Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vienuoliktokės, sportinių šokių klubo „Rumba“ šokėjos Katrinos Motiejūnės didžiausias prioritetas – sportas ir mokslai.
Didžiąją laiko dalį ji praleidžia mokykloje ir šokių salėje. Šokėjai jau tapo įprasta, jog dažnai tenka atsisakyti savaitgalio poilsio, laiko su draugais.
K. Motiejūnė su ilgamečiu šokių partneriu Orestu Preidžiu treniruojasi kiekvieną dieną, o savaitgaliais vyksta į varžybas.
„Tris dienas daugiau dėmesio skiriame technikai, o kitas dvi – fiziniam pasiruošimui ir formos palaikymui. Taip pat dvi dienas per savaitę važiuojame treniruotis į Kauną“, – pasakoja šokėja.
Šiandien K. Motiejūnės ir O. Preidžio pora demonstruoja puikius rezultatus. Jiedu – Šiaurės šalių čempionai, daugybės kitų pasaulio reitingo standartinių šokių varžybų finalininkai ir nugalėtojai, Lietuvos standartinių šokių čempionato 2025 iki dvidešimt vienerių amžiaus grupės 5-osios vietos prizininkai.
„Kiekvienos varžybos yra šioks toks pasiekimas mūsų porai, kadangi mums labiau rūpi progresas ir kokybė. Bet laimėti visada smagu“, – šypsosi K. Motiejūnė.
Katrinai įsimintiniausios varžybos žymi dar 2018 metus, kai su partneriu laimėjo savo pirmąsias Lietuvos sportinių šokių pirmenybes.
Tuometė pergalė suteikė motyvacijos siekti dar daugiau.
O 2024-aisiais jau tapo jaunimo grupės standartinių šokių čempionais.
Anot Katrinos, po sėkmingų pasirodymų varžybose jiedu su šokių partneriu nėra linkę užmigti ant laurų, tad praėjus džiaugsmui analizuoja, ką galėjo padaryti geriau, kaip patobulėti dar labiau.
„Svarbiausia, turi patikti tai, ką darai, o visa kita galima ištobulinti“, – akcentuoja pašnekovė.
Paklausta, kokį svarbiausią dalyką išskirtų šokant poroje, K. Motiejūnė pabrėžia mokėjimą bet kurioje situacijoje rasti kompromisą.
„Su Orestu šoku nuo vaikystės, neblogai jį pažįstu, tačiau pykčių išvengti, manau, neįmanoma. Jau esame kiek perpratę vienas kito charakterį. Nesutarimus dažniausiai sprendžiame kalbėdami, bandydami suprasti vienas kito poziciją“, – pasakoja šokėja.
Katrinos manymu, pagrindiniai sėkmingos partnerystės aspektai yra tolerancija, pagarba, supratingumas ir nuoširdumas.
K. Motiejūnė labai dėkinga ne tik šokių partneriui, bet ir savo pirmiesiems treneriams bei visam sportinių šokių kolektyvui „Rumba“ – šis jai tapo antrąja šeima.
„Kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kiek gerų pamokų šis sportas man davė, kaip formuoja mano asmenybę. Pradedant nuo atsakomybės, disciplinos, supratimo, kas yra sunkus darbas ir tai, jog ateityje jis atsiperka“, – vardija šokėja.
Šokiams Katrina dėkinga ir už išugdytą kūrybiškumą bei vaizduotę.
„Šokiai išmokė ir socialinių įgūdžių, priimti kritiką, pagarbos mokytojams ir treneriams. Kadangi mūsų sportas nėra individualus, dirbame komandoje, natūralu, dažnai išsiskiria nuomonės, dalykus suprantame skirtingai, tad kiekvieną dieną ieškome kompromisų“, – pasakoja šokėja.
Šokiai į Katrinos gyvenimą atėjo labai natūraliai.
Vaikystėje mėgo muziką, šokius.
Televizijoje buvo rodoma daug tuo metu populiarių buvusių šokių projektų, tad mama nuvedė dukrą išbandyti save ant parketo.
Šokti Katrina pradėjo būdama vos ketverių su puse.
Pirmosiose varžybose dalyvavo penkerių, tad pirmųjų žingsnių ant parketo nelabai ir pamena. „Pradžioje šokiai man buvo tik linksma pramoga. Užsivelki gražią suknelę, namo parsiveži medalį, smagiai praleidi laiką su naujais draugais, tačiau vėliau šokiai vis labiau įtraukė“, – pasakoja K. Motiejūnė.
Ji jau įsitikino, jog sportinių šokių pasaulyje šokėjai nėra tik konkurentai, čia galima rasti ir tikrų draugų.
„Mes dažnai vieni kitus palaikome ir už aikštelės ribų, juk kartu dalyvaujame stovyklose užsienyje, kartu važiuojame į varžybas, leidžiame laisvą laiką. Tik ant parketo tampame varžovais, tačiau net ir tada rodome vienas kitam pagarbą, nes mūsų sporte tai labai vertinama“, – sako Katrina.
Sportiniuose šokiuose išskirti du stiliai – standartinių šokių ir Lotynų Amerikos.
Katrina su Orestu pasirinko standartinių programą.
Anot K. Motiejūnės, sportiniai šokiai pats elegantiškiausias sportas.
„Dauguma sako, jog šokiai – tai sportas ir menas viename. Tas mane labiausiai ir žavi. Turi būti fiziškai stiprus, tačiau ir artistiškas“, – teigia pašnekovė.
Šokiuose, anot K. Motiejūnės, labiausiai jai patinka ugdomas gebėjimas valdyti kūną, suprasti, kaip du kūnai gali judėti kartu, šokių istorija bei judesių technika.
O kovoti su jauduliu prieš svarbius pasirodymus jai nėra sunku – kūnas prie to jau įpratęs.
„Likus kelioms minutėms iki išėjimo šokti, tiesiog stengiuosi susikoncentruoti ir geriausiai parodyti, ką galiu“, – sako šokėja.
Aišku, per visą šokėjos karjerą neišvengta ir kuriozų.
Katrinai yra tekę pavėluoti išeiti ant parketo, bėgti iš viešbučio į salę su ką tik padaryta šukuosena.
Ant parketo šokėjos visuomet atrodo pasitempusios – nepriekaištinga laikysena, idealiai sušukuoti plaukai, tobulas makiažas, įspūdingos suknelės.
Katrina dažnai ir kasdieniame gyvenime sulaukia komplimentų dėl gražios ir taisyklingos laikysenos – ją nesunku pastebėti.
„Mėgstu eleganciją, man tai svarbu, tad stengiuosi tokia ir būti. Tačiau su daug makiažo kasdien manęs nepamatysite, o apie aukštakulnius net galvoti nebenoriu“, – juokiasi šokėja.
Ar Katrina kada pamąstė, kuo būtų, jei ne šokiai?
„Savęs be sporto neįsivaizduoju – taip pat ir be kūrybos. Greičiausiai save realizuočiau mene ir sporte. Net ir dabar, kai didžiąją laiko dalį atiduodu šokiams, mėgstu daryti makiažus ne tik sau, bet ir kitiems, prisidedu prie suknelių dizaino kūrimo“, – pasakoja kūrybinga šokėja.
Prieš pradėdama mokytis Juozo Balčikonio gimnazijoje, K. Motiejūnė buvo Vytauto Mikalausko menų gimnazijos auklėtinė.
Pasak Katrinos, dabartinėje jos mokykloje labai daug dėmesio skiriama mokslams ir lankomumui, o tai kartais sunku suderinti su įtemptu sportinių šokių pasaulio grafiku.
„Esu labai dėkinga mokytojams. Jie supratingi, tačiau man neleidžia atsipalaiduoti. Gimnazijoje sužavėjo mokinių draugiškumas, kūrybiškumas, atsakingumas. Visi mokiniai čia labai protingi, o tai leidžia dar labiau tobulėti ir siekti aukštų rezultatų“, – sako Katrina.
Šiuo metu didžiausias jos tikslas – pasiekti geriausių rezultatų tiek šokiuose, tiek moksluose. O jeigu iš karto nepavyks, tiesiog nenustoti bandyti.