį laiką treniruojamės Lietuvoje, todėl turėti baseiną savo mieste gyvybiškai svarbu“, – sakė I. Paipelienė.

Jau kurį laiką iki karantino panevėžiečiai rinkdavosi Klaipėdos miesto baseiną. Anot trenerės, jis patogus tuo, kad visai šalia teikiamos ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos. Pačiame baseine įrengta ir treniruoklių salė.

„Kai mūsų ruošiami jaunieji plaukikai išauga „Žemynos“ baseiną, esame priversti bastytis po visą Lietuvą – vykstame ten, kur mus priima ir kur geresnės sąlygos“, – pripažįsta trenerė.
Toks gyvenimas ant lagaminų sportininkams ne į naudą: komandiruotės išvargina, nuolat keliaujant, nelieka laiko asmeniniam gyvenimui.

„Viskas remiasi į žmogiškuosius resursus – ne gyveni, o tiesiog visą laiką dirbi. Išvažiavus darbas trunka ir dvidešimt keturias valandas per parą. Aš, kaip trenerė, asmeninio gyvenimo beveik neturiu, praktiškai visas jis atiduotas darbui. Jeigu Panevėžyje atsirastų olimpinis baseinas, gyvenimas palengvėtų, galėtume bent nakvoti grįžti į namus“, – teigė I. Paipelienė.

Statomi kalbomis

Panevėžio sportininkai bei jų treneriai nebesitiki greitu laiku Panevėžyje sulaukti modernaus baseino. Anot I. Paipelienės, realybė tokia, kad Lietuvoje dažnai baseinai statomi kalbomis. Pavyzdžiui, pastatyti 50 metrų baseiną Vilnius planuoja jau nuo Londono olimpiados, vykusios 2012 m., bet kol kas statybos neprasidėjusios.

Medalininkas D. Rapšys džiaugiasi, kad galėjo grįžti prie treniruočių bent jau „Žemynos“ baseine, o ne vonioje. Nors mokyklos baseinas ir nėra pritaikytas olimpiečiams, plaukikas tikisi susigrąžinti prarastą formą.

„Fantastiškas jausmas pajusti vandenį ne duše ir vonioje. Keista – kai nuolat dalyvauji varžybose, taip norisi pailsėti, o kai taip netikėtai gauni „atostogų“, supranti, kaip nori sportuoti. Tokia izoliacija buvo naudinga visiems, nes galėjome atrasti ir suvokti dalykus, kurie yra svarbiausi. O dabar – visu greičiu pirmyn. Reikia susigrąžinti formą“, – optimistiškai nusiteikęs garsiausias Lietuvos plaukikas.

Po trejų metų

Praėjusią savaitę Panevėžio savivaldybės taryba pritarė, kad „Aukštaitijos“ sporto centro A. Jakšto gatvėje, panevėžiečiams nuo seno žinomo kaip sporto rūmai, rekonstrukcijai, įrengiant naują modernų baseiną, iš miesto biudžeto būtų skirta apie 5,25 mln. eurų. Skaičiuojama, kad iš viso šis ambicingas projektas gali kainuoti apie 15 mln. eurų.

Panevėžys paraišką dėl projekto finansavimo yra pateikęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Kad gautų lėšų iš Valstybės investicijų programos, Savivaldybė turi išpildyti sąlygą – pati prisidėti ne mažiau kaip 30 proc. reikalingos sumos.

Sporto rūmų rekonstrukcijos ir baseino techninį projektą rengianti Savivaldybės konkursą laimėjusi studija „Heima“ šį darbą planuoja baigti šiemet. Numatyta, kad 1965 metais pastatyto sporto komplekso 25 metrų ilgio keturių takų baseinas bus atnaujintas, o šalia jo pastatytas ir naujas, Tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus atitinkantis 50 metrų ilgio dešimties takų modernus baseinas. Jis savotiškai sujungs sporto rūmų ir čiuožyklos pastatus. Baseine bus įrengta sveikatingumo zona su sporto salėmis, kineziterapijos kabinetais, kavine.

Pagal dabartinį Savivaldybės planą architektams parengus techninį baseino projektą, po metų būtų skelbiamas konkursas jo statyboms. Savivaldybė planuoja, kad A. Jakšto gatvėje naujas baseinas su poilsio zonomis duris atvertų 2023-iaisiais.

Daugiau nei prieš penkis dešimtmečius duris atvėrusiuose Panevėžio sporto rūmuose kadaise veikė net du baseinai – 25 ir 12 metrų. Pastarasis buvo skirtas vaikus mokyti plaukti. Tačiau į jį jau daugiau kaip dvidešimt metų kojos nekelia ne tik lankytojai, bet ir darbuotojai. Mažasis baseinas virtęs griuvėsiais.
Šiuo metu Panevėžyje veikia du baseinai – rekonstruotas 25 metrų 4 takelių „Žemynos“ progimnazijoje ir tokio pat dydžio „Aukštaitijos“ sporto komplekse.

Nesėkmingi bandymai

Apie tai, kad plaukikų kalve vadinamame Panevėžyje galėtų atsirasti olimpinius normatyvus atitinkantis baseinas, buvo kalbama jau seniai. Buvo tikimasi, kad baseino statybas bus galima pradėti jau 2019-ųjų pavasarį. Savivaldybė dar 2018-ųjų pavasarį buvo paskelbusi tarptautiniu mastu ieškanti, kas parengtų „Aukštaitijos“ sporto centro rekonstravimo techninį projektą. Tąkart vos po mėnesio Savivaldybė, sulaukusi Viešųjų pirkimų tarnybos perspėjimo, buvo priversta konkursą nutraukti. Šioji konstatavo, kad negalėjo būti reikalavimo konkurso dalyviams turėti bent vieno baseino projektavimo patirties. Gerokai nuleidusi kartelę, Savivaldybė jau po pusmečio iš naujo paskelbė ieškanti projektuotojų. Visgi ir antras bandymas surasti olimpinio baseino projektuotoją užstrigo. Konkursui paraišką pateikė tik vienas dalyvis – Vilniuje registruota 13-a metų veikianti, kaip pati prisistato, inžinerinė konsultacinė bendrovė. Nors konkurse vilniečiai konkurentų neturėjo, visgi panevėžiškių užsakymo negavo – komisija jų pasiūlymą atmetė kaip nesurinkusį net minimalaus balų skaičiaus.

 

Komentarai

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų