Pasirinko pilnesnę valstybės kišenę

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Panevėžys
• 2025.03.13 17:16

„Žinau, ką renku“ surengti kandidatų į Panevėžio merus debatai tarp rinkėjų sukėlė nemenką ažiotažą.

Tapti meru pretenduojantis konservatorius Ignas Gaižiūnas, debatų vedėjo paklaustas, iš ko gyvena, prisipažino esantis oficialus bedarbis – registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaunantis nedarbo išmoką.

Tai nereiškia, kad švietimo viceministro pareigas iki pernai gruodžio ėjęs I. Gaižiūnas Užimtumo tarnyboje registravosi gelbėdamasis iš bėdos, kaip daro netekusieji pragyvenimo šaltinio.

I. Gaižiūnas darbą turi. Konservatorius yra Panevėžio savivaldybės tarybos narys. Kaip Tarybos narys jis visada gavo ir atlyginimą. Tokį, iš kokio verčiasi bene trečdalis Lietuvos dirbančiųjų – daugiau nei 800 eurų. Tačiau netekęs viceministro posto paskaičiavo, kad būti bedarbiu jam labiau apsimoka – mat gerai uždirbusiam buvusiam viceministrui nedarbo išmoka keliais šimtais didesnė nei Tarybos nario atlyginimas. Tad politikas, pretenduojantis į Panevėžio mero postą, liko Tarybos nariu, bet atsisakė už tai priklausančio atlyginimo ir nusprendė pasisemti iš „Sodros“ kišenės – tos pačios, iš kurios mokamos išmokos bedarbiams, pensininkams, žmonėms su negalia.

Politikas aiškina, kad įstatymai jam tokias galimybes suteikiantys, o ir Užimtumo tarnybos klientu nežada ilgai būti.

Tarybos nario alga netenkino

Debatų vedėjui kandidatų pradėjus klausinėti, iš ko šie verčiasi, I. Gaižiūnas pasisakė, jog pernai gruodį keičiantis vyriausybėms netekęs viceministro posto užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Vedėjui paprašius patikslinti, kokią išmoką gaunantis, politikas atsakė, jog šioji siekia apie 1200 eurų į rankas.

Kalbėdamas, kaip tapo oficialiu bedarbiu, I. Gaižiūnas nepaminėjo, kad dėl nedarbo išmokos atsisakė miesto Tarybos nario atlyginimo.

Panevėžio savivaldybės tarybos nariu konservatorius tapo 2023-iųjų balandį.

Kurį laiką I. Gaižiūnas darbavosi išsijuosęs dvejose pareigose – švietimo viceministro ir Panevėžio savivaldybės tarybos nario.

Kaip Tarybos narys jis kas mėnesį gaudavo atlygį – 1371,20 (881,68 į rankas).

Praėjusios kadencijos Vyriausybei pernai gruodį baigus darbą, I. Gaižiūnas neteko viceministro posto.

Tačiau jam liko darbas miesto Taryboje.

Visgi praėjusių metų gruodžio 12-ąją Tarybos sekretoriatui politikas įteikė prašymą jam nemokėti Tarybos nario atlyginimo. O tada ir paaiškėjo, kodėl I. Gaižiūnas panoro Tarybos nariu dirbti be atlygio – visuomeniniais pagrindais.

Tuo pačiu metu jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, o čia, pasirodo, buvusiam viceministrui mokama nedarbo išmoka yra maždaug 400 eurų didesnė nei miesto reikalus sprendžiančios Savivaldybės tarybos nario atlyginimas.

„Nors „Sodros“ išmokos šiuo metu dosnesnės, bet be santaupų neišgyvenčiau, nes turiu nemažų finansinių kreditinių įsipareigojimų. Tos pašalpos tikrai neužtektų.“

I. Gaižiūnas

Darbo pasiūlymus deda į šoną

Kaip „Sekundei“ aiškino I. Gaižiūnas, prieš Kalėdas baigęs darbą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, jis nusprendė ramiai susidėlioti planus dėl ateities, todėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Politikas neslepia, jog būdamas Užimtumo tarnybos klientu, iš „Sodros“ gaunančiu nedarbo išmoką, yra sulaukęs ne vieno darbo pasiūlymo.

„Esu gavęs per tą laiką ne vieną darbo pasiūlymą, bet labai sąžiningai ir atsakingai vertinu tai, ką darau, ir nenoriu imtis naujo darbo, kai kandidatuoju į merus ir labai tikiuosi tuos rinkimus laimėti. Todėl visus darbo pasiūlymus atidedu į šoną. Būtų nesąžininga darbdavio atžvilgiu ateiti į darbo vietą ir po poros mėnesių, laimėjus mero rinkimus, vėl mesti darbą. Noriu sąžiningai elgtis su galbūt būsimais savo darbdaviais. Jeigu nelaimėčiau mero rinkimų, manau, greitai turėsiu kitą darbą ir čia didelės problemos tikrai nematau“, – komentavo I. Gaižiūnas.

Politiko teigimu, tai pirmas kartas, kai jis tapo Užimtumo tarnybos klientu.

Paklaustas, ar pačiam atrodo moralu imti nedarbo išmoką, kai turėjo Tarybos nario darbą, kur atlyginimas didesnis nei minimali alga, I. Gaižiūnas tvirtino, kad jis sąžiningai mokėjęs mokesčius, todėl turi visą teisę pasinaudoti nedarbo išmoka.

„Tas laikotarpis, kai esu Užimtumo tarnyboje, labai trumpas. Nepraėjo net trys mėnesiai, manau, tai normalus laikas ieškotis kito darbo. Sakyčiau, būtų blogai, jeigu tas laikas užsitęstų metus ar dar ilgiau, kaip būna ilgalaikiams bedarbiams. Visi esame žmonės ir norime tas savo kompetencijas panaudoti kaip galime geriau ir prasmingiau. Ieškotis tinkamo darbo, manau, yra normalu, tuo labiau kad visuomet sąžiningai mokėjau mokesčius“, – kalbėjo konservatorių kandidatas į merus.

Nepragyvena ir iš 1200 eurų

Bedarbis I. Gaižiūnas motyvuoja, jog atsisakyti Tarybos nario atlyginimo ir dirbti visuomeniniais pagrindais įstatymas nedraudžia.

„Bedarbio statusas yra suteikiamas, jeigu Tarybos narys dirba visuomeniniais pagrindais ir atlyginimo atsisako. Ką ir padariau“, – tikino I. Gaižiūnas.

Politiko teigimu, net ir didesnė bedarbio pašalpa nėra ta suma, iš kurios jis galėtų pragyventi. Praėjusias metais, deklaruodamas savo pajamas ir turtą, Valstybinei mokesčių inspekcijai I. Gaižiūnas nurodęs, kad jo sukauptas turtas ir piniginės lėšos siekė 187 tūkst. eurų. Tiesa, turėjęs ir 130 tūkst. eurų paskolų.

„Nors „Sodros“ išmokos šiuo metu dosnesnės, bet be santaupų neišgyvenčiau, nes turiu nemažų finansinių kreditinių įsipareigojimų. Tos pašalpos tikrai neužtektų“, – sakė I. Gaižiūnas.

Tarybos nario teigimu, jeigu panevėžiečiai jam nepatikės mero regalijų, greitai ras kitą alternatyvą, kur galės save realizuoti ir užsidirbti pragyvenimui.

Pasigedo moralės

Panevėžio savivaldybės tarybos narys Vidas Savickas pats prieš dvejus metus buvo patekęs į panašią situaciją.

Pasibaigus jo, kaip mero patarėjo, įgaliojimams ir likus be darbo ir pragyvenimo šaltinio, jis užsiregistravo į Užimtumo tarnybą.

Tačiau komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ atstovei Loretai Masiliūnienei tapus vicemere, jos turėtas Tarybos nario mandatas buvo pasiūlytas kitam pagal sąrašą einančiam kandidatui – V. Savickui.

„Finansiškai man irgi būtų buvę geriau gauti nedarbo išmoką, bet pasirinkau tuomet gerokai mažiau apmokamą Tarybos nario darbą. Tada Panevėžio tarybos nariai dar rinkdavo čekiukus ir galėjo gauti apie 300-400 eurų“, – kalbėjo V. Savickas.

Jis sako gerokai nustebęs, kai išgirdo apie I. Gaižiūno bedarbystę.

„Kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai galima atsisakyti Tarybos nario darbo užmokesčio, kad gautum didesnę išmoką iš Užimtumo tarnybos. Čia arba įstatymo spragos, arba piktnaudžiavimas. Tu gauni už savo darbą atlyginimą, bet jo atsisakai tam, kad gautum didesnę pašalpą. O apie moralę net nekalbame. Nulis moralės“, – kalbėjo Tarybos narys.

Ieškojo darbo, ne landų

V. Savicko teigimu, kadangi jo irgi netenkino Tarybos nario atlyginimas, ėmė ieškotis kito darbo. Įstatymai nedraudžiantys, be Tarybos nario darbo, turėti ir kitą pragyvenimo šaltinį.

Todėl V. Savickui keistai atrodo, kad politikas, kandidatuojantis į mero postą, užuot tuos kelis mėnesius pragyvenęs iš 880 eurų siekiančios Tarybos nario algos, ieško būdų, kaip pripildyti savo kišenę „Sodros“ sąskaita.

„Juk visi tie pinigai – ar Tarybos nario atlyginimas, ar bedarbiui mokama išmoka – iš valstybės biudžeto. Normalus žmogus ieško darbo, o ne galimybių, kaip kuo daugiau pasiimti iš valstybės kišenės“, – svarsto V. Savickas.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pakomentavo, jog savivaldybės tarybos nariui gali būti suteikiamas bedarbio statusas, jei savivaldybės tarybos nario pareigos atliekamos neatlygintinai ir toks asmuo atitinka kitas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme numatytas sąlygas bedarbio statusui suteikti.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Ignas Gaižiūnas
• #meras
• #nedarbo išmoka
• #Panevėžys
• #Rinkimai
• #Taryba