Parama būstui sukėlė ažiotažą

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2018.09.06 09:59

Daugelis jaunų šeimų, laukusių rugsėjo 1-osios su viltimi įsigyti pirmąjį savo būstą pasinaudojus valstybės parama, liko prie suskilusios geldos.

Paramos užteks vos daugiau nei šimtui šeimų, spėjusių užsiregistruoti pirmąją naktį, nors norinčiųjų skaičius artėja jau prie tūkstančio. Net neabejojama, kad šie skaičiai augs, mat dėl didžiulio paraiškų antplūdžio stringa internetinė socialinės paramos informacinė sistema SPIS.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti regionuose vien per keturias pirmąsias dienas sulaukta 840 prašymų – net 8 kartus daugiau nei planuota patenkinti. Šiemet paramai numatyta 2 mln. eurų, kuriais galės pasinaudoti apie 115 šeimų. Kas tie laimingieji, paaiškės per artimiausias dvi savaites – savivaldybės per 10 darbo dienų turėtų išduoti pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Likusieji už borto paramos būstui gali tikėtis tik kitais metais: 2019 m. tam numatyta 4 mln., 2020 m. – taip pat 4 mln. eurų. Tiesa, ministerija nurodo, kad lėšų suma gali kisti, priklausomai nuo poreikio ir valstybės biudžeto galimybių.

Įsuko saugiklius

Geri valdžios norai gerokai papiktino valstybės paramos šiemet besitikėjusias jaunas šeimas. Mat norint į ją pretenduoti kartu su reikalingais dokumentais reikėjo nurodyti ir patį būstą, kurį planuojama pirkti. Dažnu atveju pardavėjams jau paduoti ir rankpinigiai. Tad paramos negavusios jaunos šeimos bus priverstos nusižiūrėtą būstą pirkti iš savų lėšų arba prarasti rankpinigius. Vargu ar kuris būsto pardavėjas lauks dar metus, kol šeima pasistūmės eilėje gauti valstybės subsidiją.

Pretenduojantieji į paramą pirmam būstui įsigyti taip pat turi labai gerai įvertinti savo finansines galimybes – su Savivaldybėje gautąja pažyma per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą. Ši per du mėnesius priima sprendimą, suteikti kreditą arba ne. Nusprendusi suteikti paskolą būstui, kredito įstaiga pasirašo kreditavimo sutartį su šeima. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją kredito įstaigai.

Be to, prieš perkant pirmąjį būstą su valstybės parama svarbu įvertinti, ar jo nereikės keisti per ateinančius dešimt metų. Mat šeima negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidiją tektų grąžinti į valstybės biudžetą.

Lėšų neužteks

Visgi nei gana ilga paramos gavimo procedūra, nei tam tikri apribojimai būstui neatbaidė jaunų šeimų. Mat valstybės parama išties dosni: neauginančioms vaikų šeimoms skiriama – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc., 2 vaikus – 25 proc., 3 ir daugiau vaikų – 30 proc. Paramos prašančios šeimos nariai negali būti vyresni nei 35 metų, išskyrus atvejus, kai susilaukia trečio ir daugiau vaikų – tuomet šeimos nariai negali būti vyresni nei 40 metų. Maksimali suma, kurios gali tikėtis perkantieji būstą su valstybės subsidija – 87 tūkst. eurų. Įsigyti sklypui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.

Lietuvoje 46 proc. visų pateiktų prašymų buvo jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 proc. – šeimų su dviem vaikais, 23 proc. – šeimų be vaikų ir 4 proc. – šeimų su trimis ar daugiau vaikų.

Iš daugiau kaip aštuonių šimtų prašymų gauti valstybės paramą pirmam būstui įsigyti, trečiadienio duomenimis, 61 pateikė Panevėžio miesto ir 27 – rajono šeimos.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių reikalų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė, tik paskelbus, kad galima pildyti prašymus valstybės paramai gauti, žmonės itin aktyviai pradėjo registruotis. Nors akivaizdu, kad lėšų visiems neužteks, prašymai ir toliau plūsta – nuo didelio jų skaičiaus net kuriam laikui buvo užstrigusi elektroninė sistema SPIS. Pagal dabartinius duomenis, subsidijos gali tikėtis tik per pirmas dvi dienas prašymus pateikusios šeimos.

„Limitas viršytas jau kelis kartus. Vakar dienos duomenimis, paskutinis Panevėžio savivaldybėje užsiregistravęs žmogus bendroje eilėje atsidūrė 756 vietoje. Eilė sparčiai auga, bet į paramą galės pretenduoti tik tie, kurie prašymus pateikė pirmieji“, – sakė R. Urbonavičienė.

Laimės pirmieji

Sistema rodo, kad pagal dabartinius duomenis paramos gali tikėtis kiek daugiau nei dvi dešimtys panevėžiečių šeimų, tačiau, pasak vedėjos, dar daug kas gali keistis. Panevėžio savivaldybė neatmetė nė vieno prašymo, nors yra pateikusių ne visus reikalingus dokumentus.

„Vakar prašymų priėmimas buvo pristabdytas dėl sistemoje kilusių nesklandumų. Kol kas neatmetėme nė vieno prašymo. Procesas vyksta. Tai naujovė, todėl niekur neskubame ir stebime. Reali galimybė paramą gauti 26 šeimoms, bet jeigu rasime netvarkingų dokumentų, eilė gali ir pasislinkti. Laiminguosius atrinks bendra sistema pagal prašymų pateikimo tvarką“, – aiškino vedėja.

Ar šeimai skirta parama, ji matys po dešimties darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Tuomet bus galima kreiptis į kredito įstaigą dėl paramos suteikimo. Tiesa, dar teks įrodyti, kad būsto pardavėjas ir pirkėjas nėra susiję jokiais giminystės ryšiais.

Prašymas bus atmestas ir paaiškėjus, kad būstą norinčiam pirkti asmeniui priklauso nors ir nedidelė gyvenamojo ploto dalis.

Galimybe iš valstybės gauti pradinį įnašą pirmajam būstui įsigyti susiviliojo ir rajono gyventojai. Panevėžio rajone jau gauti 27 prašymai. Daugiausia kreipėsi šeimos, auginančios vieną vaiką – net 11 prašymų, taip pat dvi atžalas turinčios šeimos – 9 prašymai.

Išjudino nekilnojamojo turto rinką

Valstybės dosnumu džiaugiasi ne tik šeimos, pretenduojančios patekti tarp laimingųjų, bet ir nekilnojamojo turto pardavėjai. Net neabejojama, kad tai išjudins nekilnojamojo turto rinką, o kartu ir kainas. Kaip sakė „Ober Haus“ biuro vadovas Panevėžyje, nekilnojamojo turto ekspertas Romualdas Paulauskas, bet kokios lengvatos jaunai šeimai yra paskata pirkti. Jau vasaros viduryje buvo jausti suaktyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje – tikėdamiesi pasinaudoti valstybės subsidijomis, žmonės pradėjo ieškoti tinkamų būstų.

„Suaktyvėjimas tikrai jaučiamas. Tokia situacija gali pasinaudoti ir prekeiviai. Kai rinkoje jaučiama didesnė paklausa, natūralu, kad kyla kainos. Juk kai ateina trys potencialūs pirkėjai, parduoda tam, kuris pasiūlo daugiausia“, – sakė R. Paulauskas.

Panevėžiečius, regis, domina bet kokio tipo pastogė. Šiuo metu paklausūs ne tik vieno, dviejų ar trijų kambarių butai senos statybos namuose, bet ir naujos statybos būstuose ar nedideli ekonominės klasės namai.

„Šiuo metu tiek butų, tiek nedidelių statomų namų pasirinkimas didelis. Bet paklausai didėjant ir kainos keičiasi. Jau dabar matome, kad kai kuriais atvejais jos gerokai šoktelėjo, ypač kai būstas gerai sutvarkytas, yra patrauklioje vietoje“, – teigė R. Paulauskas

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Būstas
• #Panevėžys
• #parama
• #Šeima
• #subsidijos