Už išgelbėtą gyvybę ir sveikatą A. Pranculiui dėkingi tūkstančiai pacientų, kaip vienas geriausių savo srities specialistų jis išrinktas ir Metų panevėžiečiu. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Pašaukimas – gelbėti gyvybes

Pašaukimas – gelbėti gyvybes

Medikai nėra dievai ar stebukladariai, bet geba sukurti stebuklą. Auksinių rankų meistru vadinamas Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas, medicinos mokslų daktaras Andrius Pranculis yra vienas tų, ant kurio operacinio stalo atgulę pacientai gali švęsti savo antrąjį gyvenimą.

Medikai nėra dievai ar stebukladariai, bet geba sukurti stebuklą. Auksinių rankų meistru vadinamas Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas, medicinos mokslų daktaras Andrius Pranculis yra vienas tų, ant kurio operacinio stalo atgulę pacientai gali švęsti savo antrąjį gyvenimą. Vienas geriausių šalyje šios srities medikų imasi pačių sudėtingiausių gydymo technikų – jo sąskaitoje net kelios operacijos, kurios pirmą kartą atliktos ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Gydytojo neįkainojamas indėlis gelbstint gyvybes neliko nepastebėtas – praėjusių metų pabaigoje A. Pranculis išrinktas Metų panevėžiečiu. Medikas atvirauja, kad šis įvertinimas jam labai svarbus ir kaip gydytojui, ir kaip panevėžiečiui.
„Tai padeda suprasti, kad teisingai gyvenu ir tinkamai atlieku savo darbą. Nors, kita vertus, daugiau nieko ir nemoku dirbti“, – šypsosi A. Pranculis.

Vedė Nevėžis

A. Pranculis atvirauja, kad nebuvo tas jaunuolis, kuris tik baigęs mokyklą jau žinojo, kur pasukti. O ir šeimoje tik vienintelė tėčio sesuo, dirbanti kardiologe, vilkėjo baltą chalatą.
„Netikiu tomis istorijomis, kai žmonės pasakoja, kad jau nuo kokių penkerių metų žinojo, kuo bus. Net ir baigęs mokyklą neturėjau aiškaus pasirinkimo“, – pripažįsta pašnekovas.
Sidabro medaliu vidurinę mokyklą baigusį jaunuolį visgi paviliojo medicina. Nuostabiame Raudondvaryje Kauno rajone gimęs ir augęs A. Pranculis pasirinko studijas Kauno medicinos universitete.
„Gimiau prie Nevėžio, tik Panevėžyje jo pradžia, o Raudondvaryje – pabaiga“, – saitą tarp jam svarbių vietų veda medikas.

Stereotipų laužytojas

Vienas geriausių intervencinės radiologijos specialistų Lietuvoje A. Pranculis jau aštuoniolika metų dirba Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Asmeninio archyvo nuotr.

Daugelis medicinos rezidentų bent paslapčia viliasi dirbti Vilniaus ar Kauno klinikinėse ligoninėse, kur gerokai didesnės profesinio tobulėjimo, mokslinių tyrimų galimybės, modernesnė įranga. Tačiau, anot A. Pranculio, tai klaidingi įsitikinimai. Kai Kauno klinikų vadovas jaunajam rezidentui pasiūlė vykti dirbti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kuri tuo metu kaip tik ieškojo šios srities specialistų, A. Pranculis ilgai nė nesvarstė.

„Panevėžio ligoninė ir tuometis jos vadovas Česlovas Gutauskas padarė gerą įspūdį, viskas aukšto lygio, teikiamos plataus spektro medicinos paslaugos. Jau tada galimybės čia tobulėti tikrai buvo didelės. Kita vertus, labai didelio pasirinkimo su savo specialybe neturėjau. Intervencinė radiologija specifinė sritis, tik didžiųjų miestų ligoninės turėjo tam reikalingą įrangą“, – pasakojo radiologas.
Tenka pripažinti, kad stereotipas, jog aukščiausio lygio medicinos paslaugas galima gauti tik Vilniuje ar Kaune, gyvuoja ir tarp pacientų. A. Pranculiui tenka dirbti ir kitų miestų gydymo įstaigose, dažnas ligonis nustemba, kad toks auksinių rankų meistras darbuojasi būtent Panevėžyje.
„Mitas, kad Vilniaus ar Kauno klinikose yra didesnės galimybės tobulėti. Naujų gydymo metodų kaip tik Panevėžio ligoninėje pavyko įdiegti daugiau negu kituose miestuose. Būna, kad Europoje vos pasirodo koks naujas tyrimas ar gydymo metodas, o mes jau po savaitės jį taikome savo ligoniams. Žinoma, Panevėžyje niekada nebus atliekamos transplantacijos, bet daugiau esame pasiruošę bet kokioms operacijoms“, – kalbėjo mokslų daktaras.

Naujųjų technologijų chirurgas

A. Pranculio teigimu, medicinoje negalimas stovėjimas vietoje, ypač kalbant apie intervencinę radiologiją. Ši sritis žengia septynmyliais žingsniais ir dažnai dar vadinama naujųjų technologijų chirurgija. Dar prieš kelerius metus net nebuvo galima pagalvoti, kad žmogų ištikus insultui smegenyse susidarę trombai būtų šalinami mechaniniu būdu – per kirkšnies arteriją nukeliaujant iki smegenų ir ištraukiant krešulį, dabar jau nebeįsivaizduojamas kitoks insultų gydymas. Lygiai taip pat plyšus aneurizmai, tik tokiu atveju medikui tenka specialiais tentais ar spiralėmis „uždaryti“ plyšusią kraujagyslę.

„Intervencinė radiologija savotiškai atspindi mūsų medicinos pažangą. Seniau ištiktas insulto žmogus galėjo likti suparalyžiuotas, dabar po tokios operacijos jau po kelių dienų gali keliauti į namus ir toliau gyventi visavertį gyvenimą. Intervencinė radiologija mane traukia būtent tuo, kad čia sparčiai kylanti medicinos pažanga leidžia padėti daugybei žmonių“, – sakė radiologas.

A. Pranculis – vienas tų medikų, kuris drąsiai imasi naujų gydymo būdų. Viena paskutiniųjų sudėtingesnių operacijų, atlikta pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, – užakusios miego arterijos išvalymas. Per unikalią operaciją, kai per kirkšnį įvedamas specialus vadinamasis balioninis kateteris, išvaloma užsikišusi vieta ir pažeistoje vietoje įdedamas stentas. Taip visiškai atkuriama kraujotaka, nuo pat aortos žiočių iki galvos kaukolės suformuojama nauja kraujagyslė. Medikas taip pat išgelbėjo ne vieną onkologinį ligonį, kurio nesiryžo operuoti jo kolegos.

„Intervencinių radiologų bendruomenė nėra didelė, tad kažkam tenka būti pirmam. Bet niekada nedarai avantiūrų, prieš operaciją daug domiesi, mokaisi, semiesi patirties iš užsienio kolegų. Labai svarbu, kad tie pirmieji kartai būtų sėkmingi. Tam reikia ruoštis, bet svarbiausia – tikėti savo jėgomis“, – sako naujųjų technologijų chirurgas.

Išbandymai pandemijos akivaizdoje

Ant A. Pranculio operacinio stalo yra gulėjęs ir vos trijų dienų kūdikis, ir šimtmečio sulaukęs senolis. Visi pacientai jam vienodai svarbūs ir kiekviena operacija atneša savų iššūkių. Kūdikiui net švirkšto adata gali būti pavojinga, atlikus nors menkiausią neteisingą judesį, čia reikia ypatingų atsargumo priemonių. Visgi dauguma A. Pranculio pacientų – vyresnio amžiaus. O čia jau kiti iššūkiai, mat kuo žmogus vyresnis, tuo jo kraujagyslės būna labiau pakitusios ir trapios.

„Net negalėčiau išskirti kokios nors vienos operacijos. Štai kad ir pati paskutinioji, pareikalavusi ypatingo pasiruošimo. Į ligoninę atvežė vos keturiasdešimtmečio slenkstį perkopusį pacientą, kuriam plyšo galvos smegenų aneurizma. Teko skubiai ruoštis operacijai. Dėl viso pikto atlikome greitąjį testą, kuris parodė, kad žmogus užsikrėtęs ir pavojinga COVID-19 infekcija. Išties buvo daug streso: su apsauginėmis priemonėmis dirbti nepatogu, nes ši operacija reikalauja ypatingo tikslumo, buvo nerimo, ar patys neužsikrėsime. Laimė, viskas praėjo sėkmingai“, – pasidžiaugė medikas.

Naujųjų technologijų chirurgas A. Pranculis teigia intervencinę radiologiją pasirinkęs dėl didžiulio šios srities progreso ir galimybės daugybei žmonių padėti grįžti į visavertį gyvenimą. Asmeninio archyvo nuotr.

Jis net neabejoja, kad šiuo metu, Lietuvoje vis sparčiau plintant koronavirusui, tokių situacijų tik daugės. Medikai tam pasiruošę. A. Pranculio teigimu, labai svarbu, kad dėl dabar esančios epidemiologinės situacijos žmonės laiku sulauktų pagalbos.

„Niekas nėra apsaugotas nuo to, kad susirgus koronavirusu neištiks ir insultas ar infarktas. Minėto paciento atveju abi ligos – aneurizma ir koronavirusas ėjo paraleliai. Gerai, kad tam buvome visiškai pasiruošę. Plyšus aneurizmai kiekviena minutė brangi, dalis tokios būklės žonių net nepasiekia ligoninės. Pastarosiomis dienomis turėjome ir porą sudėtingų infarktų, kai žmonės dar ir karščiavo, šiandieninėje situacijoje nežinai, kuris pacientas gali būti apsikrėtęs koronavirusu“, – kalbėjo A. Pranculis.

Stresas nuolatinis palydovas

Klausantis mediko atrodo, kad kiekviena jo diena persunkta begalinės įtampos. A. Pranculis neslepia, kad stresas yra nuolatinis palydovas, tačiau ilgainiui su juo išmoko tvarkytis.
„Stresas mano darbe neišvengiamas, bet jeigu jo neliktų, būtų ženklas, kad reikia keisti specialybę“, – šypsosi auksinių rankų meistras.

A. Pranculis drąsiai imasi net ir pačių sudėtingiausių atvejų, kurie padeda žmonėms ir vėl atsistoti ant kojų. Visgi retais atvejais pasitaiko, kad operacijos baigtis būna ne tokia, kokios tikėtasi. Anot radiologo, ne visada rezultatas priklauso ir nuo medikų darbo.

„Atrodo, operacija praeina sklandžiai, bet atsiranda nenumatytų dalykų, kurie nuo tavęs nepriklauso. Žinoma, galiu pasakyti, kad operacijos nedarysiu, nes ji per daug sudėtinga ar pavojinga, bet stengiesi padėti žmogui. Kartais, atrodo, padarei viską maksimaliai gerai, analizuoji žingsnius ir matai, kad jeigu darytum tą pačią operaciją antrą kartą, darytum viską tą patį. Bet kiekvienas žmogus unikalus ir niekada nežinai, kaip į vieną ar kitą intervenciją reaguos jo organizmas“, – pasakojo gydytojas.

Operacinėje emocijoms ne vieta

A. Pranculio teigimu, sudėtingais atvejais padeda suvokimas, kad jo misija – padėti žmogui. Visgi, anot mediko, negalima prie pacientų pernelyg prisirišti: jeigu kiekvieną operuojamąjį medikas priims kaip artimą žmogų, nebegalės toliau dirbti.
„Emocijų neįmanoma išvengti, bet jeigu jautriai į viską reaguosi, gali palūžti. Šiame darbe reikia profesionalumo ir šalto proto. Rankos paslydimas vos per milimetrą kažkam gali kainuoti gyvybę, taigi operacinėje emocijoms ne vieta. Toks yra mūsų darbas ir kito kelio nėra“, – sakė A. Pranculis.
Jo darbas neapsiriboja standartinėmis aštuoniomis valandomis per dieną, bet atsiradus laisvo laiko mėgsta, kaip pats sako, pasportuoti dėl sveikatos ar, kaip daugelis vyrų, pažiūrėti sporto varžybas. O per atostogas stengiasi pakeliauti, nes tik taip gali atitrūkti nuo darbų. Gydytojas atvirauja, kad jeigu per atostogas lieka namuose, būtinai atsiras, kam prireiks jo pagalbos.

„Laisvo laiko turiu labai nedaug ir dažniausiai skiriu jį tam, ko dabar daryti negalima – kelionėms. Kai išvažiuoji, žinai, kad negalėsi taip greitai parvykti. Kelionės praplečia akiratį, o kartu padeda pabėgti nuo kasdienybės ir rutinos, savotiškai įkrauna“, – pasakojo A. Pranculis.

 

Komentarai

  • Tikrai labai puikus žmogus ir gydytojas. Jo ne tik rankos, bet ir širdis daro stebuklus. Ačiū!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų