Į pasaulį žvelgia paukščio akimis

Į pasaulį žvelgia paukščio akimis

Jau nuo Ikaro ir Dedalo laikų žmonės svajoja pakilti į dangų ir į pasaulį pažvelgti paukščio akimis. Žvilgsnis iš aukštybių atveria visai kitokius klodus – neretai netikėtus, paslaptingus, mistiškus. Net ir gamta sužėri visai kitomis spalvomis, paprasti dalykai tampa pasakiški: vanduo virsta dangumi, žirgai – drakonais, o naktinės karuselės – gėlėmis.

Panevėžietis fotomenininkas Andrius Repšys, prieš keletą metų susidomėjęs ekstremaliu sportu ir užburiančia skrydžio jėga, pradėjo ieškoti, kaip įamžinti tuos įtraukiančius vaizdus iš paukščio skrydžio.

Netikėtu atradimu tapo dronas, galintis pakilti į bet kokį aukštį ir fiksuoti tai, ko negalima nei lėktuvu, nei oro balionu ar kita žmogui pažįstama skraidymo priemone. Ieškojimų ir netikėtų atradimų rezultatas Fotografijos galerijoje pristatytas ir gimtojo Panevėžio publikai.

Kaip pasakojo A. Repšys, fotografijoje jis visuomet ieško netikėtų kampų, kompozicijų, tad drono atradimas jam atvėrė visai kitokias galimybes. Su skraidykle jis gali fotografuoti bet kokiame aukštyje ir bet kokiu atstumu.

„Kad pamatytum kažką gražaus, nereikia pakilti labai aukštai, juk ir paukščiai skraido ir pažeme, ir virš medžių, bet perteikti to grožio negali. Aš ir pats dažnai nustembu. Pavyzdžiui, medžiai mūsų parke atrodo niūrūs ir vienodi, bet iš aukštai jie nušvinta kitomis spalvomis. Nesu matęs, kad medžių lajos būtų tokių skirtingų spalvų. Kai kurie jų mėlyni, bet tai ne „fotošopo“ darbas, o tikriausiai taip šviesomis sužaidė saulė. O į krūvą sustumtos persirengimo būdelės iš viršaus atrodo kaip labirintas. Net ir visai paprasti dalykai iš paukščio skrydžio tampa neįprasti“, – „Sekundei“ pasakojo fotomenininkas.

Nepaaiškinami reiškiniai

Visos parodoje eksponuojamos nuotraukos darytos šiais metais. Daugumoje jų užfiksuoti Lietuvos vaizdai, dalis – iš kelionės į Kazachstaną, tarptautinę parodą „EXPO 2017“. Čia pavyko įamžinti buvusios Kazachstano sostinės Almatos, šalia esančių kalnų bei Didžiojo Almatos ežero vaizdus.

Tiesa, čia menininkas susidūrė su tam tikrais iššūkiais. Nors virš parodos bepilotėmis skraidyklėmis skraidyti buvo draudžiama, panevėžietis gavo leidimą tą daryti. Bet net ir su leidimu teko pereiti kone dvidešimties apsauginių patikrą. Negana to, į orą pakilusi skraidyklė prarado ryšį.

„Negaliu tvirtinti, bet atrodo, kad ten buvo įrengta ryšio blokavimo technika. Nors negaliu atmesti ir tikimybės, kad dronas prarado orientaciją todėl, kad parodoje, skirtoje ateities technologijoms, buvo itin daug inovacijų, valdomų belaidžiu ryšiu. Tad nuskridęs dronas prarado ryšį. Jau buvau ir atsisveikinęs su juo, bet išskridęs iš blokuojamos zonos visgi grįžo. Turėjau leidimą fotografuoti dar tris dienas, bet daugiau neberizikavau“, – šypsosi Andrius.

Tiesa, tai ne vienintelis atvejis, kai jam teko susidurti su nepaaiškinamais dalykais. Viena mistiškiausių vietų – apleistas poligonas Vilniaus rajone. Nors yra įspėjimai, kad teritorija pavojinga, yra neišminuotų vietų, tokie ekstremalai kaip A. Repšys nevengia rizikuoti.

„Įdomu tai, kad kai kuriose vietose dėl nepaaiškinamų priežasčių neauga nei žolė, nei medžiai. O prie vieno šalia esančio ežero dronas net nepakilo. Pavojinga, bet labai įdomu“, – atviravo fotomenininkas.

Galerija

Ne visi draugiškai nusiteikę

Fotografuojant su bepiločiu orlaiviu kyla ne tik techninių ir sunkiai paaiškinamų kliūčių, tačiau tenka susidurti ir su ne visada draugiškai nusiteikusiais tautiečiais.

Dažnas galvoja, kad jeigu nusipirko sklypą, jam priklauso ir erdvė iki pat dangaus. Tačiau, kaip juokauja Andrius, oro jie neįsigijo. Jis turi visus leidimus skraidyti, yra išsilaikęs egzaminus, turi bepilotės skraidyklės valdymo teises.

„Aišku, aš neturiu teisės fotografuoti asmeninio gyvenimo, bet būti virš pastatų tikrai galiu. Būna, kad piktai nusiteikę gyventojai grasina net policija. Tokiais atvejais aš pats pasiūlau tą padaryti, bet perspėju, kad už melagingą iškvietimą teks patiems susimokėti. Visada bandau taikiai išspręsti kylančius konfliktus, bet žmonėms atrodo, kad juos seku norėdamas apvogti. Tačiau vagys tokiais dronais neskraido, jie per daug garsiai dirba, o ir į pastatų vidų neskrendu“, – pasakojo fotomenininkas.

Tiesa, daugiau yra tokių, kurie smalsiai stebi jiems dar nematyto skraidančio aparato darbą. A. Repšys smalsuoliams mielai parodo savo skraidantį fotoaparatą, paaiškina, kaip jis veikia.

„Geriausi mano draugai vaikai ir vietiniai girtuokliai, kurie nebijo paklausti, kas čia yra. Kartais sulaukiu ir keistų klausimų. Pavyzdžiui, kiek šis aparatas gali pakelti ir ar apsimokėtų per sieną slapta gabenti kontrabandines cigaretes. Tenka paaiškinti, kad dronas gana brangus, tad reikės ilgai skraidyti, kol atsipirks“, – šypsosi A. Repšys.

Gamtos stebuklai

Fotografuojančių iš paukščio skrydžio, anot panevėžiečio, yra ir daugiau menininkų. Vis dėlto tam neužtenka turėti bepilotės skraidyklės, reikia gebėti ir pamatyti daugiau, nei mato žmogaus akys. Neužtenka tik gražaus vaizdo, fotografija turi pasakoti tam tikrą istoriją.

„Neužtenka vien fotografuoti iš viršaus, reikia ieškoti netikėtų kampų. Labiausiai man patinka fotografuoti audras ir audrų debesis. Tai ganėtinai pavojinga ir bet kada toks skrydis gali būti paskutinis: siaučia didžiulis vėjas, o skraidyklei leistis tenka jau prapliupus smarkiam lietui ar net krušai.

Tokios nuotraukos ypatingos – grėsmingi debesys gniaužia kvapą, paskutiniai saulės spinduliai piešia vaizdus. Adrenalinas kyla, o galvoje sukasi viena mintis: jei dronas neatsilaikys prieš gamtos stichiją, visas šis grožis išliks tik mano atmintyje. Niekam negalėsiu jo parodyti, su niekuo pasidalyti tų magiškų akimirkų žavesiu“, – atviravo menininkas.

Visas šias parodoje eksponuojamas nuotraukas A. Repšio draugai ir bičiuliai jau galėjo pamatyti socialiniuose tinkluose, tačiau atspaustos ant drobės jos atveria netikėtų detalių, jungčių. Be to, parodoje galima išvysti ir fotografijų ant stiklo, kurios ne tik gniaužia kvapą savo erdviniu matymu, bet ir verčia susimąstyti, koks trapus yra gamtos grožis ir kaip lengvai jį gali sunaikinti beatodairiška žmogaus veikla.

„Reikėtų patikslinti, kad nuotraukos yra ne ant stiklo, o po stiklu. Norėjau parodyti, kokia graži yra Lietuvos gamta, kol jos nepradeda naikinti pats žmogus. Dėl to pačiame centre kaip kontrastas baisi statybų nuotrauka ant juodo stiklo. Taip noriu pasiųsti žinią, kad tokios gamtos galime nebeturėti, jeigu taip beatodairiškai ją žalosime“, – pasakojo A. Repšys.

Komentarai

  • Sveikinu, Andriau, puikumėlis…

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų