P

Per Karalių laukus – su viltimi

Per Karalių laukus – su viltimi

Kas sieja karalius, klebonus, karvedžius ir Panevėžio rajoną? Tokius skambius pavadinimus nešiojančių kaimų gyventojams jie neprimena nei karalystės, nei mūšių. Šių vietovardžių kilmė – daug žemiškesnė.

„Man patinka“, – tikina Ernesta Pergizienė, paklausta, kaip klostosi gyvenimas Karalių kaime.

Šiame vos už trijų kilometrų nuo seniūnijos centro Vadoklių esančiame, taip gražiai vadinamame kaime moteris su šeima įsikūrė beveik prieš trisdešimt metų ir visada buvo patenkinta dėl tokio pasirinkimo.

Turbūt ir gamta, ir žmonės, ir galimybės čia kitokios? Juk ne šiaip sau Karalių vardas kaimui duotas.

Tačiau karalietė tik juokiasi, kaimas taip kilmingai vadinamas ne dėl kokių išskirtinių savybių, o todėl, kad kadaise daugumos čia gyvenusių šeimų pavardė buvo Karaliai.

Ir vienoj sodyboj Karalius su Karaliene ir savo Karaliūtėmis ar mažaisiais Karaliais, ir kitoj, ir trečioj.

Kodėl tokios pavardės jiems duotos – jau labai tolimos praeities paslaptis.

Tik, atrodo, labai daug Karalių šalyje nebūta. Lietuvoje vos du Karalių kaimai. Vienas čia, Panevėžio rajone, kitas Vilkaviškio rajone.

Mūsiškiai, Panevėžio krašto Karaliai, šiandien nelabai turi kuo pasigirti, tik keletas trobų juose likę.

Ir gyvena daugiausia, kaip ir E. Pergizienė, ne čia gimę, augę, o iš kitur atėję ir vėliau šaknis įleidę žmonės.

Prie Vadoklių esančio Karalių kaimo gyventojai Ernestai Pergizienei ši vietovė labai patinka.

Kas dabar papasakos, koks gyvenimas virė senuosiuose, prieškariniuose Karaliuose, kokios tradicijos čia puoselėtos, dainos dainuotos, svajonės pintos?

Kiek toliau esantis Plačkelio kaimas, sako, irgi kadaise buvo Karalių dalis – tik vėliau kitaip pervadintas. Plačkelis dabar taip pat neklesti – vos kelios šeimos jame gyvena.

Pro Karalius ir pro Plačkelį vingiuoja kelias link Juodžio ežero. Dviejų mažų salelių puošiamas ežeras ir dukterį – ištaką tokiu pat pavadinimu turi.

Tamsioji upė Juoda, pakeliui dar surinkusi savųjų intakų Obels, Šaltyno, Padubės, Geležies, Virsnės, Aptekos, Kernavės tėkmes, netoli Velžio sugarma į Nevėžį.

Juodis ir Juoda – Vadoklių seniūnijos vandenys. Prie Juodos įsikūręs Vadoklių miestelis ir ne vienas tos bei kitų seniūnijų kaimai – Jotainiai, Katinai, Sodeliškiai, Kabeliai, Velžys.

Prie ežero, pro Karalius atvažiavęs, ir nedidelį Paežerio kaimą pamatysi. Dar toliau Meškiai, taip pat tik gražiu pavadinimu, o ne gyventojų gausa galintys pasigirti. Dar prie Juodžio yra Datūniškio kaimas bei kiek bauginamai pavadintas Piktakalnio miškas.

Juodžio kranto linija žema, vingiuota, tęsiasi beveik šešis kilometrus.

O ištįsęs Juodis daugiau kaip du kilometrus, jo plotis – apie pusę kilometro. Gylis ežere siekia kiek daugiau nei penkis metrus.

Beje, rajono gyventojams gerai žinomas Vadoklių seniūnijoje vykstantis tradicinis bėgimas „Vadokliai–Juodžio ežeras–Vadokliai“, į kurį susirenka bėgikai iš visos Lietuvos. Pernai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti taip pat buvo surengtas specialus bėgimas.

Klebonai be bažnyčios

Iš viso Vadoklių seniūnijoje įsikūrę 55 kaimai. Kaip sako seniūnas Vytautas Kaupas, didžiausi iš jų – Vadokliai, Jotainiai ir Mikėnai.

O tokie kaip Karaliai ir daugelis kitų nei gyventojų gausa, nei naujomis statybomis, nei atgimimu pasigirti negali.

Ištuštėję arba pusiau tušti kaimai ir tokiais skambiais gražiais pavadinimais – Skatikai, Girelė, Retynė, Suodžiai, Užugojai, Būtėnai, Bedrės ir kt.

Pasisakęs, jog gyvena Klebonų kaime, Romualdas Jarašiūnas pašnekovus kartais nustebina ir prajuokina.

Nebe tokie kaip kadaise buvo ir Klebonai. Į vieną eilę išsirikiavusios kaimo trobos taip pat toli gražu ne visos gyvenamos. Vieni šeimininkai didmiesčiuose, kiti jau užsieniuose įsikūrę ir tik retkarčiais Klebonuose apsilanko.

Šiam kaimui, sakoma, vardas taip pat suteiktas pagal čia gyvenusių žmonių pavardę. Būdavo, kaip vienam kaimo gyventojui pasakojo jo senelis, kur tik dairaisi, ten Klebonų gyvenama.

Dar ir dabar ši pavardė iš kaimo neišnykusi – yra Klebonuose Klebonų. Beje, pavardė Klebonas Lietuvoje ne tokia ir reta. Ir kaimų pavadinimų, su šiomis pavardėmis susijusių, yra daugiau – Kleboniškiai, Kleboniškis.

O Klebonai Lietuvoje treji – Panevėžio, Šiaulių ir Šilutės rajonuose.

Daugiau kaip trisdešimt metų prabėgo nuo to laiko, kai į Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje esantį Klebonų kaimą gyventi atvažiavo biržietis Romualdas Jarašiūnas.

Kaimo pavadinimas vyrui nepasirodė keistas, kaipmat prie jo priprato. Ir tik kartais, pasisakęs, kur gyvena, išgirsta juokaujant ištartą klausimą: tai ar daug kunigų, klebonų tame kaime turite?

Klebono pavardės turėtojams prisistatant dažniau gali kilti nesusipratimų. Išgirdę pavardę pašnekovai kartais prašo patikslinti, o kartais paklausia, ar žmogus nejuokauja.

O iš tiesų Klebonų kaime nėra nei bažnyčios, nei čia gyvenančių dvasininkų. Arčiausia kleboniškiams – už trijų kilometrų – Vadoklių Švč. Jėzaus širdies bažnyčia.

Lankomasi ir Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje aukojamose pamaldose.

Kiek toliau nuo pagrindinės gatvės stūkso dar vienų kleboniškių – Kinderių namai. Šis kaimas – Ramutės Kinderienės gimtinė ir ji iš karto atkreipia dėmesį, jog Klebonai buvo visai kitokie – didelis kaimas.

„Ir toj, ir anoj pusėj gyventa“, – rodo moteris.

Ji pati viso gyvenimo gimtinėje nepraleido, buvo išskridusi, kitur įsikūrusi. Tik kai mamai sveikatos pritrūko, abu su vyru čia sugrįžo ir papildė nė dvidešimties žmonių neturinčio kaimo gyventojų gretas.

R. Kinderienė pasakoja, jog jos mama stipri buvo, mirė 101 metų sulaukusi. Tik paskutinius šešerius metus nebegalėjo savarankiškai tvarkytis.

R. Kinderienė tik juokiasi išgirdusi klausimą, gal jos mama kokios ypatingos dietos laikėsi ar kokių nors produktų atsisakydavo, kaip dabar madinga, kad taip ilgai gyveno.

„Nieko ji nesilaikė, viską valgė, sunkiai dirbo“, – sako Klebonų gyventoja ir primena, koks nelengvas buvo anų laikų žmonių gyvenimas, nebuvo kada apie jokius sveikatinimus galvoti.

Aldona Valickienė į Karvedžius atsikraustė prieš keturias dešimtis metų.

Karvedžių paslaptis

Važiuodamas nuo Klebonų link Vadoklių, vos porai kilometrų iki miestelio likus, užtiksi dar vieną kaimą įdomiu pavadinimu – Karvedžiai.

Tokių pavadinimų Lietuvoje daugiau nėra, Vadoklių seniūnijoje esantys Karvedžiai – vieninteliai šalyje. O kodėl kaimas taip pavadintas?

Keturiasdešimt metų čia gyvenanti Aldona Valickienė spėlioja, kad gal čia dažnai karves vogdavo, iš laukų išsivesdavo. O gal šiaip jas mėgdavo vedžioti? Iš tikrųjų, kaip moteris sako, galima tik spėlioti, niekas tiksliai jau nepasakys. Gal čia kadaise gyveno kokie nors gabūs karvedžiai – drąsiai karius į mūšį vesdavę ir pergales parnešdavę? O gal, kaip dažniausiai būna, kaimo pavadinimas susijęs su jo įkūrėjo pavarde?

Dabar Karvedžių kaime vos keletas gyventojų. Keturios gyvenamos trobos, dar kelios tuščios stovi.

Daug įvairių permainų Karvedžiai matė. Jie taip pat, sakoma, senas, didelis kaimas buvo. Pavyzdžiui, 1923 metais jame net per du šimtus žmonių gyvenę.

Ne kartą retėjęs ir retintas, keitęsis ir keistas kaimas galbūt kada nors vėl atgims, sulauks naujų gyventojų, pradės augti ir klestėti nauja Karvedžių karta.

Kaip ir netoli ežero esantys Karaliai, patogioje vietoje įsikūrę Klebonai ir kitos, nūnai tuščiomis trobomis ir tyla pasitinkančios gyvenvietės.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų