Panevėžio dailės galerijos Keramikos paviljone atidarytoje parodoje pristatyti septynių menininkų, atstovaujančių šešioms šalims, Panevėžyje sukurti darbai. M. Garucko nuotr.

Pasaulio menininkai papildė Panevėžio keramikos lobyną

Pasaulio menininkai papildė Panevėžio keramikos lobyną

XXII Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas pasiekė finišą. Penktadienio vakarą miesto Dailės galerijos Keramikos paviljone atidarytoje parodoje pristatyti septynių menininkų, atstovaujančių šešioms šalims, per beveik keturias pastarąsias savaites Panevėžyje sukurti darbai.

Šiųmečiame simpoziume kūrybines jėgas suvienijo Byongchan Seo iš Pietų Korėjos, Nizam Orçun Önal iš Turkijos, Zina Blyzniuk iš kaimyninės Ukrainos, tolimosios Brazilijos keramikė Rosana Tagliari Bortolin, du šiuolaikinės keramikos menininkai iš Indijos – Srinia Chowdhury bei Siraj Saxena, taip pat Lietuvai atstovavusi Rasa Justaitė-Gecevičienė.

Į Panevėžį, net tolimose šalyse žinomą kaip keramikų traukos centrą, suvažiavusių menininkų intensyvus darbas prasidėjo jau nuo pirmųjų dienų – skulptūras teko skubėti lipdyti dėl įvairių technologinių specifikų, pavyzdžiui, kuo darbas didesnis, tuo jis ilgiau džiūva.

„Menininkai pasirodė esantys labai produktyvūs – pirmąją dieną jau buvo nulipdę po pusę didelio kūrinio, o kai kurie netgi visą. Keramikai sukūrė net po kelis unikalius darbus“, – pabrėžė simpoziumo vadovė, menotyrininkė Aurelija Seilienė.

Be kūrybinio darbo, menininkai iš įvairiausių pasaulio kampelių susitiko su panevėžiečiais. Fotografijos galerijoje vyko keramikų kūrybos vakarai, o siekdami būti prieinamesni dar platesniam lankytojų ratui, organizatoriai kvietė gyventojus į atviras kūrybines dirbtuves viešosiose miesto ir užmiesčio vietose. Panevėžio savivaldybės viešosios bibliotekos Kniaudiškių ir Smėlynės skyriuose, Naujamiestyje šalia Kultūros centro-dailės galerijos kartu su profesionaliais menininkais gyventojai jaukinosi keramiką – kartu kūrė ir lipdė.

„Labai džiaugiamės, kad tiek kūrybiniuose vakaruose, tiek edukacinėse programose pirmą kartą dalyvavo ir savanoriai. Jie ne taip gerai angliškai kalbantiems žmonės padėjo išversti esminę informaciją“, – paaiškino A. Seilienė.

Pasak simpoziumo vadovės, šįmet menininkų kompaniją pavyko suburti iš itin draugiškų žmonių, kurie, nors ir labai skirtingi, lengvai rado kalbą ir tapo artima bendruomene.

„Menininkai pabrėžė, kad čia susirinkusi kompanija – viena geriausių, palyginti su įvairiais simpoziumais“, – džiaugėsi A. Seilienė.

Augimas ir branda

Apžvelgus šiųmečio simpoziumo dalyvių darbus ir jų kūrybos ypatumus, galima išskirti dvi ryškesnes tendencijas.

„Vienų autorių darbai daugiau atliepia nuolatinio augimo, ypač žmogaus vidujybės, tendencijas, kiti gvildena socialinę problematiką, kelia daugiau ar mažiau feministinius klausimus“, – pažymėjo menotyrininkė.

Pastaroji tema būdinga indei S. Chowdhury. Ji aktyviai plėtoja moteriškumo tematiką ir kuria primityvias žaislų pavidalo skulptūras, dekoruotas sgrafito technika atliktais personalizuotais piešiniais. Simpoziumą abibendrinančioje parodoje eksponuojama S. Chowdhury Panevėžyje sukurta neįprasta skulptūra, panaši į žaislą.

O menininkė brazilė R. Tagliari Bortolin, remdamasi savo pačios performatyviomis patirtimis, įsčias keramikoje dažniausiai traktuoja kaip lizdą.

„Taikydamos individualias technikas jos sukūrė itin įdomius darbus. Brazilė dirba labai unikaliai – poliruoti naudoja iš agato akmens pagamintus žiedus. Tai daro todėl, kad, norint išgauti papildomo švelnumo, lygumo ar blizgesio, paskui nereikėtų dengti glazūra“, – atkreipė dėmesį A. Seilienė.

Anot menotyrininkės, kitų menininkų darbuose atsispindėjo labai aiškus augimas į viršų: judesį perteikiančios formos tarsi pranašauja įdomią, geresnę ateitį.

„Kalbant apie į aukštį besistiebiančias architektūrines formas reikia paminėti indo Siraj Saxena kūrinius. Jo ažūriniai statiniai – tai žmogaus gyvenimo bokštai, ir jie niekad nenustoja augti“, – sako simpoziumo vadovė.

Turkijos menininkas N. Orçun Önal savo kūriniuose nesunkiai suderina gamtinių uolienų ar kalnų motyvus su urbanizuotų vietovių statiniais, o besisukančios ir kylančios detalės kuria dinamiškumo įspūdį.

Vitališkumas, pasak A. Seilienės, būdingas daugeliui šio simpoziumo dalyvių kūrinių. Ukrainietė Z. Blyzniuk, Panevėžyje lipdžiusi stilizuotų formų augalus, mano, jog kuriamas skulptūras ir jų motyvus tiesiogiai veikia išgyvenamos emocijos.

Pietų Korėjos atstovas B. Seo įprastai kuria tradicinių formų indus. Simpoziumo metu keramikos studijoje Dembavoje korėjietis sukūrė jam ne visai būdingus darbus. Dalis jų – senoviniai totemai, labai populiarūs jo šalyje. Aukštos, grakščios, į viršų kylančios formos, dekoruotos originalia faktūra ir ritualiniais piešiniais, atspindi valdžios troškimą ir neapgalvotų ambicijų beviltiškumą. Menininkas neatsitiktinai pasirinko tokią temą – jo dovanojamas darbas Panevėžiui yra tarsi Lietuvos ir Pietų Korėjos išsivadavimo iš priespaudos simbolis.

Lietuvės R. Justaitės-Gecevičienės kūrybinis braižas gerokai išsiskyrė kitų simpoziumo dalyvių darbų kontekste. Keramikė daugiausia lipdo kankorėžius.

„Visi kiti darbai atliepia judėjimą į priekį, o jos sukurtų kankorėžių talpyklos jau simbolizuoja brandą“, – pažymi A. Seilienė.

Panevėžiui R. Justaitė-Gecevičienė nulipdė irgi didžiulį kankorėžį.

Kūrinių kelionė tik prasideda

Parodos lankytojai turės galimybę įvertinti, kiek šio simpoziumo dalyviai savo kūryba yra skirtingi ir kiek jie, kaip šiuolaikinės keramikos kūrėjai, kalba ta pačia kalba.

„Simpoziumas nesibaigia parodos atvėrimu visuomenei. Jo dalyviai neš į savo šalis žinią apie Lietuvą, Panevėžį, Dailės galeriją ir jos keramikos lobyną. Dailės tyrinėtojus ir mylėtojus rudenį kvies tarptautinė teorinė konferencija „Keramikos meno tendencijos“. Galerijos keramikos kolekcijos kūriniai keliaus į kitas parodų erdves. Laiko ir darbų ratas suksis iki kito simpoziumo, žadėdamas naujus keramikos meno iššūkius ir atradimus“, – pabrėžė Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.

XXII Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo paroda Keramikos paviljone veiks iki rugsėjo 28 dienos.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų