-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dabar ir pats V. Gylys stebisi, kad jo buvęs gana nuspėjamas gyvenimas išėjo už namų sienų.
„Užaugau Pažagieniuose. Nuo mokyklos mėgau kompiuterius ir žinojau, kad ateityje tikrai būsiu programuotojas. Baigęs tuometę „Žemynos“ vidurinę įstojau į Kauno technologijų mokyklą, informatikos studijas“, – apie savo tikrąjį pašaukimą pasakoja V. Gylys.
Baigus mokslus, būsima jo žmona Gerda, taip pat panevėžietė, pasiūlė nors trumpam grįžti į gimtąjį miestą.
„Nenorėjau gyventi Panevėžyje, neįsivaizdavau, ką, turėdamas tokią specialybę, galėčiau čia veikti. Buvau vienas tokios kvalifikacijos programuotojas šiame mieste, norėjosi kelti sparnus“, – pasakoja dembaviškis.
Tačiau Valentino atostogos gimtinėje užsitęsė ir dabar jau jis nebesigaili likęs ne tik Lietuvoje, bet ir Panevėžyje. Aukštaitijos sostinėje laisvai samdomam programuotojui yra visos sąlygos siekti karjeros aukštumų, o šios jau tikrai aukštokos.
V. Gylys atstovauja vienai didžiausių bendrovių pasaulyje, informacinių technologijų gigantei „IBM“. Šiuo metu panevėžiečio paslaugas samdo Olandijos mokesčių inspekcija.
Atsiplėšti nuo visažinio ekrano dembaviškiui padeda aktyvus poilsis su šeima. V. Gylys su žmona ir vaikais – užkietėję turistinių, orientacinių ralių mėgėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Ar Olandijoje mokesčių inspektoriai griežtesni nei Lietuvoje, programuotojas palyginti negali. Jis klaidžioja inspekcijos informacinėse sistemose.
„Vienas dirbti atėjęs kolega padejavo, kad trečdalį atlyginimo teks atiduoti tėvui. Tai yra mokesčiams, nes jo tėtis dirba toje pačio tarnyboje“, – juokiasi Valentinas.
Iki karantino į Olandiją panevėžiečiui darbo reikalais tekdavo keliauti kas antrą savaitę. Dabar IT specialistas dirbti gali ir namuose Dembavoje. Bėda, anot jo, kad dirbant nuotoliniu būdu ima trūkti bendravimo.
„Panevėžys turi patogų bendradarbiavimo centrą „Spiečius“, kur įrengta netradicinio tipo verslo vystymosi erdvė. Nemokamai metams vietą ten turiu ir aš. Važiuoju į centrą daugiausia tam, kad pabūčiau tarp žmonių. Netiesa, kad programuotojas nieko nemato, tik kompiuterį – jam reikia ir pasitarti, ir pabendrauti. Karantinas tai labai apribojo“, – sako nuotoliniu būdu dirbantis Valentinas.
Atsiplėšti nuo visažinio ekrano dembaviškiui padeda ir aktyvus poilsis su šeima. V. Gylys, jo žmona Gerda ir penkerių sūnus Danielius bei devynmetė dukrelė Stela – užkietėję turistinių, orientacinių ralių mėgėjai.
Praėjusį savaitgalį šeima dalyvavo dar nuo sovietmečio organizuojame automobilininkų žygyje „Šeima 2020“. Jis, šiemet surengtas Prienų rajone, sutraukė per 20 ekipažų iš visos Lietuvos.
„Tai labai senas žygis. Susidomėjau juo per žmoną. Jos tėvai buvo labai aktyvūs šio ralio dalyviai“, – pasakoja V. Gylys.
Žemaitijoje žygis vyko dvi dienas: susirinkusieji galėjo apžiūrėti lankomiausias šio regiono vietas, turėjo užduotis ir daug keliavo.
„Labiau laukiu rugsėjį prasidėsiančių orientacinių varžybų „Šturmas“ automobiliais pačiame Panevėžyje. Čia jau būna keli etapai ir tenka vakarais, kai mieste ramiau, minti įvairias mįsles, atlikti užduotis, rasti užkoduotas stoteles“, – vardija pernai šių varžybų nugalėtoju Aukštaitijos sostinėje tapęs dalyvis.
Lietuvos varžybose panevėžietis liko penktas. Tačiau šiemet žada labiau pasistengti.
„Greičio čia gal tiek ir nereikia, daugiau naudos duoda sumanumas. Pagal „Šturmo“ užduotis gana gerai pažįstu savo kraštą“, – sako V. Gylys.
Per karantiną Valentinas dar ir bitininkyste susidomėjo. Kol kas, kaip juokiasi naujasis bitininkas, tik kostiumą pas bites eiti nusipirko. Asmeninio archyvo nuotr.
„Nežinau, kas man šiais metais pasidarė, bet veiklos prisigalvoju kaip niekad“, – šypsosi Valentinas.
Per karantiną jis dar ir bitininkyste susidomėjo. Programuotojo senelis, patyręs bitininkas, Stumbriškio kaime, Karsakiškio seniūnijoje, turi nemaža bičių ūkį. Anūkas pajuto pareigą perimti šį palikimą iš šeimos.
Kol kas, kaip juokiasi naujasis bitininkas, girtis nelabai kuo yra. Dembavos prestižiniame gyvenamųjų namų kvartale įsikūręs V. Gylys tik kostiumą pas bites eiti nusipirko.
„Apsirengiau, pažiūrėjau avilyje bites ir pasidariau nuotrauką – tiek iš mano šiemetės bitininkystės. Senelis sako, kad rimtas darbas prasidės nuo pavasario“, – juokiasi bitininkas.
Tokie adrenaliną keliantys užsiėmimai – būtini programuotojo galvai pravėdinti. Be visa to, Valentinas plaukioja baidarėmis, važinėja dviračiu, paspirtuku, iki uždarant užsienio valstybių sienas su šeima daug keliavo – išmaišyta visa Europa.
„Atrodo, tikrai daug važiuodavau, ypač dėl darbo. Dabar, kai mus uždarė, suprantu, kiek dar daug nematyta. Taip norėtųsi vėl keliauti – kai netenki, tada ir supranti“, – atsidūsta Valentinas.
O žmona Gerda šiomis dienomis turi galimybę pasisvečiuoti toliau nuo namų. Ji gilina žinias specialiuose kursuose ir mokymuose.
G. Gylienė užsiima renginių organizavimu, dažnai rengia susitikimus moterims. Bet COVID-19 grėsmė pristabdė ir jos veiklą.
Poros vaikai baigia vasaros atostogas. Vyresnėlė jau mokinė, mažylis – su tėveliais. Tėvai stengiasi kuo įdomiau savo atžaloms pasiūlyti leisti laisvalaikį. Aišku, Gylių vaikai, kaip ir dauguma jų bendraamžių, labai nori draugauti su kompiuteriu.
„Pats vaikystėje jame buvau prapuolęs. O dabar bandau aiškinti vaikams, kad negalima. Kartais jaučiuosi jiems meluojantis“, – prisipažįsta programuotojas.
Neseniai Valentinas ėmėsi veiklos, apie kurią anksčiau nebūtų nė pagalvojęs.
Apie 3000 gyventojų turinti jauki Dembava metų pradžioje liko be bendruomenės vedlio. Kai buvusi pirmininkė atsisakė šių pareigų ir gyventojams teko greitai ieškoti jai įpėdinio, netikėtai bendruomenės susirinkime pasirodė prieš pusantrų metų į Dembavą atsikraustęs naujakurys V. Gylys.
„Tiesiog gavau panešimą, kad rengiamas bendruomenės susirinkimas. Pagalvojau, būtų gerai nueiti pažiūrėti, kas vyksta pašonėje – pats mažai kur dalyvaudavau, buvau naujokas čia. Nueinu į susitikimą, o ten jau veiksmo įkarštis: pirmininkė atsisako pareigų, reikia keisti bendruomenės įstatus ir nebėra kam to daryti“, – prisimena Valentinas.
Ieškodami vadovo dembaviškiai staiga atsisuko į nepažįstamą kaimyną. V. Gyliui nebeliko nieko – tik sutikti.
„Pareinu, atsimenu, namo ir juokas ima. Juk galėjau atsisakyti, o čia ėmiau ir sutikau. Žmonai taip pat šypseną sukėlė mano sprendimas“, – pasakoja dembaviškis.
Dembavos bendruomenei vadovauti pasiryžęs vyras dirbti pradeda nuo šios gyvenvietės sporto aikštyno. P. Židonio nuotr.
Visi juokai naujajam Dembavos bendruomenės vadovui išdulkėjo, kai teko imtis konkrečių darbų. O čia dar ir COVID-19 pandemija pasaulį supurtė.
„Daugiausia darbo iki šiol buvo dėl juridinių bendruomenės reikalų. Juos reikia sutvarkyti, kad galėtume rengti, vykdyti projektus, ką nors naudinga gyvenvietei sugalvoti ir padaryti“, – vardija naujasis vadovas.
Jis jau gvildena idėją Dembavoje sutvarkyti futbolo aikštyną, paruošti jį sporto varžyboms, stovykloms.
V. Gylys svarsto, kad dembaviškiai vis dar itin svetimi vieni kitiems, bendruomenei kažką naudingo nuveikti užsidegusi vos saujelė aktyvistų. Valentinas spėja, kad tokį susvetimėjimą lemia didelis gyventojų skaičius Dembavoje. Ši gyvenvietė didžiausia Panevėžio rajone.
