Pinigų iš valstybės pageidauja ir sukčių aukos

Iki metų pabaigos Teisingumo ministerija turi patobulinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo nukentėjusiesiems mechanizmą, praplėsdama smurtinio nusikaltimo sąvoką. Tuomet kompensacijos būtų skiriamos didesniam nukentėjusiųjų ratui.

Teisingumo ministerijos siūlymai bus parengti įvertinus ES Teisingumo teismo sprendimą, jog valstybei tenka pareiga kompensuoti žalą dėl visų smurtinių tyčinių nusikaltimų formų, įskaitant ir nežymų sveikatos sutrikdymą arba sukeltą fizinį skausmą. Dabar Lietuvoje, kaip ir dar keliose Europos šalyse, už tokias nusikalstamas veikas kompensacijos iš valstybės biudžeto nemokamos.

Šiuo metu Teisingumo ministerijos patvirtintame smurtinių nusikaltimų sąraše – 57 nusikalstamos veikos. Planuojama, kad iki Naujųjų į šį sąrašą būtų įtraukti ir tokie nusikaltimai, kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, grasinimas nužudyti, žmogaus terorizavimas, viešosios tvarkos pažeidimas. Manoma, kad į kompensaciją galėtų pretenduoti ir smurto artimoje aplinkoje aukos.

Kol kas Teisingumo ministerijos siūlymu nukentėjusieji dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrukdymo, viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų nusikalstamų veikų, kurios būtų įtrauktos į smurtinių nusikaltimų sąrašą, galėtų gauti iki 1,33 tūkst. eurų kompensaciją už patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audrio Kutrevičiaus teigimu, konkretūs pasiūlymai bus parengti iki metų pabaigos. Tad kol kas sunku prognozuoti galutinį variantą – turimi tik preliminarūs metmenys.

Poveikio priemonė

Pasak A. Kutrevičiaus, įmoka į specialų Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra viena bausmės rūšių, viena poveikio priemonių. Ji numatyta Baudžiamajame kodekse. Kiek nuteistajam tam tikrais atvejais paskiriama sumokėti fondui, nusprendžia teismas. Į specialų fondą pernai nuteistieji sumokėjo 363 tūkst. eurų, o dar 44,5 tūkst. eurų ministerija iš jų išsireikalavo regreso tvarka.

„Buvo tokia situacija: nuteistasis kažką nužudė, jam priteista atlyginti žalą, bet pinigų neturėjo. Valstybė sumokėjo nukentėjusiajam, o vėliau pradėjo išieškojimo procedūras dėl tų pinigų sugrąžinimo į valstybės biudžetą. Ne visada pavyksta viską išieškoti, tačiau po truputį su antstolių pagalba susigrąžina. Kai kurie ir geranoriškai patys sumoka“, – sako A. Kutrevičius.

Jo teigimu, nukentėjusiesiems nuo smurtinių nusikaltimų reikia patiems kreiptis į Teisingumo ministeriją ir pateikti teismo nuosprendį, kuriame įrašyta priteista suma.

„Labai dažnai nuteistieji nei jokio nekilnojamojo turto, nei lėšų bankuose neturi, nemoka ir tokiu atveju pradeda veikti šis mechanizmas. Žinoma, kai kuriose bylose, pavyzdžiui, nužudymo, priteisiami šimtai tūkstančių eurų, ir valstybė negali tokių sumų atlyginti. Atlyginama tik dalis žalos“, – sako A. Kutrevičius.

Į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo kasmet kreipiasi apie 400 asmenų, nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų. Pernai smurtinių nusikaltimų aukoms, kurioms teismas priteisė tam tikras sumas, tačiau jos kaltininkų taip ir liko neatlygintos, sumokėta 717 tūkst. eurų.

Domisi ir kitos aukos

A. Kutrevičius atkreipia dėmesį, kad kartais žmonės teiraujasi dėl išmokų ir už kitus dalykus. Pavyzdžiui, patirtas autoavarijas. Tačiau pagal teisinį reglamentavimą tai nėra smurtinis nusikaltimas, tad išmoka nemokama. Tiesa, po truputį teismų praktika keičiasi.

„Yra buvę pora bylų, kur automobilių avarijos buvo traktuojamos kaip tyčinis nužudymas“, – sako Teisingumo ministerijos atstovas.

Kaip gauti išmoką, domisi ir telefoninių sukčių aukomis tapę žmonės.

„Kartais ir tokiais atvejais tikimasi gauti finansinę paramą iš valstybės. Tačiau teisinis reguliavimas toks, kad kompensacija išmokama tik smurtinių nusikaltimų aukoms“, – aiškina A. Kutrevičius.

Didžiausia turtinė žala, išmokama iš nukentėjusiųjų nusikaltimų asmenų fondo, tyčinių nužudymų bylose siekia 100 bazinių socialinių išmokų, tai yra 3,8 tūkst. eurų. Neturtinė žala – 120 bazinių socialinių išmokų. Tai yra 4,56 tūkst. eurų. Kitaip tariant, iš valstybės nužudymo atveju galima gauti daugiau nei 8 000 eurų. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo prieš nepilnametį ar dėl smurtinio nusikaltimo prieš nepilnametį didžiausia turtinė žala siekia 80 bazinių socialinių išmokų, o tai yra 3 040 Eur, neturtinė – 100 bazinių socialinių išmokų (3 800 Eur). Už kitus smurtinius nusikaltimus turtinė žala siekia 2 280 eurų, neturtinė – 3 040 eurų.