-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vilniuje dėl kelių daugiabučių vandens sistemose nustatytos taršos Legionella pneumophila (legioneliozė) bakterijomis paskelbta ekstremali situacija.
Kaip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė, ten, kur laikomasi reikalavimų ir vandens tiekimas tinkamai prižiūrimas, pavojaus užsikrėsti nėra. Tik esant mažesnei nei 50 laipsnių temperatūrai sudaromos palankios sąlygos vandens sistemoje veistis bakterijoms.
„Atsukus čiaupą po minutės iš jo bėgančio vandens temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 50 laipsnių, o šalto po poros minučių – mažesnė nei 20 laipsnių“, – „Sekundei“ sakė skyriaus vedėja.
Specialistai primena, kad viena pagrindinių tos ligos profilaktikos priemonių – tinkamas karšto ir šalto vandens temperatūrų režimas.
Legionelių susidaro temperatūrų terpėje, todėl svarbu, kad karštas vanduo nebūtų vėsesnis kaip 50 laipsnių temperatūros. Kas tiekia vandenį, nėra taip svarbu, nes už šilumos punktus atsakingi namų valdytojai.
Koks vanduo patenka į viešbučius, baseinus, klubus ir panašiai, atsakingi šių paslaugų teikėjai. Jiems ne tik reikia nuolat stebėti vandens temperatūrą, bet ir kas tris mėnesius atlikti tam tikrą procedūrą – pakelti vandens temperatūrą bent iki 66 laipsnių ir tokią išlaikyti bent 25 minutes.
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai tikrina, ar laikomasi tų reikalavimų.
„Tikimės, kad ne tik į žurnalus užrašo, bet ir iš tikrųjų procedūrą atlieka. Aplaidumas gali prišaukti didelę bėdą“, – pabrėžė V. Vyčienė.
Privačiuose namuose vandens šildytuvus naudojantys žmonės patys turi stebėti temperatūrą. Daugiabučiams tiekiamu vandeniu rūpinasi namus prižiūrinti bendrovė.
Daugeliu Panevėžio daugiabučių rūpinasi bendrovė „Panevėžio būstas“.
Jos direktoriaus pavaduotojas Renaldas Januška teigia, kad jų prižiūrimuose namuose legionelių prevencija atliekama pagal sudarytą grafiką kelis kartus per metus.
Karšto vandens tiekimo sistemose jo temperatūra padidinama nuo 66 iki 85 laipsnių ir išlaikoma keletą valandų. Esant tokiai temperatūrai, legionelės žūsta.
Gyventojai skelbimų lentoje informuojami apie legionelių prevenciją. Žmonių prašoma bent keliolikai minučių atsukti visose patalpose esančius karšto vandens čiaupus, ypač dušų, vamzdyno atšakoms išplauti.
„Įspėjame, kad karštas vanduo bus aukštesnės, nei įprasta, temperatūros, todėl reikia pasisaugoti, kad nenusiplikytų“, – aiškina direktoriaus pavaduotojas.
Pavojinga padėtis šios bendrovės prižiūrimuose daugiabučiuose dar nė karto nebuvo susidariusi. Įmonės darbuotojai, pasak R. Juškos, registruoja gyventojų skundus dėl karšto vandens kokybės ir juos visada tikrina.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aušra Lileikytė primena, kad legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos nebūtų sudėtinga išvengti, jei vanduo iš čiaupų bėgtų ne žemesnės kaip 50 laipsnių temperatūros.
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja prašo atkreipti dėmesį ir privačių namų gyventojus, kurie naudoja vandens šildytuvus ir nusistato juose neauštą temperatūrą.
„Sutaupydami centą kitą jie rizikuoja sveikata ar net gyvybe“, – perspėja V. Vyčienė.
Panevėžio rajone prieš porą metų jau buvo registruotas atvejis, kai legionelioze, naudodamas šildytuvu nepakankamai pašildytą vandenį, užsikrėtė pusamžis vyras. O retkarčiais nueidama į negyvenamą butą ir naudodamasi jame vandeniu, buvo užsikrėtusi moteris. Ilgai neleidžiamame vandenyje buvo susikaupę daug bakterijų. Abu šie žmonės pasveiko.
Pernai visoje Panevėžio apskrityje buvo registruoti du, o užpernai – vienas legioneliozės atvejis. Šiemet nebuvo nė vieno.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja primena, kad legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella pneumophila bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta.
Nors ši ūminė infekcinė liga pasitaiko gana retai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys ligos atvejai.
Pernai legioneliozė diagnozuota vienuolikai šalies gyventojų.
Nėra nustatyto tikslaus bakterijų skaičius, kurias įkvėpus išsivystys liga, tačiau didesnė rizika susirgti yra tada, kai nusilpęs imunitetas, kai žmogus vyresnio amžiaus, rūko, serga cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, onkologinėmis ar kitomis ligomis, sukeliančioms imunosupresinę būklę.
Legionella pneumophila bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra 20–45 laipsniai.
Tos bakterijos nesidaugina esant žemesnei nei 20 laipsnių ir aukštesnei nei 60 laipsnių temperatūrai.
Pirmuonys, nuosėdos, rūdys, dumblas pagerina sąlygas Legionella pneumophila bakterijoms daugintis.
Šios bakterijos gali daugintis karšto ir šalto vandens sistemose, vamzdžiuose, kur retai teka ar visai neteka vanduo, purvinuose, korozijos apimtuose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose, guminėse žarnose.
Kiti galimi infekcijos šaltiniai legioneliozei užkrėsti – fontanai, gydomosios vonios, baseinai, tualetų bakeliai, vandens garų kondensatoriai ir kt.
Komentarai
-
- Meda
- 13:39 2017.03.11
Rodyti visus komentarus (1)Tas pats gresia ir Paneveziui. Profilaktika atliekama tada, kai zmones darbe. Na ir kas is to, kad skelbima pakabina. Vanduo nuolat buna tokios temperaturos, kad salto nereikia maisyti. O kad sulauktum kol prades teketi siltas, reikia nutekinti kibira sallto, po to drungno ir t.t. vandens. Visa laika loterija, atsukus ciaupa. Jei tuo metu niekas nesinaudoja, tai „taupymas“vyksta 100 % ,is karsto vandens ciaupo bega saltas vanduo.