Paminklas primins D. Banionį tokį, koks jis buvo gyvenime, už kulisų – be pompastikos, tiesiog einantį Nevėžio paupiu į teatrą. M. Garucko nuotr.

Paspausti ranką legendai

Paspausti ranką legendai

Teatro ir kino garsenybei, sulaukdavusiai kvietimų kurti ir gyventi Rusijoje, net Amerikoje, bet Panevėžio neiškeitusiai į pasaulio platybes, aktoriui Donatui Banioniui Aukštaitijos sostinėje planuojama statyti paminklą.

Vieno ryškiausių Lietuvoje menininko atminimo įamžinimu rūpinasi D. Banionio fondą įkūrę aktoriaus artimieji. Panevėžio savivaldybė teigia galinti prisidėti architektūriniais sprendimais.

Apie tai, kad Panevėžyje kūrė vienas žymiausių jo žmonių, miesto garbės pilietis Donatas Banionis, liudija tik atminimo lentelė ant Ukmergės gatvės 47-ojo namo sienos, kur ilgą laiką gyveno šis miestui ir šaliai nusipelnęs žmogus.

Atminimo lenta įrengta miesto biudžeto lėšomis.

Menininko artimieji viliasi surinkti lėšų ir paminklui. Jam vieta numatyta Elektros gatvėje, nusileidus laiptais iš Laisvės a. skverelyje prie J. Miltinio dramos teatro. Nedidukas skveras yra po D. Banionio grimo kambario langais. Simboliška, kad čia ir medžiai sodinti pačių menininkų per talką, surengtą aktorės Eugenijos Šulgaitės, pastačius J. Miltinio dramos teatrą.

Pasak aktoriaus sūnaus, režisieriaus Raimundo Banionio, paminklas primins D. Banionį tokį, koks jis buvo gyvenime, už kulisų – be pompastikos, tiesiog einantį Nevėžio paupiu į teatrą.

Kiekvienas galės prieiti prie paminklo, paspausti ranką žymiajam kūrėjui ar jį apkabinti.

Renka aukas

Paminklą D. Banioniui Panevėžyje ketinta pastatyti dar šių metų balandį, minint aktoriaus 95-ąjį jubiliejų.

Visgi planą pakoregavo jį turėjusio realizuoti garsaus skulptoriaus Romualdo Kvinto mirtis. Pastarojo kūriniai puošia ne vieną miestą: Nidoje – paminklas maestro Vytautui Kernagiui, Kaune – tarpukario Lietuvos šlagerių pradininkui Danieliui Dolskiui, Vilniuje – rašytojui Romainui Gary.

R. Kvinto sukurtą paminklo D. Banioniui idėją užbaigti apsiima skulptorius Martynas Gaubas.

Pasak R. Banionio, dabar tikimasi skulptūrą pastatyti per porą metų.

Skaičiuojama, kad tam reikalinga 30 tūkst. eurų. Kol kas, anot režisieriaus, surinkta tik labai menka dalis lėšų.

„Galvojame idėją išpildyti etapais. Pirmasis kainuotų apie 15 tūkst. Eur. Svarstome sukurti maketą, kuris būtų pastatytas skverelyje. O tada būtų matyti, kiek kainuos nulieti patį paminklą“, – teigia R. Banionis.

Dėl D. Banionio atminimo įamžinimo aktoriaus artimieji buvo susitikę ir su Panevėžio valdžios atstovais.

„Savivaldybė prie paminklo statybos negali prisidėti, bet pažadėjo padėti sutvarkyti teritoriją, kuri dabar yra šiek tiek apleista, ir pagelbėti dėl architektūrinių sprendimų“, – sako režisierius.

R. Banionis su dukra Inga, D. Banionio fondo vadove, šią savaitę paminklo idėją pristatė vienam iš Panevėžio verslininkus vienijančių klubų. Aktoriaus artimuosius su verslininkais suvedęs Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas teigia Savivaldybę galint pagelbėti organizaciniais klausimais, mat ir pati teritorija, numatyta paminklui, priklauso ne miestui, o valstybiniam J. Miltinio dramos teatrui.

„D. Banionis yra Panevėžio garbės pilietis, nusipelnęs miestui ir Lietuvai. Bet kaip išskirti, kad vienas garbės pilietis didesnės garbės ir jam daugiau pinigų Savivaldybė skiria, o kitam mažiau. Nežinau, kokios dabar tradicijos su garbės piliečių atminimo įamžinimu“, – paklaustas dėl Savivaldybės finansinio indėlio kalbėjo V. Jakštas.

Lietuvos teatro ir kino veidu tūkstančiams žiūrovų daugelyje pasaulio šalių tapusio Donato Banionio atminimo įamžinimu Panevėžyje rūpinasi aktoriaus artimieji – sūnus režisierius Raimundas Banionis ir jo dukra Inga. M. Garucko nuotr.

Ištikimas Panevėžiui

Juozo Miltinio teatras Panevėžyje buvo tapęs vienu garsiausių tuometėje Tarybų Sąjungoje, o D. Banionis – tikra žvaigžde. Dėl jo populiarumo daug jaunų mamų Donatais sūnus ir Donatomis dukras pavadino.

Tūkstančiams žiūrovų daugelyje pasaulio šalių D. Banionis buvo Lietuvos teatro ir kino veidu.

Per savo karjerą D. Banionis sukūrė daugiau kaip 100 teatro ir per 80 kino vaidmenų. Aktorius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Jis yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, tarp jų – 1966 m. XV tarptautinio Karlovi Varų kino festivalio apdovanojimą už geriausią vyrišką vaidmenį (filmas „Niekas nenorėjo mirti“), 1969 metais tarptautinio Sofijos kino festivalio (Bulgarija) premiją už pagrindinį vaidmenį kino filme „Ne sezono metas“, 1972 metais Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybinę premiją už Gojos vaidmenį kino filme „Goja, arba sunkus pažinimo kelias“.

Nepaisant šlovės, D. Banionis visada liko ištikimas Panevėžiui.

„Būdamas garsus, jis sulaukdavo daugybės pasiūlymų iš įvairių Rusijos teatrų dirbti pas juos. Netgi lankantis JAV, amerikiečiai irgi kvietė likti vaidinti. Dirbdamas Vokietijoje savaitgaliais grįždavo, kad galėtų suvaidinti spektakliuose, ir vėl važiuodavo atgal. Jis garsiai nedeklaravo savo meilės Panevėžiui, nerėkė apie ją, tačiau visas gyvenimas praleistas, pagrindiniai darbai, viskas, kas svarbiausia, padaryta šitame mieste. Jis mylėjo ir gerbė Panevėžį savo gyvenimu – be jokios pompastikos, lozungų, netikro patriotizmo“, – sako aktoriaus sūnus R. Banionis.

Tik sulaukęs garbaus amžiaus D. Banionis su žmona Onute persikraustė gyventi į Vilnių, arčiau sūnaus. Ir butą įsigijo šalia jo.

„Jokiais būdais tai nebuvo Panevėžio iškeitimas į Vilnių. Tai tebuvo gyvenimas arčiau sūnaus. Pagyvenusiems žmonėms – ir jam, ir mano mamai – tiesiog reikėjo pagalbos“, – pabrėžė R. Banionis.

Scenoje gyveno

D. Banionio kelias į kino ir teatro pasaulį suko pro Kauno amatų mokyklą. Tėvas norėjęs sūnų matyti šaltkalviu, bet laisvų vietų bebuvo likę tik keramikos specialybėje – turėjęs tapti keramiku.

Į J. Miltinio suburtą teatrą būsima scenos žvaigždė pateko būdamas 17-os, kai pas garsųjį režisierių jį atvedė bičiulis Vaclovas Blėdis.

J. Miltinis būsimą aktorių pakvietė į sodelį ir paprašė padeklamuoti. D. Banionis bedeklamuodamas iš baimės užmiršo tekstą, bet ir tiek pakako, kad Maestro jį priimtų kandidatu į aktorius.

Su D. Banioniu dirbę kolegos jį vadina neeilinio talento ir darbštumo žmogumi – didžiausiu dabarties Lietuvos aktoriumi.

„Pažinau išskirtinį aktorių. Suvaidinęs vieną vaidmenį A. Milerio „Komivojažieriaus mirty“, galėjo nieko daugiau nebevaidinti. Taip, kaip S. Petronaitis suvaidino Makbetą. Tai buvo aukščiausia praba, sceninis deimantas, nušlifuotas iki begalybės. D. Banionis niekada nevaidino scenoje. Jam įžengus į sceną prasidėdavo įkūnyto personažo gyvenimas. Tai buvo gyvenimas, visiems artimas ir giliai paliečiantis – ir žmogų be intelekto, ir su aukščiausiu intelektu“, – sako ilgametis J. Miltinio dramos teatro aktorius Enrikas Kačinskas.

Dėl vaidmens išėjo iš namų

Kai vaidindavo D. Banionis, kiti aktoriai tarsi likdavo šešėlyje – vienas sugebėdavo sklidinai užpildyti sceną. Jam, pasak E. Kačinsko, nebuvo kartelės, kurios negalėtų peršokti.

Kurdamas vaidmenį spektakliui „Lauke, už durų“, D. Banionis netgi visai savaitei buvo išėjęs iš namų.

„Turbūt ne tik dėl to, kad nežmoniškai daug teksto reikėjo išmokti. Tą laiką jis skurdžiai gyveno, kad pajustų iš karo grįžusio žmogaus baisią būseną. Savaitę glaudėsi net ne teatre, o bendrabučio kambarėlyje, nuo visų užsidaręs, užuot namuose mokęsis koją ant kojos užsikėlęs ir pažiūrėdamas televizorių“, – pasakoja E. Kačinskas, daugiau nei keturias dešimtis metų dirbęs su J. Banioniu Panevėžio dramos teatre.

Nepaisant pripažinimo, didžiulės šlovės, pasak kolegų, D. Banionis niekada nepasirodė esąs garsenybė.

„Mes nebuvome auginti būti žvaigždėmis. Kaip kartodavo J. Miltinis, gyvenime turime būti pilki ir nepastebimi, o scenoje – viešpačiais. D. Banionis toks ir buvo.

Jis vertas paminklo. Ir daug kas vertas – ir Eugenija Šulgaitė, ir Bronius Babkauskas, ir kiti. Ačiū Dievui, kad yra kas rūpinasi D. Banionio atminimu“, – sako E. Kačinskas.

Komentarai

  • bendra suma 30 tūkst, o laikinas maketas 15 tūkst
    2 laikini maketai = 30 tūkst.

  • ir dar nepanašus į Banionį.

  • Mielai paaukosiu.Kur aukot?

  • Donato Banionio fondas, VšĮ
    Kodas 304490914
    Sąskaita LT377300010151558592

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų