I. Stulgaitės – Kriukienės nuotr.

Pasiteisinimų nedirbti randa ir dėl galimybių paso

Pasiteisinimų nedirbti randa ir dėl galimybių paso

 Laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas, tačiau ypač trūksta aukštos kvalifikacijos žmonių, galinčių dirbti. Anot Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, pasiteisinimų nedirbti gaunama ir dėl galimybių paso, kurio asmuo neturi, o tokie dažniausiai yra regione gyvenantys, žemesnę kvalifikaciją turintys ir vyresni šalies gyventojai.

I. Balnanosienė sako, kad rugpjūtį buvo fiksuotas rekordinis laisvų vietų skaičius, kuris buvo susijęs ir su karantino pabaiga, ir tuo, kad verslai, kurie buvo atleidę žmones arba sustabdę savo plėtrą, pradėjo ieškoti darbuotojų.
„Iš tų 60–64 tūkst. vietų 10 tūkst. yra registruojama transporto sektoriuje. Ši vieta yra susijusi su kvotomis ir su tuo, kad principingiau yra pradėta žiūrėti į darbo jėgos atsivežimą. Kvotos ir jų nepadidinimas paskatino tai, kad ir šiuo metu turime 9,8 tūkst. laisvų darbo vietų būtent tolimųjų reisų vairuotojams.

Apdirbamoji gamyba taip pat registravo daugiau laisvų darbo vietų, bet terminuotoms, sezoninio darbo sutartims ir tam tikriems užsakymams užpildyti trukdo įtempta situacija, sutrikusios tiekimo grandinės ir pan. Terminuotų darbo vietų skaičius, palyginti su nuolatinio darbo vietų skaičiumi, taip pat yra ženkliai išaugęs. Dėl to yra nuolatinė rotacija“, – per Seimo Laisvės frakcijos posėdį sakė I. Balnanosienė.

Užimtumo tarnybos vadovės teigimu, šiuo metu yra 211 tūkst. darbo neturinčių žmonių, o 112 tūkst. iš jų yra tie, kurie yra dirbę iki pandemijos.

„Jie čia tikrai neprisijungia dėl ekonominio nuosmukio, jie buvo registruoti dėl kvalifikacijos stygiaus, dėl žalingų įpročių, bet dar dalis yra tokių žmonių, kurie neturi galimybės pasiekti darbo vietų. Mes čia turime nuolatinį darbą su savivalda ir savivaldybių vadovais, nes iš tikrųjų yra tokių Lietuvoje vietų, iš kur autobusas važiuoja vieną ar du kartus per savaitę, turgaus dienomis. Tai neturi nieko bendra su žmonių galimybe atvykti į darbo vietas“, – teigė I. Balnanosienė.

Anot tarnybos direktorės, yra didžiulis kvalifikuotos darbo jėgos disbalansas.

„Mes turime ženkliai didesnį skaičių nekvalifikuotų žmonių negu jų poreikį. Atvirkštinį rezultatą turime paslaugų, pramonės, gamybos sektoriuose – labai didelę paklausą ir beveik neturime aktyvios pasiūlos“,– sakė tarnybos direktorė.

I. Balnanosienė pabrėžė, kad kas antras klientas atsisako siūlomo darbo, nes teigia neturįs galimybių paso.
„Lygiai taip pat atsisako ir mokytis. Mes mokyti žmones galime puikiausiai nuotoliniu būdu, jei tai yra teorinis mokymas. Žinoma, nei suvirintojo, nei apdailininko, nei virėjo, nei padavėjo praktiko mes neapmokysime internetu. (…) Čia turime išskirti regionus, žemesnės kvalifikacijos, vyresnio amžiaus žmones“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė.

Darbuotojų stygius – nenormalus

Restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė kalbėjo, kad pastarųjų mėnesių situacija paslaugų sektoriuje tampa labai sudėtinga.

„Padėtis yra tokia, kad planuojame atidaryti 2 restoranus ir ieškome daugiau kaip 20 darbuotojų. Darbuotojų labai trūksta ir jau esamuose restoranuose. Mūsų yra vidutinė įmonė, turime 140 darbuotojų, valdome 8 restoranus ir 3 prekių ženklus. Darbuotojų stygius yra toks nežmoniškas ir nenormalus, kad dabar pradėjome ieškoti ir sukūrėme naują poziciją kaip jaunesnysis padėjėjas, į ją kviečiame prisijungti moksleivius nuo 16 metų, nes, paprastai tariant, aptarnavimo sektoriuje, kur reikia restoranuose ir atnešti, nunešti maistą, ir nuvalyti stalus net nebėra kam tai daryti. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Pilies restoranas Vilniuje negalėjo dirbti dėl darbuotojų stokos, šį savaitgalį turėjome uždaryti virtuvę Pylimo gatvėje, nes nebeturėjome darbuotojų, negalime grįžti prie įprastinio aptarnavimo ir ką jau kalbėti apie standartų laikymąsi, kuo buvome tuos 7 metus visą laiką išskirtiniai ir patrauklūs savo svečiams“, – sakė verslininkė.

O. Bložienės teigimu, aptarnavimo sektoriui reikia žmonių, kurie atliktų paprastą, neypatingos kvalifikacijos darbą, bet jų nebeliko, nes vieni gauna pašalpas, o kiti neturi motyvacijos dirbti.

„Kitas dalykas – mes neturime normalios imigracijos politikos ir niekaip nepapildome šitų galimų pozicijų atvykėliais, nes per tuos 30 metų pasiekėme tokią pat situaciją, su kuo susiduria JK, kai trūksta 4 mln. salotų skynėjų, bet Vokietija įsileidžia visus. Mes tuo tarpu norėjome būti ir uždari, nepriimti kitų, tai yra ir visuomenės požiūrio problema, bet išties nebėra papildančiųjų tiems paprastiems darbams atlikti“, – teigė restoranų tinklo vadovė.

Pasak O. Bložienės, kyla problema ir dėl to, kad aptarnavimo sektoriuje, ypač restoranuose, vis dar klesti šešėlis.
„Labai sunku konkuruoti dėl darbuotojų, kuriems yra svarbus kiekvienas 50 eurų. Su tuo yra susijęs milžiniškas nebaudžiamumas, buvo daugybė įvairių tyrimų atlikta, bet jie baigiasi nieko, tie verslai toliau gyvena ir taip pat siūlo 50 ar 100 eurų didesnius atlyginimus „juodais“ ir konkuruoti, kai esi skaidrus verslas, yra sudėtinga, nes kai tavo pusę apyvartos sudaro darbo užmokesčio biudžetas, tai kalbėkime apie tai, kad nekilnojamojo turto savininkai nori didesnių pajamų, nes jų kainos auga, kyla nuomos kainos“, – sakė O. Bložienė.

Anot verslininkės, kyla problema ir plėstis, nes sektorių dėl savo prastos reputacijos, dėl šešėlio niekas nenori finansuoti.

„Bankai nenori turėti jokių reikalų, nes yra prasta istorija. Skolintis mums vėlgi labai sudėtinga – problemos tokios, kad keli sau klausimą: „O ką aš darau čia?“ Mes 3 metus nedidinome kainų ir dabar aš esu priversta tai daryti, nes kito kelio nėra – niekaip negaliu pakelti spaudimo dėl darbo užmokesčio iš esamų ir naujai ateinančių darbuotojų. Ar ateityje mes norėsime mokėti už picas po 20–30 eurų? Ar tikrai norėsime mokėti papildomai 10 ar 20 proc. aptarnavimo mokestį, jeigu nori, kad prie tavęs prieitų žmogus? (…) Apmaudu, kad motyvacija išaugus pašalpoms ir keičiantis kartoms yra ta problema, nes noras dirbti yra labai sumenkęs. Pajamos, be abejo, nėra kosminės, atlyginimai nėra labai dideli, bet jie gali išaugti tiktai mažinant darbo jėgos apmokestinimą arba didėjant apsisukimams – mūsų rinka yra labai maža ir ta konkurencija labai didelė, tai išaugti į mastą yra vėlgi labai sunku“, – kalbėjo restoranų tinklo vadovė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų