Panevėžio rajone iki šiol veikia net dešimt viešųjų pirčių, kurių malonumai kainuoja vos 2–3 eurus. Tačiau ir rajono pirtininkams baigiasi aukso amžius – svarstoma kelti įkainius ar net dalį pirčių visai uždaryti. P. Židonio nuotr.

Pirties garas vėsta ir rajone

Pirties garas vėsta ir rajone

Vienintelės Panevėžio viešosios pirties mėgėjai su savotišku pavydu žvelgia į rajono gyventojus. Čia veikia net dešimt viešųjų pirčių, už kurių malonumus jų lankytojai moka perpus mažiau nei miesto pirties garo mėgėjai.

Per didelė našta

Tačiau jau ir Panevėžio rajono savivaldybė svarsto kelti įkainius ar netgi uždaryti dalį pirčių, mat jų nešamiems nuostoliams padengti per metus iš biudžeto tenka atseikėti daugiau nei šimtą tūkstančių eurų.
Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės teigimu, kol kas konkrečių siūlymų, ką daryti su rajono pirtimis, nėra, tačiau ieškoma būdų, kaip mažinti nuostolius, atsirandančius dėl nepelningos jų veiklos.
„Šis klausimas jau buvo svarstytas Tarybos kolegijoje, bet kokie bus galutiniai siūlymai, dar sunku pasakyti. Kol kas nuspręsta dar kartą grįžti prie šių klausimų, o galutinį žodį tars Taryba“, – sakė A. Čiegytė.

Brangus malonumas

Vedėjos teigimu, didinti pirties paslaugų įkainius arba imtis kitų problemos sprendimo būdų yra būtina, mat rajono Savivaldybei per metus tokių pirčių išlaikymas kainuoja apie 120 tūkst. eurų. Palyginti su kitų savivaldybių viešosiomis pirtimis, Panevėžio rajone pasimėgauti vantos ir garo malonumais kainuoja pigiausiai. Pavyzdžiui, Velžio, Dembavos, Raguvos ar Upytės pirtyse išsiperti galima vos už tris eurus, pensininkams, neįgaliesiems ar vaikams tai kainuoja 2,5 Eur. Naujamiesčio, Ramygalos, Krekenavos, Vadoklių bei Ėriškių pirtyse ši paslauga dar pigesnė – 2,5 euro. O vaikams, senjorams ar neįgaliesiems čia kaina tesiekia 2 eurus. Be to, lankytojai nėra skirstomi – rajono pirtys atviros ir miesto gyventojams. Įvertinę, kad septintajame dešimtmetyje statytoje ir lig šiol remonto nemačiusioje miesto viešojoje pirtyje išsiperti kainuoja 6 eurus, ne vienas panevėžietis vantos mėgėjas traukia į priemiestį.
Rajone veikiančių pirčių kainos paskutinį kartą buvo peržiūrėtos prieš dvejus metus.
„Skaičiavome, kad turėtume kainas kelti iki 7–10 eurų, kad bent nebūtų tokių didelių nuostolių, tačiau puikiai suprantame, kad tuomet niekas į pirtis nebeitų. Tad bus ieškoma kitų sprendimų“, – kalbėjo A. Čiegytė.

Už pirtį moka visi

Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis neslėpė, kad viešosios pirtys biudžetui – didžiulė našta. Ir kasmet ši kupra tik auga, mat žmonių, besinaudojančių pirties malonumais, akivaizdžiai mažėja. Meras prasitarė, jog svarstoma ne tik kelti kainas, bet bent tris pirtis rajone visai uždaryti.
„Jeigu per vieną kūrenimą ateina pertis septyni žmonės, tai ar verta tokią pirtį išlaikyti? Per savaitę iš tokios surenkami vos 24 eurai, o reikia mokėti algą kūrikui, rūpintis kuru, švara. Be to, neužtenka tik kartą per savaitę pakurti pirtį, reikalingos nuolatinės investicijos, kad pirtys atitiktų visus higienos reikalavimus, kurie yra tokie patys tiek Vilniuje, tiek ir atokiame kaime esančiai pirčiai. Išlygų nėra jokių“, – kalbėjo rajono meras.
P. Žagunio tvirtinimu, kai paslauga lieka reikalinga labai mažai daliai bendruomenės, ji tampa našta visiems rajono gyventojams. Atsirandantys nuostoliai yra dengiami visų rajono dirbančiųjų sąskaita. Panaši situacija ir dėl kaimo mokyklų – kai jose lieka vos keli vaikai, išlaikyti tampa sudėtinga, kaip ir užtikrinti kokybišką darbą.
„Čia ne rajono valdžia nusprendžia uždaryti, patys žmonės verčia daryti tokius žingsnius. Vien pernai pirčių nuostoliams padengti sumokėjome 120 tūkst. eurų. Už tokią sumą galėjome mokyklą sutvarkyti ar išlaikyti papildomą darželio grupę, kur jų labiausiai trūksta. Tad turime rinktis, kas rajono žmonėms svarbiau“, – sakė P. Žagunis.

Ieško pirkėjo

Panevėžio mieste veikia tik viena viešoji pirtis, tačiau Savivaldybė nebenusiteikusi išlaikyti ir tos vienintelės, biudžetui irgi nešančios nuostolius. Už pirties išlikimą kovojantiems garo mėgėjams buvo pasiūlyta patiems ieškoti galimybių, kaip ją gelbėti. Mat jau du kartus skelbtas aukcionas pirkti pirties akcijoms nepritraukė investuotojų. Jeigu trečiuoju bandymu nepavyks rasti investuotojo, kuris pasiryžtų atgaivinti dar nuo sovietmečio remonto nemačiusią pačiame miesto centre esančią pirtį, pastatui jau gresia būti parduotam varžytinėse ir tikėtina, kad po to jo veikla gali nutrūkti. Šiuo metu Panevėžio pirtį valdančią Savivaldybei priklausančią įmonę slegia apie 20 tūkst. eurų skola. Iš jų maždaug ketvirtadalis – „Sodrai“, pirtis taip pat prasiskolinusi Valstybinei mokesčių inspekcijai, vandens, šilumos tiekėjams.
Iki šiol pirties nuostoliai kasmet būdavo padengiami iš miesto biudžeto.

Komentarai

  • Žagūnis ūkiškas politikas. Puiku!
    Nelaiko tos srities kur sanaudos didesnės už pajamas.

  • Turi visi vandenį nuotėkas namuose kam švaistyti biudžeto lėšas neklausyti rėkiančiū

  • pakeltgi bilietų kainas iki rentabilios, na po kokius 28,99 eur ir suskaičiuoti norinčius maudytis už tokią kainą kuri padengs ir sąnaudas ir kapitaliniam remontui paimtus kreditus

  • ir vėl tolyn nuo komunizmo?

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų