-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dažniausiai žmonių akys turi rudą, juodą ir žalią atspalvį, tačiau pasaulyje yra vyrų ir moterų mėlynomis, geltonomis ir net rudai geltonai žaliomis akimis.
Mokslininkų teigimu, maždaug prieš 10 000 metų visų mūsų akys buvo rudos, todėl šiandien apie pusę pasaulio gyventojų akies rainelė turi būtent tokią spalvą. Tačiau dėl daugybės mutacijų vėliau atsirado ir kitokių atspalvių.
Nors unikalūs yra tik žmonės mėlynomis akimis.
Melaninas – tai rudas pigmentas, kontroliuojantis mūsų odos, akių ir plaukų spalvą. Akių spalvą lemia tai, kiek melanino yra rainelėje. Akyse yra tik rudas pigmentas – nėra nei gintarinio, nei žalio ar mėlyno pigmento. Rudos akys turi didžiausią melanino kiekį rainelėje, o mėlynos akys – mažiausią.
Akies rainelė turi du sluoksnius. Pirmas sluoksnis susideda iš persidengiančių skaidulų ir ląstelių. Jeigu jame nėra melanino, skaidantis šviesai, sukuriamas mėlynos spalvos efektas.
Pagal tą patį principą dangus arba vandenynas mums atrodo mėlyni.
Taigi žmonės žydraakiai ne dėl to, kad jų akyse yra specialių „dažų“, o tiesiog dėl šviesos lūžio.
Akyse esantis melaninas apsaugo jas nuo ultravioletinių spindulių. Mėlynose akyse šio pigmento yra mažiau nei žaliose, rudose ir ypač juodose akyse. Dėl šios priežasties mėlynakius ryški šviesa gali paveikti labiau nei kitus, todėl saulėtomis dienomis jiems patartina būtinai nešioti akinius nuo saulės.
Kadaise visi žmonės Žemėje turėjo rudas akis. Kopenhagos universiteto mokslininkams atlikus tyrimą paaiškėjo, kad maždaug prieš 6000–10000 metų vienam Europoje gyvenusiam žmogui įvykusi genetinė mutacija lėmė mėlynos spalvos akių atsiradimą.
Šis genetinis pokytis, atsiradęs gene, esančiame šalia OCA2 geno, apriboja melanino gamybą rainelėje ir taip „praskiedžia“ rudą akių spalvą į mėlyną.
Mėlynakių genetinis kodas, atsakingas už melanino gamybą, turi labai mažą variacijos laipsnį, priešingai nei rudaakių. Iš to mokslininkai padarė išvadą, jog mėlynos akys kilo iš vieno ir to paties protėvio.
Visi mėlynakiai paveldėjo tą patį geno pokytį, esantį toje pačioje DNR vietoje.
Tačiau jei mėlynos akys yra vieno žmogaus genetinės mutacijos padarinys, kaip jos išplito iki 20–40 proc. kai kurių Europos šalių šiandieninės populiacijos?
Viena iš teorijų teigia, jog mėlynos akys tapo patrauklia savybe, lėmusia, kad žmonės pradėjo ieškoti mėlynakių partnerių, su kuriais galėtų susilaukti vaikų, todėl paplito ši genetinė mutacija.
Buvo manoma, kad akių spalva tėra paprastas genetinis bruožas ir kad ją galima nuspėti žinant vaiko tėvų bei senelių akių spalvą.
Tačiau mokslininkai dabar žino, kad akių spalvą gali lemti iki 16 skirtingų genų, o ne vienas ar du, kaip buvo manyta anksčiau. Akių spalvą iš dalies gali lemti ir anatominė rainelės struktūra.
Taigi negalite būti tikri, kad jūsų vaikas gims mėlynomis akimis. Net jei jūs ir jūsų partneris esate mėlynakiai, nėra jokios garantijos, kad jūsų vaikas turės mėlynas akis.
Kad akių spalva nenuspėjama, matyti ir iš karališkosios Anglijos šeimos. Jauniausia mėlynakio princo Viljamo ir žaliaakės Keitės Midlton duktė princesė Šarlotė – mėlynakė, tačiau jos brolis princas Džordžas – rudaakis.
Daugelis naujagimių turi mėlynas akis, bet jos gali pažaliuoti, paruduoti arba įgauti kitokį atspalvį. Kūdikių akių mėlynumą galima paaiškinti tuo, kad jų kūnas dar menkai išsivystęs, akyse yra labai mažai melanino pigmento. Laikui bėgant jo kiekis didėja ir akys keičia spalvą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad mėlynakiai 1,8 karto dažniau tampa alkoholikais nei tie, kurių akys yra kitos spalvos.
Remiantis tuo, galima daryti prielaidą, kad polinkis į alkoholizmą gali būti paveldimas, tačiau dėl kokių genetinių sekų jis atsiranda, mokslininkai kol kas negali pasakyti.
