-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau ir praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo jo mirties, šis legenda tampantis žmogus įdomus toli gražu ne tik liaudies meno gerbėjams.
Nei fotografijų, nei portretų, nei beveik jokių dokumentų apie tikrąją Panevėžio krašto vertybę – talentingąjį dievdirbį Vincą Svirskį neišliko. Tik negausūs jo darbai pasakoja apie išskirtinius šio žmogaus gebėjimus ir jausmus. Iš kaimo į kaimą su įrankių dėžele keliaudavęs garsusis savamokslis kryždirbys garsėjo ir kitais unikaliais gebėjimais, netgi bandė išrasti amžinąjį variklį.
O kartą, gyvendamas pas ūkininką Burveliuose, V. Svirskis buvo sumanęs oro balioną pasigaminti ir juo paskraidyti, bet tik šeimininkų daržinę sudegino ir pas kitus žmones buvo priverstas keltis.
Šiai neeilinei asmenybei pažinti Krekenavos regioninis parkas parengė ekskursijas.
Į vieną tokių parko darbuotojai kviečia jau kitą savaitgalį.
V. Svirskis – Panevėžio krašto žmogus. 1835-aisiais gimė visai netoli Krekenavos esančiame Glitėnų kaime. Jo gimimo vietą žymi sovietmečiu pastatytas paminklinis akmuo.
Mirė dievdirbys nugyvenęs netrumpą amžių, sukakęs 81-erius metus. Amžinybėn jis išėjo kitame Krekenavos seniūnijos kaime – Burveliuose.
Neturėjo meistras nei savo šeimos, nei namų, tad gyvenimo saulėlydyje tuose pačiuose Burveliuose priglaudė ir juo rūpinosi kaimo gyventojai Mataičiai.
Šių namuose drožė antkapinį paminklą, turėjusį stovėti ant ūkininko šeimos kapo.
Iki galo nespėjęs išdrožti savojo kūrinio, meistras pasimirė.
Kadangi V. Svirskis artimųjų neturėjo, ūkininkas jį palaidojo savo šeimos kapavietėje Surviliškyje, Kėdainių rajone.
Surviliškio kapinaitėse šis dievdirbys palaidotas po kryžiumi, kurį drožė kitiems, bet, likimo valia, ir pats toje kapavietėje atgulė amžino poilsio.
Tikrasis kapavietės kryžius dabar saugomas muziejuje, o ant dievdirbio kapo pastatytas jau kito menininko išdrožtas antrininkas.
„Burvelius nuo Kėdainių skiria Nevėžio upė. Turima duomenų, kad 1916-ųjų kovą laidojant Vincą Svirskį, Nevėžis buvo labai ištvinęs, tad karstą su jo palaikais į kapines teko plukdyti ta ištvinusia upe“, – pasakoja Krekenavos regioninio parko administratorius Arvydas Svirka.
Anot jo, nors garsusis dievdirbys buvo gimęs didelėje šeimoje, jam mirus nebuvo net šeimos kapavietės, galėjusios priglausti palaikus.
Du jauni menininko broliai žuvo per 1863 metų sukilimą, dar du, taip pat dalyvavę šiame sukilime, buvo ištremti.
Šis kryžius stovi ant paties Vinco Svirskio kapavietės Surviliškio miestelyje. A. Svirkos nuotr.
Vaikystėje pradėjęs drožinėti, per netrumpą savo gyvenimą V. Svirskis išdrožė apie porą šimtų kūrinių: kryžių, koplytstulpių, šventųjų skulptūrų. Dabar, prabėgus 190-iai metų nuo jo gimimo, išlikę 56 darbai. Visi jie įrašyti į kultūros paveldo registrą.
Nemažai V. Svirskio darbų saugoma šalies muziejuose, iš ąžuolo drožti kūriniai stovi ir po atviru dangumi.
„Vincas Svirskis drožė tik iš ąžuolo. Tą medį rinkosi greičiausiai dėl ilgaamžiškumo. Drožinio viršumi tapdavo pati tvirčiausia medžio kamieno dalis, esanti virš šaknų“, – paaiškina A. Svirka.
Vienas V. Svirskio kryžius, tiksliau, jo fragmentas, saugomas Krekenavos regioninio parko lankytojų centre. Šią kryžiaus dalį be kryžmos, galima sakyti, išgelbėjo vienas ūkininkas – atradęs atidavė lankytojų centrui.
Ant šio kryžiaus fragmento išlikusi V. Svirskio išdrožta Apvaizdos akis bei monograma JHS, reiškianti Jėzus, žmonijos gelbėtojas, arba Išganytojas.
Dvi šio menininko skulptūras-kryžius turi ir Krekenavos bazilika. Vienas iš tų kryžių būdavo statomas prie katafalko, ant kurio būdavo užkeliamas į bažnyčią atneštas karstas su mirusiojo palaikais.
A. Svirka pasvarstė, kad praeitin nueina tradicija mirusįjį laidotuvių dieną karste atgabenti į bažnyčią, tad ir katafalko kryžius, ant kurio išdrožta kaukolė bei sukryžiuoti kaulai, tampa eksponatu.
Vinco Svirskio išdrožtas koplytstulpis Ibutonių kaime. A. Svirkos nuotr.
Net du V. Svirskio drožiniai po atviru dangumi stovi Ibutonių kaime, esančiame už 8 km nuo Krekenavos.
Ibutoniai turi ir jo sukurtą kryžių, ir koplytstulpį.
A. Svirka pasakoja, kad gatvinis Ibutonių kaimas statėsi taip, jog vienoje gatvės pusėje ūkininko šeima turėjo gyvenamąjį namą, o kitoje pusėje stovėjo jo ūkiniai pastatai. Tad XIX amžiaus pabaigos ūkininkas, pasikvietęs V. Svirskį į namus sukurti kryžiaus, menininko darbą pasistatė prieš savo langus kitoje gatvės pusėje.
Metams bėgant bei keičiantis amžiams, kryžius atsidūrė jau kitos sodybos, suręstos ten, kur būta ūkinių pastatų, kieme.
Išlikę pasakojimų, kad toje pat vietoje stovėta daržinės, kurioje V. Svirkis ir kūrė tąjį kryžių.
„Pasakojama, kad savo drožinių, iki juos pabaigdavo, menininkas niekam nerodydavo. Beje, kurdavo jis ilgai. Kuriantį V. Svirskį užsakovai valgydindavo, suteikdavo nakvynę“, – pasakoja A. Svirka.
Ant Ibutonių kryžiaus išlikę įrėžti metai – 1890-ieji. Jame išdrožtas ir pats Nukryžiuotasis, ką liaudis vadina ir mūkela, ir kančia, taip pat Dievo Motinos bei šventojo Kazimiero figūros. Visa tai padaryta iš to paties ąžuolo kamieno.
Ibutonių kaimo gale, toje vietoje, kur iš kaimo išsukama vykstant į Paberžę, stovi V. Svirskio koplytstulpis.
„Deja, koplytstulpis apvogtas, ilgapirščiai išsinešė Mergelės Marijos, Jėzaus krikšto bei švento Jurgio skulptūrėles“, – apgailestauja A. Svirka.
Pasak jo, žinomi netgi tikslūs vagystės metai – 2002-ieji.
Nors, kaip teigia legenda, neva pats meistras sakydavęs, jog jo skulptūrėlių niekas negalės išimti, nepavogs.
Laimei, Ibutoniuose liko nepavogtas bent Nukryžiuotasis.
Kada sukurtas šis koplytstulpis, pasak A. Svirkos, duomenų neišlikę. Preliminariai žinoma, kad XIX a. pabaigoje.
O štai Paberžėje, kurią bene labiausiai bus išgarsinęs joje kunigavęs Tėvas Stanislovas, išlikę net aštuoni V. Svirskio drožiniai.
Būtent šis kunigas nuo sunykimo gelbėjo tręštančius ir begriūvančius kaimų, pakelių kryžius, keičiamus kitais paminklais, net atsigabendavo juos iš kapinių.
A. Svirka sako, kad V. Svirskio drožinių stovėta net šešių savivaldybių teritorijose.
Puošti, įprasminti jų gyvenimų, taip pat sukurti medinių drožinių ant kapų dievdirbį kvietėsi turtingesni Panevėžio, Kėdainių, Radviliškio, Anykščių, netgi Raseinių bei Kauno rajonų ūkininkai.
Du V. Svirskio kūrinius turi Kėdainių rajono Surviliškio vidurinė mokykla, kuri, beje, ir pavadinta šio garsiojo dievdirbio vardu. Vienas menininko išdrožtas kryžius saugomas po mokyklos stogu, kitas, uždengtas specialiu stogeliu, stovi kieme.
