Kultūros atstovai mano, jog Panevėžiui likus prie senojo „Garso“ ir netekus SEMC, tuo apsidžiaugtų ne vienas miestas. P. Židonio nuotr.

Perpildė kantrybės taurę

Perpildė kantrybės taurę

Panevėžio išskirtinio projekto, kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC), kelyje – nenumatytas posūkis.

Reikalingas kaip oras

Varšuvoje gyvenantis menininkas paskelbė nebesutinkantis, jog būsimasis menų centras būtų pavadintas jo vardu. Tokia žinia pribloškė ne tik Panevėžio savivaldybę, bet ir su S. Eidrigevičiumi bendraujančius kultūros pasaulio atstovus. Šie teigia tokius garsaus menininko žodžius vertinantys kaip padiktuotus didelio nuovargio, atsiradusio dėl nuolat patiriamo psichologinio spaudimo atsisakyti tokio projekto.

„Penkerius metus vykstantis procesas manęs netenkino ir net pakenkė sveikatai. Džiaugiausi ir palaikiau idėją apie meno centrą, tačiau į mano lūkesčius, vizijas Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgė. Darau išvadą, kad tada ir mano kūryba, ir menas jiems realiai mažai terūpi. Kūryba ir menas – tai mano gyvenimas. Išsižadėjęs jų, pasmerkčiau savo gyvenimą“, – S. Eidrigevičius cituojamas LRT pateiktoje naujienoje.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas sako, jog tokia žinia buvusi didelė staigmena.

Meras teigia tuojau pat susisiekęs su menininku telefonu.

„Kalbėjau su menininku telefonu, išklausiau jo poziciją. Visi suprantame, kaip turi būti sunku, kai ruošiesi dovanoti miestui didelę ir vertingą savo darbų kolekciją, tačiau esi tendencingai puolamas, psichologiškai terorizuojamas, kai tavo talentu ir darbu iškovotas geras vardas teršiamas vien todėl, kad kažkas tame mato asmeninę naudą – ar išsaugotą darbo vietą, ar erdvę politiniams dividendams susikrauti. Juo sunkiau, kai esi menininkas ir viską vertini gerokai jautriau“, – „Sekundei“ kalbėjo R. Račkauskas.

Jo teigimu, taškas šioje istorijoje dar nededamas. Ypač dabar, kai parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai, pasak mero, jau yra finišo tiesiojoje.

„Visada buvau ir lieku tos pačios nuomonės – Panevėžiui kaip oras reikalingas Stasio Eidrigevičiaus menų centras, kuris taptų ne tik miesto, bet ir regiono naujos kokybės kultūrinio gyvenimo ašimi“, – tvirtino R. Račkauskas.

Anot jo, S. Eidrigevičiui išsiųstas kvietimas atvykti į Panevėžį ir čia aptarti susidariusią situaciją.

„Tikiuosi, kad kaip ir anksčiau, atviri ir dalykiški pokalbiai padės rasti geriausius sprendimus“, – sako meras.

S. Eidrigevičius teigė, jog penkerius metus vykstantis procesas dėl SEMC jo netenkino ir net pakenkė sveikatai.

Muziejininkai apstulbę

S. Eidrigevičiaus žodžiai sukrėtė ne vieną Panevėžio kultūros atstovą. Miesto Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, jog jųdviejų bendravimas su Maestro visada „labai vyriškas ir konkretus“.

Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius, tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas S. Eidrigevičius savo vaikystės miesto muziejui yra dovanojęs 2016 m. nutapytą pastelę „Geltona skraistė“, taip pat leidęs naudoti jo poemos „Giedanti gaidžio galva“ įskaitytą garso įrašą muziejaus ekspozicijose – čia lankytojai galės išgirsti paties S. Eidrigevičiaus įskaitytą unikalią pietų panevėžiškių tarmę.

„Žinia, kad menininkas nebesutinka, jog jo vardu būtų pavadintas menų centras Panevėžyje, buvo labai netikėta. Jokių signalų, nieko panašaus iki šiol nesu iš jo išgirdęs“, – stebėjosi A. Astramskas.

Anot jo, Panevėžiui netekti SEMC projekto būtų išties didelis praradimas.

„Nacionalinės premijos laureato galerija tikrai pridėtų didelio patrauklumo Panevėžiui. Labai apmaudu, jei projektas liktų neįgyvendintas, miestas netektų tikro traukos centro“, – apstulbęs muziejaus vadovas.

Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, jog jųdviejų bendravimas su Maestro visada „labai vyriškas ir konkretus“. „Sekundės“ nuotr

Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas teigia, jog jųdviejų bendravimas su Maestro visada „labai vyriškas ir konkretus“. „Sekundės“ nuotr.

Jautė spaudimą

Kas išprovokavo tokią menininko poziciją, susirūpino ir garsus šalies architektas Audrys Karalius, recenzavęs architektūriniam SEMC konkursui pateiktus projektus.

Architektas pasakoja nuo pat pradžių su garsiuoju dailininku bendraudavęs SEMC klausimais, palaikęs jį, kai pastaruoju metu aistros dėl šio projekto tęstinumo toli peržengė Panevėžio ribas. A. Karalius neabejoja, kad pasaulinio garso dailininko šią savaitę išsakyta nuomonė yra ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo psichologinio spaudimo.

„Konkursui pateiktų SEMC projektų vertinimo komisijos posėdyje nedalyvavau, bet kai buvo formuojamos konkurso sąlygos, žinau, kad su menininku nuolat kontaktuodavo ir Savivaldybė, ir tuometė vyriausioji architektė, aš taip pat su juo konsultuodavausi ir susirašinėdamas, ir telefonu kalbėdavom, kaip jis mato vieną ar kitą dalyką. Mano, kaip recenzento, misija buvo apibūdinti konkursui pateiktus projektus, pateikti santrauką, kas kokius sprendinius siūlo ir kurie, mano galva, yra stipresni, kurie silpnesni. Vyko diskusijos, intensyviai susirašinėjom su S. Eidrigevičiumi visą laiką“, – pasakojo A. Karalius.

Pasak architekto, jiedu su garsiuoju menininku iki šiol palaikė nuolatinį ryšį – abu negalėjo likti abejingi kovoms, verdančioms tarp SEMC šalininkų ir kino centro „Garsas“ gynėjų.

„Menininkas irgi guodėsi, kad yra atakuojamas, kad jam rašinėja grasinamus laiškus, neva jis nesirūpina savo reputacija. Jam buvo daromas psichologinis spaudimas, o juk tai menininkas, jautrus žmogus. Aš ir pats esu šimtą kartų feisbuko erdvėje pravardžiuotas, kaltintas visokiais įžiūrėtais asmeniniais interesais“, – pasakojo A. Karalius.

Anot jo, S. Eidrigevičius buvo labai apsidžiaugęs, kai pavasarį Panevėžio architektai parašė solidariai palaikantys SEMC projektą.

„Tada jis man atsiuntė nupiešęs karikatūras, šmaikščias, apibūdinančias tą projekto vilkinimą ar žlugdymą, sakė, jog gal yra vilties, kad viskas pakryps į gera“, – kalbėjo A. Karalius.

A. Karalius neabejoja, kad pasaulinio garso dailininko šią savaitę išsakyta nuomonė yra ne kas kita, kaip pasekmė jaučiamo nuovargio ir psichologinio spaudimo.

Priminė seną anekdotą

Su garsiuoju menininku bendraujantis architektas, išgirdęs pritrenkiamą žinią, jog S. Eidrigevičius nebesutinka, kad didelių aistrų ugnyje atsidūręs menų centras gautų jo vardą, pasakoja dar tą patį vakarą išsiuntęs laišką Maestro.

„Aš tikrai galvoju, kad S. Eidrigevičius tiesiog pavargo. Jo sakinius vertinčiau tik kaip nuovargį. Labai daug triukšmo aplink tą projektą ir tas menininką labai slegia“, – kalbėjo A. Karalius.

Architektas sako nenorintis būti teisėju ir vertinti kino centro „Garsas“ perspektyvos, bet jam nėra suprantama kova dėl šio pastato išsaugojimo.

„Tas sovietinis pastatas skirtas tikslinei funkcijai vykdyti – jis negali būti lengvai transformuojamas. Net keturios komandos architektų siūlė įvairius variantus, visi buvo išnagrinėti, vyko diskusijos su panevėžiečiais, kūrybinių dirbtuvių dalyviais, visi pripažino, kad dabartinio kino centro pastato neįmanoma pritaikyti kitoms veikloms. Ar pastatą, kuris nefunkcionalus ir labai vidutiniškos architektūros, verta laikyti kaip paminklą, ar visgi verčiau jį iš esmės rekonstruoti į SEMC, kuris išlaikytų ir tą pačią kino funkciją? Pastarasis variantas ir buvo pasirinktas“, – SEMC pradžią mena A. Karalius.

Jau ilgą laiką kurstoma karštligiška diskusija dėl „Garso“ pastato išsaugojimo, pasak A. Karaliaus, jam primena seną anekdotą apie Čiapajevą.

„Kai indėnai Čiapajevą vijosi, šis, kad iš jo užpakalio nepadarytų tamtamo, subadė savo sėdimąją pats. Nesvarbu, kad man skauda, svarbu, kad kiti negautų. Labai norėčiau palinkėti Panevėžiui racionalumo, gebėjimo girdėti ne tik save ir neieškoti priešų“, – pasakoja architektas.

Štai tokią karikatūrą, apibūdinančią SEMC projekto vilkinimą ar žlugdymą, nupiešęs S. Eidrigevičius atsiuntė jį palaikančiam architektui A. Karaliui.

Štai tokią karikatūrą, apibūdinančią SEMC projekto vilkinimą ar žlugdymą, nupiešęs S. Eidrigevičius atsiuntė jį palaikančiam architektui A. Karaliui.

Aukštos prabos kultūra

Pasak A. Karaliaus, daug kas trintų rankas, jei Panevėžys prarastų SEMC projektą. „Apsidžiaugs ir Kaunas, ir Vilnius, ir Šiauliai, nes tie pinigai kažkam atiteks, tikėtina, kitam kultūriniam objektui, o greičiausiai Vilniuje“, – įžvelgia architektas.

Jis sako per visą nepriklausomybės ir netgi ilgesnį periodą nepamenantis kito projekto, kuris būtų žadėjęs Panevėžiui tokią šviesą. Anot jo, tai yra proga Aukštaitijos sostinei susigrąžinti magnetizmą, traukiantį į ją kultūros žmones, kaip kadaise traukdavo J. Miltinio dramos teatras.

„Aš visada drąsindavau S. Eidrigevičių ir labai džiaugiausi, kad jis skiria dėmesį Panevėžiui. Su amžiną atilsį M. Čiurlionio muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu daug apie tai kalbėdavome ir jis, būdamas artimas S. Eidrigevičiaus draugas dar nuo senų laikų, irgi labai palaikė menininko tokį žingsnį“, – pasakojo architektas.

Jo teigimu, Panevėžiui labai trūksta aukštos prabos kultūros. Nors, pasak A. Karaliaus, mieste yra nusipelniusių, įvertintų menininkų, savo vardą turi ir Dailės galerija, bet SEMC būtų tarptautinio masto kultūrinis magnetas, o miestas gautų progą išeiti į rimtą kultūrinį Europos žemėlapį.

„Todėl man baisu dabar matant, kaip vienas kitas Panevėžio „patriotas“ džiaugiasi ta apstulbinusia žinia. Kuo džiaugtis – kad gali nieko nebebūti?“ – šokiruotas A. Karalius.

Ekspertai neatitikimų neįžvelgė

Į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus balandžio pradžioje kreipėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Panevėžio savivaldybei dar 2018 metų gruodį išduotą statybos leidimą „Garsą“ rekonstruoti į SEMC.

Statybos prievaizdai tvirtino, kad šis leidimas išduotas neteisėtai. Mat būsimojo SEMC aukštis siekia 25,8 m, nors, anot inspektorių, pagal tuo metu galiojusius dokumentus šioje vietoje pastatų aukštis galėjo būti leidžiamas tik iki 19 m.

Be to, pasak inspekcijos, statybos projektas turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu, o tai nepadaryta. Visgi paveldosaugininkai statybų prievaizdams atsakė, kad Panevėžio savivaldybė ir neprivalėjo su jais derinti projekto, nes numatomas rekonstruoti „Garso“ pastatas nėra įrašytas į saugomų kultūros vertybių registrą, o patenka tik į Panevėžio miesto istorinę dalį.

Vakar Panevėžio savivaldybė sulaukė ir nepriklausomų ekspertų išvadų dėl miesto istorinės dalies specialiojo plano. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos, ekspertai pasisakė, kad projektuojant SEMC procedūros išlaikytos.

Šios išvados bus pateiktos teismui.

„Nematome jokių neatitikimų, dėl ko teismas turėtų suabejoti šiuo projektu“, – teigė T. Jukna.

Anksčiau statybų inspekcija teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad rangos darbų konkursą paskelbusi Savivaldybė negalėtų imtis „Garso“ rekonstrukcijos. Visgi tokį statybų prievaizdų pageidavimą teismas atmetė.

O prieš keletą dienų galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė ir „Garso“ gynėjų – asociacijos „Netildom Panevėžio garso“ prašymą įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Komentarai

  • Gal Panevėžiui trūksta aukštos prabos valdininkų….

  • o gal kaip tik tu taip vadinamu ,,atsakingu valdininku “ ir juos idarbinusiu instituciju yra gerokai per daug, nes susidaro ispudis kad ivairiose inspekcijose tie specialistai skirtingai istatymus traktuoja

  • gaila .Garso, patrauklus pastatas …o kaip su ,kons. f. ar kas nors sprendziama

    • ieikite i nekilnojamo turto agentura ARUODAS, ten jus pamatysite, kad galite isigyti konc fabrikeli su paruostu renovacijos projektu, sitas pastatas jau kokie 20 metu yra privati nuosavybe, keista , kad jus garso myletojai nezinote situ smulkmenu ir jau keli metai eskaluojate fabrikelio tema

      • Atsakyti
      • Jūsų žiniai fabrikas parduodamas. Ar savivaldybė negali jo nusipirkti ir ten įrengti Semcą?

  • Balandžio 21 d. savo FB paskyroje rašiau: „Žinai, feisbuke nelaimingas, prisiminiau tokią Stasio Povilaičio dainuotą dainą rusų kalba (sovietmečiu buvo privaloma dalį programos dainuoti rusiškai). Dainininkas pasirinko gana prasmingą tekstą. Jame lyrinis herojus pasakoja apie savo bendravimą su mergina, kuriai siūlo visa, kas, jo manymu, geriausia. Tekste buvo tokie žodžiai (bandysiu pacituoti):
    „… A ja govoriu – „rosa!“ – govoriu,
    Ona govorit – „mokro!“
    … Gliadi, govoriu – „luna! – govoriu –
    i zviozdochki slovno kroshki…“
    …ona govorit – „da lampa gorit,
    i bjutsia nad nieju moshki!.. “
    ( O aš sakau – „Rasa!“ – sakau, / ji sako: „Šlapia!“ / „Žiūrėk, – sakau, – mėnuo… sakau, / ir žvaigždelės kaip trupinėliai…“ / ji sako: „Taigi lempa dega / ir skraido aplink mašalai!..“ – rus.)
    Kaip supratai, feisbuke nelaimingasai, pradėjau ne dėl to, kad prisiminčiau mūsų estrados grando atliktą dainą. Tiesiog, apdainuota situacija labai panaši.
    Prieš tau paskaitant, kas yra pridėtame interviu pasakyta, pasakysiu tau savo nelinksmą prognozę. Kas būtų, jeigu atsitiktų viskas pagal plebėjų devizą „ai, bus gerai ir taip!“
    Klausyk.
    1. Panevėžio pakylėjimo į aukštesnį įvaizdžio, vadinasi, ir miesto rinkodaros, lygį idėja atmetama.
    2. Miestas netenka unikalios galimybės turėti modernias menui ir kultūrai kurti skirtas erdves – su parodų galerijomis, su akustiškai modernia sale, tinkančia net klasikinės muzikos koncertams, miestui reikšmingoms iškilmėms, pasaulinio garso menininko S. Eidrigevičiaus kolekcijos, atskiros salės nekomerciniam kinui ir t.t.
    3. Lėšos iš išorės (ES ir valstybės) ten ir iškeliauja – į išorę, kadangi jos skirtos tik SEMC idėjai įgyvendinti. Mes liekame su „paveldiniu“ auksiniu namu.
    Kas vyks toliau?
    1. Dėmesio, kultūros darbuotojai: Savivaldybės kultūros biudžetui 300 tūkstančių per metus kainuojanti, nors ir gražiai epizodiškai dirbanti įstaiga, – prabanga. Logiška bus ją uždaryti, nes kelintą dešimtmetį sėdi ant pečių visoms kitoms kultūros įstaigoms.
    Kas – vėliau?
    2. Auksinio „paveldinio“ namo privatizavimas ir…
    3. Miesto centras netenka kultūrinės erdvės, užtat visi džiaugiamės nauju „LIDL‘u“, nes „Klevo MAXIMA“ priversta mažinti dešros kainas.
    Viskas. Sveikinsime laimėtojus. Tik – dar viena prognozė.
    4. Laimėtojų vadai spruks į užnugarį (kitaip tariant – į š…) ir ginsis, kad ne jie kalti, o aplinkybės privertusios meluoti, kad griaunamas pastatas, kad griaunamas kinas, kad statomas Meno centras vienam žmogui, kad….
    5. O susirūpinę seimūnai vėl pažadės rūpintis.
    Tik miestas liks prie prie eilinio plebėjų sukelto karo griuvėsių. Be artimesnės svajonės – vietoje Panevėžio turėti PANEVĖŽĮ.
    Žinai, feisbuke nelaimingas, baisu pagalvoti apie tokią ateitį. Neduok Dieve, jei tie, kurie didžiulėmis pastangomis įgyvendina idėją, vieną rytą mos ranka ir nutars nebemėtyti perlų kiaulėms… “

  • tiesiai i 10 tuka,

  • Arnui reikėtų remtis faktiniais duomenimis, o ne savo išgalvotais skaičiais –
    oficiali praeitų metų ataskaita , kurioje palyginimui ir 2018 m. uždirbt pinigai:
    https://www.garsas.lt/upl/media/2019_m._Kino_centro_Garsas_vadovo_veiklos_ataskaita.pdf

    Įstaigos pajamų už teikiamas paslaugas 2019 m. pradinis patvirtintas planas buvo 127 000
    Eur. Įstaigai uždirbus daugiau pajamų, sąmata buvo tris kartus tikslinama. Paskutinis patikslintas
    planas – 210 000 Eur (2018 m. – 120 000 eurų).
    Pervesta į savivaldybės biudžetą 2019 m. – 219 000 Eur ( 2018 m. – 147 000 Eur).
    Patikslintas pajamų įmokų planas 2019 m. buvo viršytas 4,3 proc., nes gruodžio mėnesio
    šventiniai kino seansai vyko pilnose salėse, o į Naujametinį kino seansą mažojoje salėje nesutilpo visi
    norintys.
    Uždirbtos pajamos, panaudotos įstaigos reikmėms – 202 517 eurai. Nepanaudotų pajamų už
    paslaugas likutis 2019 m. gruodžio 31 d. –16 483 Eur, iš jų 9 000 Eur virš plano uždirbtos lėšos (2018
    m. gruodžio 31 d. nepanaudotų pajamų likutis – 35 551 Eur).

    • Atsakyti
    • pamiršote paminėti, kad įstaigos išlaikymui savivaldybė dar skyrė 176 226 eur biudžeto lėšų, kurios viso buvo suvalgytos atlyginimams ir pastato šildymui. Žr. ten pat – vadovo ataskaitoje.

    • koks pasiekimas, naujametiniai kino seansai , dar pamirsot paminet kad pinigus sugeneravot per moksleiviu kulturos pasa, rodydami jiems KOMERCINIUS kino filmus, nors garsa reprezentuojate kaip nekomercini kina rodancia istaiga, ponios direktores norisi paklausti kiek sutarciu sudare isvykusi i kanu filmu festivali uz biudzeto lesas

  • parduodama kons. f .gali nupirkti savivadybe

    • savivaldybe galetu nupirkti kieno nors lauko sikinyka, ar garaza, kaip tu isisvaizduoji, savivaldybe perka privatu pastata ir meras su administracijos direktorium is karto varo i teisma, ir dar gauna kokius 5 ieskinius is kitu privatininku, kad ju turto nepirko, pvz dar gali savivaldybei viesbuti nupirkti pasiulyti, ar nedastatyta linu fabrika,

      • Atsakyti
  • Kol kas neįvardinta, kas bus vykdoma tame sumanytame pastate? Jei edukacijos, tai mokyklų uždarytų yra. Jei Eidirgevičiaus darbų ekspozicija, kodėl , net ketvirtame aukšte, iki kurios nelabai kas pakils, nes pirmuose nelanko.

  • Jei pastatas būtų skirtas kūrybai, tai visiškai netinka reprezentacinėms reikmėms, net kinui. Tai nederinami dalykai dėl garsų, kvapų ir dulkėtumo. Kinas, lankytojai trugdytų kūrėjams. Esamas pastatas yra europinių standartų. Žymiai geresnis, nei planuojama maža salytė. Naujo pastato privalumai tik tokie, kad statybininkai gautų užsakymą, lėšos betonui vadinamos lėšomis į kultūrą.

  • Tampame mužikų ( ne valstiečių ) sostine su gražia laisvės aikšte ir tiek.Tačiau LR pase Panevėžio lapelio nėra.Ką veikė 20 metų valdę miestą konservai ? Irgi prie mužikų? Nusipirkau Lietuvos pašte, Panevėžyje suvenyrinį krepšį , dešrai nešti- lankytinos vietos Panevėžyje ant to krepšio vėlgi nėra? Nykstam iš Lietuvos žemėlapio?

  • jau simta kartu buvo pristatyta kas butu daroma menu centre, bet jus arba akli ir kurti, arba su teksto suvokimu turite problemu

  • gal per skambiai, „maestro“. koks čia maestro? eidrigevičius reikalingas panevėžiui kaip šuniui penkta koja.

    • Tavo nuomonė tokia pat reikšminga kaip šuns su penkiom kojom.

  • savivaldybe toks pat pirkejas kaip ir tamsta ,jei bijoma tai nereik eiti valdzion ir dar naujas menu, c . pastatas netiktu provincjos miestui ,o kons. f. pats geriausias sprendimas

    • kaimui nieko nereikia, kur argumentas kad naujas menu centras netiktu paneveziui, ir kode panevezys tamstai provincija, man jis penktas pagal dydi lietuvos miestas o provincija pas jus galvoje matyt

  • Dekokit opozicijai, parazitai dare viska, visokias akcijas, kad tik nebutu SEMC

  • ogi vieni patricijai diskutuoja

    • Atsakyti
  • Super S. Eidrigevičiaus sukurta karikatūra. Tas gyvatynas bet ką palaužtų. Gerbiamas menininke, stiprybės Jums! Labai labai laukiu SEMC vietoje to sovietinio gremėzdo.

Rodyti visus komentarus (23)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų