Pasivaikščiojimas potyriais pučiamųjų muzikos fone

Pasivaikščiojimas potyriais pučiamųjų muzikos fone

Kiekvienas kraštas, kiekvienas žmogus, technikos ar gamtos objektas, draugystės užuomazgos, net liga turi savo istoriją. Turi ją ir kiekvienas į pučiamųjų muzikos festivalį „Dūdų vasara“ atvykstantis kolektyvas ar atlikėjas. Kaskart, kai koncertų aikštelė ruošiama pasirodymui, anksčiau atėjęs žiūrovas ne tik užsiima sau patinkamą vietą atsisėsti. Pats laukimas tampa aplinkos tyrinėjimu.

Tai vis naujas individualus prisilietimas prie naujų potyrių ir pojūčių: oro sąlygų, besikeičiančios gamtos, žmonių, spalvų, garsų kakofonijos, muzikantų nuotaikos ar aprangos, pavienio žmogaus ir visumos kuriamo bendro fono, kuriame atsiranda žiūrovas, stebėjimo. Tokie dalykai aplinkoje nuskaitomi ir sąmoningai, ir nesąmoningai, savaip priimami, savaip vertinami. Retkarčiais ko nors tikimasi ar, atvirkščiai – laukiama staigmenos.

Šįkart Panevėžys prisilietė prie dar vieno tolimo Lietuvos krašto, prie dar vieno orkestro su savo miestelio ir kolektyvo istorija. Festivalyje svečiavosi Švenčionių rajono Pavoverės pučiamųjų orkestras (vadovas Bronislovas Vilimas), kuriam žematonius garsus išgauti padėjo žymus Lietuvos bosinės gitaros atlikėjas, roko muzikantas Andrius Daugirdas.

Prasidėjus koncertui, paprastai iki smulkmenų tyrinėjami ir muzikantų, ir susirinkusių žiūrovų veidai, judesiai, mimika… Tarsi visi vienu metu atsirastų scenoje ir vieni kitų būtų stebimi. Tai labai įdomus procesas. Galima pagauti save įsiliejant į bendrą aplinką ar tik į muziką, o galima nuo visko atsiriboti ir tiesiog būti.

Štai, prie koncerto vedėjos priėjęs orkestro vadovas paaiškino, kas įvyko vienam iš pirmoje eilėje sėdinčių muzikantų ir kodėl jis avi batą ir šlepetę. Geliantys vabzdžiai nesirenka savo aukos ir nežino, kam po dienos kitos reikės vykti koncertuoti. Kas po geluonimi pasitaikė, tam ir cvaktelėjo. Pučiamųjų muzikantams svarbiau išlaikyti sveikas lūpas, nosį ir bent vieną akį natoms skaityti. Tad nukentėjusi koja groti netrukdo. Greičiau padeda atkreipti dėmesį, o dalis plojimų ir papildomų pamąstymų būna skirti originalesniam vaizdui – šlepetei scenoje.

Bet kokiu atveju pagrindinis stebėtojas išlieka festivalio organizatorius. Jam svarbu abiejų stovyklų – atlikėjo ir žiūrovo – komfortas, bendros atmosferos suvienijimas, didelis noras padovanoti malonią, galbūt gydančią, patrauklią savo pateikimu ir turinčią besitęsiantį jau pokoncertinį poveikį akimirką.

Viena iš malonių orkestro pateiktų staigmenų buvo Karolinos Lyndo pasirodymas. Tai jauna vokalo atlikėja, šių metų gegužės mėnesį iškovojusi „Grand Prix“ apdovanojimą tarptautiniame „Arpeggio – International Singers Competition“ konkurse, vykusiame Maltoje. Jame dalyvavo per 80 geriausių solistų iš 13 pasaulio šalių. Čia vokalo dėstytojos Nijolės Maceikaitės ugdytinė apdovanota ir specialiuoju „Best Voice“ („Geriausio balso“) prizu. Tai ne vienintelis aukščiausias merginos apdovanojimas. Tarptautinių konkursų nugalėtoja jau džiugino ir stebino publiką Latvijoje, Ispanijoje, Kazachstane. Karolina Lyndo – ir Švenčionių rajono, ir visos Lietuvos Strazdas Giesmininkas.

Po koncerto Panevėžyje Pavoverės muzikantai dar tą patį vakarą išskubėjo groti Anykščiams. Anykštėnai šventė miesto gimtadienį.

Liepos 28 d. 17 val. Panevėžiui koncertuos Mažeikių rajono Sedos muzikos mokyklos orkestras (vadovas Kęstutis Dvaržeckis). Tai dar vienas puikus kolektyvas iš paties Lietuvos pakraščio. Kita vertus, pasaulio centras yra ten, kur stovime. Kažkam ir Panevėžys – pakraštys.

Maloniai kviečiame į muzikinį pasimatymą su „Dūdų vasara“!

Organizatorius – Lietuvos Brass Band Asociacija (LBBA)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų