Pirkėjai juokais svarsto, ar jie – ne pernykščiai, tačiau už pirmuosius grybus noriai moka nemenką sumą.
Grybautojai socialiniuose tinkluose dalijasi jau ir voveraičių, paąžuolių baravykų nuotraukomis. Mikologo toks grybų ankstyvumas nestebina.
Panevėžietis užkietėjęs grybautojas Vytautas Šteinas su žmona Janina pirmųjų grybų į miesto turgų atvežė dar anos savaitės penktadienį.
Antradienį Šteinai ant prekystalio vėl krovė pilną krepšį raudonviršių. Tiek su žmona prigrybavo per 30–40 minučių.
„Masiškai dar nedygsta, bet, va, krepšį jau pririnkom. Žaliojoje girioje auga gražūs raudonviršiai – raudoni, stori, nesukirmiję“, – grožisi Vytautas.
Panevėžietis prasitaria raudonviršių važiuojantis į vieną vietą, kur yra ir uogienojų, kemsynų, daugiau drėgmės. Anot jo, pačioje Žaliojoje situacija nevienoda: vietomis prilyta, o į gilumą – vos pakrapyta, tad ir grybams dygti sąlygos skirtingos.
Užkietėjęs grybautojas V. Šteinas stebisi, kad šiemet raudonikiai galvas iškėlė tikrai anksti. Pirmuosius jis pasakoja aptikęs dar gegužės 29–30 dienomis, įprastais metais, priklausomai nuo oro temperatūros ir drėgmės, jie pasirodydavo apie birželio vidurį.
Už kilogramą raudonviršių V. Šteinas prašo 10–12 eurų. Tačiau paprastai siūlo pirkti po kelis. Krūvelė iš 5–6 nemažų gražuolių raudonikių atsieina 5–6 eurus.
„Žmonės netiki, spėlioja, ar ne dirbtiniai, gal buvo užšaldyti. Ne vienas sustojęs filmuoja, fotografuoja“, – iš tokios reakcijos juokiasi panevėžietis.
V. Šteinas pasakoja kitame Panevėžio rajono miške radęs kelias lepšes, paąžuolių baravykų. Galvas jau rodo voveraitės, nors dar labai mažytės.
„Vos išlindusios galvutės, tokių net neliečiau“, – sako Vytautas.
O ir šiaip, anot žinovo, mūsų kraštuose voveraičių mažiau nei Dzūkijoje ar Labanoro girioje.
„Miškuose aplink Panevėžį voveraičių mažiau. Prirenku pintinėlę – ir penkis, ir septynis litrus, bet ne taip, kaip Dzūkijoje“, – pasakoja V. Šteinas.
Pirmaisiais grybais jau mėgaujasi ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Orlandas Butkus.
Pareigūnui net nereikėjo eiti į mišką – paąžuoliai baravykai auga tiesiog kieme.
O. Butkus suskaičiavo jau penkiolika nupjovęs.
„Jau ragavome. Visai skanūs. Aptikus grybų miške reikia pjauti, nes grįžęs neberasi, o savo kieme augini, lauki, kol užaugs norimo dydžio“, – šypsosi O. Butkus.
„Nežinau, kada jie dygsta, bet galvoju, kad ankstoka“, – svarsto O. Butkus.
Tiesa, paieškojęs informacijos internete aptiko, kad mūsų krašte paąžuoliai gegužę buvo pasirodę ir prieš porą metų.
Pusiau miškingame savame sklype netoli miesto šeima ir anksčiau yra radusi grybų. Vyras juokauja, kad pirkdamas sodybą grybus gavo kaip palikimą. Jis sako, jog iš pradžių buvo neįprasta, kai namuose prie terasos prisirinko grybų, o nuvažiavę į mišką nieko nerado.
O. Butkus grybų savo sklype stengiasi ir padauginti.
Ten, kur nori, kad jie dygtų, primėtė grybų likučių. Be to, išbandė dar vieną dauginimo būdą – grybų rauginimą mielėse. Sumaltus grybus raugino, o paskui išlaistė. Taip pamėgino pasėti kazlėkų ir, atrodo, pavyko.
„Pernai prieš pat šalnas netikėtai radau visą būrį kazlėkų panašiai toje vietoje, kur laisčiau“, – džiaugiasi O. Butkus.
Grybų entuziastas turi minčių taip pasėti ir baravyką, ir dar kokių gražuolių.
„Kai būsiu pensininkas ir į mišką jau nebenuvažiuosiu, norėčiau išėjęs į kiemą prisirinkti grybų“, – juokauja Orlandas.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius sako, kad šiemet grybai išties ankstyvi, bet tai – joks stebuklas.
„Pavasarį anksti nutirpo sniegas. Kovo pradžia jau buvo be sniego. Gamta tarsi kažko laukė“, – sako grybų specialistas.
Be to, buvo šilta, gerai palijo. Pasak J. Kasparavičiaus, keisčiau būtų, jei grybai dar neaugtų.
Anot jo, vidutiniais metais voveraitės pradeda dygti net balandžio pabaigoje, o pirmieji baravykai – gegužę.
„Bent man susidaręs įspūdis, kad grybai jaučia lietų, gerus orus. Būna, dar sausra, o jau vienas kitas dygsta arba tik šiandien pradėjo lyti, o rytoj jau baravykas pasirodė. Jis per naktį neišdygsta. Čia iš fantastikos srities“, – aiškina dr. J. Kasparavičius.
Jis sako, jog daug kas įsivaizduoja, kad kuo aukštesnė temperatūra, kuo daugiau drėgmės, tuo bus daugiau ir grybų.
„Neteisybė. Grybui reikia aukso viduriuko – ne per mažai ir ne per daug“, – tvirtina žinovas.
Tad, jo teigimu, jei daug lis, grybų augimas veikiausiai prislops.
Komentarai
Graži nuotrauka…