Pavasarį aktoriai pasitiko Kanadoje

Pavasarį aktoriai pasitiko Kanadoje

Įpusėjus pavasariui, kai viskas pradeda atgimti po žiemos stingulio, Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai keliavo į Kanadą ir parodė Kalgario lietuvių bendruomenei spektaklį „Anė iš Žaliastogių“. Kadangi pjesės autorė – kanadietė Liusė Modė Montgomeri, tai aktoriai juokavo, kad Anė savotiškai grįžo į gimtinę. Gastrolėmis patenkinti aktoriai džiaugiasi sutiktų žmonių gerumu ir rūpestingumu.

Spektaklis nulėmė kelionę

Į tolimąjį Kalgarį – trečią pagal dydį miestą vakarų Kanadoje, pietinėje Albertos provincijos dalyje – J. Miltinio dramos teatro trupės kelionė su spektakliu „Anė iš Žaliastogių“ buvo planuojama seniai. Proga apsilankyti mieste, kuriame 1988 metais surengtos 15-osios žiemos olimpinės žaidynės, atsirado, kai Kalgario lietuvių bendruomenė nusprendė pamatyti profesionalaus teatro lietuvišką spektaklį. Iš visų Lietuvos teatrų buvo pasirinktas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras ir spektaklis „Anė iš Žaliastogių“.

Spektaklyje Džosės Paj vaidmenį atliekanti aktorė Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė mano, kad Kalgario lietuvių pasirinkimas neatsitiktinis.

„Originalaus „Anės iš Žaliastogių“ teksto autorė yra kanadietė Liusė Modė Montgomeri. Be to, ir pjesės siužetas vyksta vietinėse apylinkėse. Viskas taip sutapo ir derėjo, kad mums beliko važiuoti ir kanadietišką kūrinį parodyti lietuviškai Kanados lietuviams“, – šypsodamasi pasakojo aktorė.

J. Skukauskaitė-Vaišnienė sako, kad maloniai buvo nustebinti, jog Kanadoje romanas „Anė iš Žaliastogių“ yra žinomas ir skaitomas.

„Restorane padavėja mūsų paklausė, iš kur esame ir ką čia veikiame. Mus lydinti lietuvių bendruomenės narė Giedrė Vitkauskaitė paaiškino, iš kur esame, ir pridūrė, kad rodysime spektaklį „Anė iš Žaliastogių“. Mergina pasigyrė žinanti šį Liusės Modės Montgomeri kūrinį ir pasidomėjo, kas atliks Anės vaidmenį. Pristatėme jai Ingą Jarkovą“, – prisiminė žavias kelionės akimirkas trupės aktorė.

Nesavanaudiška savanorystė

Trupės gastrolėse dalyvavę aktoriai sako, kad Kalgario lietuvių bendruomenė juos priėmė svetingai.

„Oro uoste mus pasitiko Aurelija, lietuvių bendruomenės Kalgaryje prezidento Mindaugo Grabliausko žmona. Supažindino su apylinkėmis, parodė viešbutį ir padėjo įsikurti naujoje vietoje. Kitą dieną mus globojo Asta Judeika ir jos vyras Audrius. Jie mus lydėjo į kalnus. Esame labai dėkingi šiai nuostabiai šeimai už parodytą Kalgario apylinkių grožį“, – pasakojo aktorius Laimutis Sėdžius.

Jis neslėpė, kad ne tik buvo parodyta Kanados gamta, bet ir suteikta pagalba ruošiantis spektakliui.

„Vertiname ir džiaugiamės, ką jie dėl mūsų padarė. Kadangi kelionė buvo tolima ir varginanti, bendruomenė dėjo visas pastangas, kad jaustumėmės kuo geriau. Buvo gera jausti tokį rūpestingumą per visą viešnagę“, – sakė L. Sėdžius.

Jam pritarė ir aktorės J. Skukauskaitė-Vaišnienė bei Toma Razmislavičiūtė-Juodė. „Tik vėliau supratau, kaip ir kiek jie dėl mūsų stengėsi ir vargo. Juk visos lėšos, kad atvažiuotume, buvo surinktos jų pačių. Visas jų savanoriškas darbas yra sunkus ir varginantis, o už tai jie nieko negauna asmeniškai sau: viskas dėl bendruomenės narių ir bendro tikslo. Kai pagalvoji, visi turi šeimas, darbus, bet vis tiek randa laiko savanoriauti, gauti rėmimą savo bendruomenės labui ir mums, kad atvyktume ir pamatytumėme nuostabią šalį. Tik sugrįžusi į namus supratau, kokia didelė laimė buvo suteikta“, – kalbėjo T. Razmislavičiūtė-Juodė.

Pasak L. Sėdžiaus, po spektaklio juos globojusi G. Vitkauskaitė skaitė ilgiausią sąrašą žmonių, kuriems dėkojo už gražų ir pasiaukojantį savanoriavimą, o sunkaus darbo vaisiais džiaugėsi visi.

„Sąraše buvo ne tik jaunų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių. Kaip kas galėjo, taip ir prisidėjo, o ir mes tapome to džiaugsmo dalimi“, – neslėpė džiaugsmo J. Skukauskaitė-Vaišnienė.

Betarpiška pagalba

Aktorė T. Razmislavičiūtė-Juodė pasakojo apie premjeros vakarą ir žavėjosi žiūrovų aktyvumu.

„Spektaklį rodėme Velykų išvakarėse, Didįjį šeštadienį. Prisirinko beveik pilna dviejų šimtų vietų teatro salė. Po spektaklio bendravome su publika ir išsiaiškinome, kad ne visi žiūrovai moka lietuviškai. Tačiau jie sakė, kad spektaklį suprato, nes jiems gerai žinoma pati istorija. Beje, buvo svečių iš Toronto ir net iš Vankuverio, o šeima, kilusi iš Panevėžio, net tris valandas važiavo, kad pamatytų mūsų spektaklį“, – prisiminė bendravimą su išeiviais lietuviais aktorė.

L. Sėdžius sakė negalintis užmiršti lietuvių kalgariečių nuoširdžios pagalbos ruošiantis spektakliui.

„Atsivežėme tik savo kostiumus spektakliui. Dekoracijas ir visa kita, ko reikia spektakliui, padėjo pasigaminti vietoje. Vieni atnešė didžiulius puodus, antri virdulį, treti lagaminą“, – vardijo aktorius suneštą kalgariečių atributiką spektakliui. Šyptelėjęs prasitarė, kad buvo ir šiokių tokių nuotykių: „Nuotykis su lagaminu. Turėjom tokį senovinį lagaminą ir, kaip tyčia, per spektaklį jis sulūžo. Ačiū Dievui, turėjome pakaitinį, kurį buvo atnešę vietiniai. Niekas net nepastebėjo, kad lagaminas kitas nei spektaklio pradžioje.“

Apie pagamintas butaforijas ir dekoracijas pasakoja ir aktorė J. Skukauskaitė-Vaišnienė.

„Spektakliui reikėjo dekoracijų – suolų, kėdžių, taburečių. Nuostabiausia, kad visa tai buvo padaryta Kalgaryje. Visos reikalingos dekoracijos buvo sukaltos. Po spektaklio bendruomenės nariai padarytas dekoracijas išsidalijo ir pasiliko atminimui kaip simbolius. Kita vertus, kai kuriuos pagamintus daiktus galima panaudoti ir praktiškai“, – pasakojo ji.

Grįžo kupini įspūdžių

Aktoriai nesustodami pasakojo neišdildomus įspūdžius iš kelionės. Pasak jų, žodžiais patirtus jausmus sudėtinga išreikšti.

„Buvome priimti labai maloniai. Lyg vaikai globojami ir vežiojami po įdomiausias apylinkes. Gyvenome puikiame viešbutyje. O per spektaklį jautėsi gyvas kontaktas su publika, žiūrovai juokėsi, reagavo, išgyveno kartu su mumis. Įvyko apsikeitimas energijomis. Nuoširdų ačiū norime pasakyti Eglės ir Sauliaus Petravičių šeimai. Su jais šventėme Velykas, o Eglės išmargintus margučius vežėmės į kalnus. Jie stengėsi, kad išsivežtume puikių prisiminimų, o tą padaryti tikrai pavyko“, – tvirtino J. Skukauskaitė-Vaišnienė.

Ji teigė, kad užmegzti draugystės ryšiai nenutrūks, ir vardijo Kalgario lietuvių bendruomenės narius, kurie labiausiai rūpinosi jų gerove: „Eglę ir Saulių jau paminėjau. Dar – Aurelija ir Mindaugas Grabliauskai, Asta ir Audrius Judeikos ir Giedrė Vitkauskaitė.“

Galerija

Komentarai

  • Saunuole, Raimonda- graziai parasei- lyg pati butum cia buvusi… O as buvau!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų