Paveikslus ant viešbučio pakeitė fotografijos

Paveikslus ant viešbučio pakeitė fotografijos

Panevėžio Laisvės aikštėje stūksančio viešbučio fasadas jau keletą metų virtęs savotiška galerija, kur devyni didelio formato kūriniai keičiami dukart per metus. Pastaruoju metu ant jo fasado eksponuotus tapybos darbus karštą penktadienio rytą aukštalipiai pakeitė devyniomis didelio formato fotografijomis.

Nors meno kūrinių eksponavimas viešosiose erdvėse pasaulyje ir nėra naujiena, Panevėžiui toks įvykis svarbus ir reikšmingas dėl keleto priežasčių. Tokį raiškos būdą pasirinkęs idėjos autorius, privačios A galerijos vadovas Albinas Vološkevičius akcentuoja, kad šis projektas atkreipia dėmesį į keletą aspektų vienu metu: meno kūriniai neišvengiamai tampa matomi, provokuojamos diskusijos, iš dalies taip sprendžiama ekspozicinių erdvių trūkumo Panevėžyje problema, inicijuojamas kultūrinis bendravimas tarp Panevėžio ir jo miestų partnerių, skatinama vietos menininkų kūryba.

Atrinkti menotyrininko

Pirmoji devynių fotografijų kolekcija ant viešbučio eksponuota 2017 m. Tai buvo fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus ciklas „Juozo Miltinio svečiai“.

Dabar Panevėžio fotografai buvo pakviesti teikti naujausius kūrinius atrankinei parodai, neribojant jų jokia tema. Ekspozicijai, kuri 2020 m. kovą atidaryta Panevėžio savivaldybėje, po du savo kūrinius pateikė keturiolika autorių. Iš jų menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio atrinkti devyni kūriniai netrukus

atsidurs ant viešbučio fasado Laisvės aikštėje. Vėliau šie darbai bus pristatyti platesnei – Liublino (Lenkija) – auditorijai.

Erdvė ir jaunimui

Siekiant skatinti profesionaliojo meno sklaidą, pirmiausia orientuotasi į profesionaliuosius Panevėžio fotomenininkus, tačiau į atrankinę parodą bendru sutarimu pasiūlyta deleguoti du kandidatus ir iš Panevėžio fotografų draugijos. Viena jų – Martyna Gasperavičienė – teigia, kad jau vien toks pasiūlymas jaunam fotografui yra malonus apdovanojimas.

„Patekti į atrinktą kolekciją, pripažinsiu, daug vilčių neturėjau, juk parodoje dalyvauja žinomi fotomenininkai. Kad patekau į parodą, ir nustebino, ir nudžiugino. Tai be galo reikšminga man, jaunos kartos fotografei, didelis postūmis į priekį“, – sako Martyna.

Į atrinktą kolekciją patekęs jos darbas „Riba“, pasak autorės, kilo iš noro peržengti kažkokią ribą, kurią mes visi turime, kurią patys nusibrėžiame.

Šedevras gimė skardinėje

Tarp devynių atrinktų kūrinių pateko ir Žilvino Kropo kūrinys „100 dienų. Iš serijos soliaografija“. Žilvinas iš visų dalyvių išsiskiria netradicine fotografija – daugiausia dirba pinhole, soliaografijos, liumenogramos technikomis. Projektas „Panevėžio fotografai“ man puiki galimybė reklamuoti alternatyviąją fotografiją, supažindinti žiūrovą su „Soliaografija“. Tai puiki vieta pristatyti savo stipriausią kūrinį visuomenei tokioje neįprastoje lauko galerijoje“, – mano Ž. Kropas.

Atrankai jis siuntęs patį stipriausią savo kūrinį ir, pripažįsta, jautęs, kad darbas pateks į parodą ant viešbučio.

„Šis kūrinys – tarsi vizitinė kortelė, pristatanti mano kūrybą. Aš juo labai labai tikiu“, – atvirauja Ž. Kropas.

Jo darbo „100 dienų. Iš serijos soliaografija“ gimimo istorija neįprasta ir sunkiai suvokiama.

„Mano fotoaparatas – tuščia alaus skardinė, kurios viduje įdėtas šviesai jautrus fotopopieriaus lapelis. Vietoj objektyvo adata skardinės sienelėje pradurta maža skylutė, pro kurią skverbiasi šviesa ir piešia vaizdą fotopopieriuje. Čia daugiau nieko nėra, nei elektronikos, nei baterijų, nei optikos. Naudodamas skardinės tarą fotografuoju saulės kelią, kuris skirtingais metų laikais visada yra kitoks. Fotografavimo ekspozicija kartais trunka mėnesius, o kartais net ištisus metus. Taip jau nutiko, kad mano savadarbį fotoaparatą fotografavimo proceso metu pervažiavo ir sutraiškė žoliapjovė. Taip gimė šis šedevras, kuris jau buvo publikuojamas Pietų Korėjos meno festivalyje, prancūzų internetiniame meno žurnale, „Musée“, „Dodho“, „Artdoc“ žurnaluose“, – neįtikėtiną istoriją pasakoja Žilvinas.

Galerija

Dominuos nespalvotos

Atrankai pateiktos fotografijos buvo itin skirtingos žanru, kompozicija, raiška, temomis. Menotyrininkui V. Kinčinaičiui teko nemenka užduotis iš jų atrinkti devynias, turint galvoje, kad ant viešbučio eksponuojamų kūrinių formatai išties didžiuliai. Todėl visiškai nereiškia, kad į šį devintuką nepatekusios fotografijos yra prastos ar neįdomios.

Gerai žinomas fotomenininkas Valentinas Pečininas, kurio fotografija „Juozo Miltinio teatro aktoriai“ taip pat pateko į devintuką, sako esantis patenkintas, kad atrinkti ir sudaryti kolekciją ekspozicijai pasitelkta autoritetingo menotyrininko kompetencija.

„Nėra pykčių, kieno fotografija pateko ir kodėl. Pagarba A galerijai, kad priėmė tokį sprendimą. Džiugina, kad pateko ir jaunimo kūryba, o ir visuma gerai atrodo – neatneš gėdos miestui“, – mano V. Pečininas.

Iš devynių ant viešbučio netrukus atsirasiančių nuotraukų septynios – nespalvotos.

V. Pečinino darbuose šįkart irgi – juoda ir balta.

„Mano atrankinei parodai pasiūlytos fotografijos nėra specialiai kurtos šiam projektui. Viena jų iš jau 2019 metų pabaigoje J. Miltinio teatre eksponuoto ciklo „Skrendantis Panevėžys – atgal į dabartį“, kita iš jau beveik užbaigto ciklo, skirto Juozo Miltinio teatrui ir jo aktoriams. Labai simboliška, kad atrinktoji fotografija ir jos herojai žvelgia į teatrą“, – svarsto fotomenininkas.

Pagauta akimirka

V. Pečininas dažnai fotografuoja teatrą, aktorius per jų repeticijas ar tiesiog teatro aplinką.

Anot jo, į parodą atrinkta fotografija – laiku ir vietoj pagauta akimirka. „Atvažiavau į repeticiją siauruko depe. Turėjau ten dar kai ką nuveikti kolektyvo labui, todėl atvykau gerokai anksčiau prieš repeticiją. Pastebėjau, kad į vidų siauru ruoželiu prasiskverbė vakarinės saulės spindulys. Žinant, kokia trumpa gali būti ši akimirka, teko suktis greitai. Sustačiau aktorius taip, kaip man reikėjo, galima sakyti, vieninteliu kadru ši fotografija ir gimė. Ne veltui jos herojai – tikri profesionalai, juk reikėjo išlaikyti atmerktas akis saulei spiginant. Jie verti pagarbos, visada malonu ir gera kurti su J. Miltinio dramos teatro žmonėmis“, – pasakojo V. Pečininas.

Galerija

 

Komentarai

  • Menas neišgelbės to sovietinio monstro egzistencijos. Arba griaukit, arba renovuokit.

    • girdi yla, ar tu teksta suvoki, ar cia straipsnis apie statybas, apie renovacijas, ar sis meno projektas daromas tam kad ,,gelbeti“ pastata, kodel tu ir panasus ekspertai viduriuojate komentaruose nesuprasdami ka komentuojate, straipsnis apie meno projekta, tai pabandyk paziureti ir suprasti,tyliai pasigrozek fotografijomis, pasidziauk, kad mieste yra zmoniu kurie ta daro

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų