-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors paukščių gripas žmonėms nepavojingas, jo padariniai gali būti pragaištingi naminių paukščių ūkiams.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai šią savaitę patvirtino dar 9 naujus labai patogeniško paukščių gripo H5N1 (LPPG) atvejus laukiniams paukščiams skirtinguose Lietuvos regionuose.
Vienas nugaišęs sergantis kiras aptiktas ir Panevėžio rajone. Sparnuočio gaišeną savo kieme rado Dembavoje gyvenantis vyras.
Kilus įtarimų, kad paukštis pakirstas ligos, dembaviškis pristatė gaišeną specialistams.
„Žmogus nugaišusį kirą atrado nuosavo namo kieme Dembavoje. Kilus įtarimui, jis pats gaišeną atvežė į mūsų tarnybą. Ištyrus paaiškėjo, kad kiras užsikrėtęs paukščių gripu. Kol kas tai vienintelis Panevėžio rajone užfiksuotas atvejis“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila.
Pasak direktoriaus, paukščių gripas dažniausiai nustatomas vandens paukščiams, o kirai yra vieni jautresnių, todėl nereikėtų stebėtis, kodėl būtent jie labiausiai paveikiami gripo.
„Kirai gyvena kolonijomis, todėl jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti ir šį virusą išplatinti didesnėje teritorijoje“, – komentavo Ž. Vaišvila.
Šią savaitę visoje Lietuvoje buvo fiksuojama paukščių gripo ligos atvejų. Nustatyti nauji židiniai Šiaulių rajone, Talkšos ežero pakrantėje, Prienų rajone, Nemuno saloje ties Bagrėnų kaimu, Marijampolės rajono Daukšių miestelyje, taip pat Utenos, Kretingos, Šilutės rajonuose bei Vilniaus mieste.
Praėjusią savaitę du didžiuliai ligos židiniai buvo nustatyti Marijampolėje ir Alytaus rajone, Žuvinto ežero saloje įkurtame Žuvinto biosferos rezervate.
„Žmogus nugaišusį kirą atrado nuosavo namo kieme Dembavoje. Jis pats gaišeną atvežė į mūsų tarnybą.“
Ž. Vaišvila
Pasak Ž. Vaišvilos, žmogui paukščių gripas nėra pavojingas, tačiau būtina imtis visų atsargumo priemonių.
Svarbiausia apsaugoti naminius paukščius, kad šie neturėtų jokio kontakto su laukiniais sparnuočiais.
Taip pat girdyti nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.
Mat virusas plinta per paukščių išmatas, o vandenyje gyvybingas išlieka itin ilgą laiką – net iki mėnesio.
Ieškodami maisto, sparnuočiai ypač gausiai būriuojasi sąvartynuose, laukuose, kur vyksta žemės ūkio darbai, todėl tokios vietos potencialios tapti paukščių gripo židiniu.
„Vyksta intensyvus laukinių paukščių judėjimas, todėl būtina imtis visų saugumo priemonių. Didelė tikimybė šiuo virusu užsikrėsti naminiams paukščiams. Nors virusas žmonėms nėra pavojingas, bet radus nugaišusį paukštį geriau jo patiems neliesti, iš karto apie tai informuoti mūsų tarnybą“, – perspėjo Ž. Vaišvila.
Paskutinį kartą paukščių gripo atvejis Panevėžio rajone užfiksuotas 2021 metais.
Tąkart paukščių gripas nustatytas gandrui.
Nors ši liga labiausiai puola vandens paukščius, pernai ja susirgo šimtas dvylika paukščių rūšių visoje Europoje.
Didžiausi ligos protrūkiai pasireiškia perintiems kolonijomis – kirams, žuvėdroms, kitiems vandens paukščiams.
Apie rastą laukinio vandens paukščio gaišeną gyventojai raginami pranešti VMVT trumpuoju numeriu 1879 ir taip padėti greičiau nustatyti bei likviduoti galimus paukščių gripo židinius laukinėje gamtoje.
