P. Židonio nuotr.

Parke – gamtos spąstai

Parke – gamtos spąstai

Sovietmečiu kaip pašaras gyvuliams atvežti Sosnovskio barščiai Lietuvoje tapo rykšte, kurios iki šiol neatsikratoma.

Jie veši ne tik kaimuose. Pavojingos piktžolės galima aptikti net ir panevėžiečių lankomose vietose mieste.

Sosnovskio barščiai veši Molainių filtracijos laukuose, taip pat Kultūros ir poilsio parke šalia pėsčiųjų tilto. Savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė guodžiasi nors tuo, kad mieste bent nebėra didelių šio grėsmingo augalo plantacijų.

Miesto želdinius prižiūrinti įmonė, pasak ekologės, Sosnovskio barščiais apaugusias vietas pjauna dažniau, o parke tas piktžoles dar ir iškasa.

„Naudoti herbicidų jiems išnuodyti miesto teritorijoje negalima, juolab Kultūros ir poilsio parke, kur vaikšto daug žmonių, vedžioja šunis“, – sako R. Taučikienė.

Anot jos, augalas toks gyvybingas, kad net jo iškasimas menkai tepadeda – jis vis tiek atželia, nors ir silpnesnis.

Iš kur Kultūros ir poilsio parke, Nevėžio pakrantėje, užsisėjo barščiai, sunku pasakyti – šio augalo sėklos labai gyvybingos ir gali nukeliauti ilgus atstumus.

Pasak R. Taučikienės, anksčiau mieste būta kur kas didesnių problemų dėl šių augalų.

„Prieš kokius dvidešimt metų jų buvo labai daug net Parko gatvės daugiabučių kiemuose, bet pjaunant palaipsniui išnyko“, – sako ekologė.

Apokaliptinis vaizdas

Su Sosnovkio barščiais nebe pirmus metus kaunasi ir rajono Savivaldybė.

„Turime šitą problemą. Laimė, nėra ji tokia didelė ir tokiu dideliu mastu kaip yra tekę matyti lankantis kituose rajonuose“, – sako Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Didžiausia problema, jos teigimu, Paįstrio seniūnijoje. Ten Sosnovskio barščiai užkariavo daugiau nei tris hektarus ir plėtėsi į šonus. Su jais kariauti trejiems metams buvo pasamdyta įmonė. Z. Bakanienės teigimu, nors pažanga jau matyti, neatmetama, kad sutartį su piktžolės naikintojais dar reikės pratęsti.

Paįstrio seniūno Virginijaus Šležo teigimu, dėl Sosnovskio barščių seniūnija turėjo labai daug vargo, bandė ir pati įvairiais būdais jį išnaikinti.

„Keletą metų kovojome savo išgalėmis. Bandėme bedygstantiems kapoti galvas, bet tas metodas nepasitvirtino. Kitais metais padedant ūkininkams suvertėme milžinišką „Roundup“ herbicido dozę – keliasdešimt kartų didesnę nei įprastai rekomenduojama. Vaizdas buvo apokaliptinis“, – pasakoja seniūnas.

Džiaugsmas dėl išnaikintų augalų truko neilgai. Jau kitais metais Sosnovskio barščiai atžėlė kaip niekur nieko.

V. Šležas pasakoja, kad didžiausios bėdos dėl barčių – buvusių fermų teritorijoje.

„Tas Sosnovskis į Lietuvą atvažiavo iš Kaukazo kaip nuostabiai gerai auganti kultūra silosui, tikintis, kad valgys karvytės ir nebereikės nei dobilų, nei nieko. Dabar, kur buvusios silosinės, jiems puikiausia bazė augti“, – sako seniūnas.

Į tokias, dabar jau apleistas, vietas, pasak V. Šležo, su technika, galinčia išarti žemę, įvažiuoti neįmanoma. Anksčiau, jo žiniomis, bandyta buldozeriu nuskutinėti iki paties asfalto, tačiau nieko gero iš to neišėjo.

„Sustūmė tas žemes į krūvą. Krūvoje pasidarė Sosnovskiu apaugęs piliakalnis. Žodžiu, bėdų kalnas“, – sako V. Šležas.

Pasklidusios sėklos užkrėtė ne tik valstybinės žemės plotus, bet ir privačias teritorijas. Seniūno teigimu, pavojingos netgi šio augalo žiedadulkės – jos gali apdeginti jautresnę odą.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Kaip sunki liga

Dabar, pasak V. Šležo, karą su barščiais pradėjus profesionalams, situacija akivaizdžiai gerėja.

Maždaug prieš savaitę, jo teigimu, augalai nupurkšti dar kartą ir vėl stebima, kas toliau su jais bus.

Visgi seniūnas nedrįsta iš anksto džiaugtis atsikratęs nuodinga kaimynyste.

„Kad neišeitų taip, jog sudėjome pinigus, apsidžiaugėme rezultatais, užmiršome, o tas ėmė ir nubudo. Čia kaip liga, kaip vėžys. Nuleisti rankų negalima“, – mano V. Šležas.

Anot jo, kai dvejus metus iš eilės nebus matyti jokio daigelio, bus galima sakyti, kad darbas atliktas.

Problemų dėl Sosnovskio barščių turėjo ir Naujamiesčio seniūnija. Pasak seniūno Jono Sankaičio, piktžolės buvo pasklidusios nedideliame, vos aro, plote.

„Ūkininkai sėjo, dirbo, pjovė, purškė ir, ačiū Dievui, nebėra“, – sako seniūnas.

Sukelia nudegimus

Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse. Dažnai atželia ir prieš tai naikinti, nes nėra reiklūs augimo sąlygoms. Be to, augalas itin greit plinta – gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų, kurių didžioji dalis daigios daugybę metų.

Iki 3–5 metrų aukščio užauganti piktžolė žmonėms pavojinga dėl stipraus jos sultyse esančio alergeno – furanokumarino, kuris, atsidūręs ant odos, gali sukelti 1–3 laipsnio nudegimus. Šie augalai pavojingiausi saulėtą dieną, kai būna rasoti. Žydinčius augalus lanko musės, kiti vabzdžiai, bet ne bitės.

Naikinant Sosnovskio barščius visas kūnas turi būti apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių ,taip užtikrinant, kad augalo sultys nepalies odos.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų