Kamilė Černikovaitė (11 kl.)
Emilija Gedraitienė: „Kamilės mintys paprastos, bet įdomios.“
Odė MATYKIM
Sekant K. Sarbievijumi
Mano gimtoji kalba, žodžių gausa apkabinta,
sakau, esi man lyg žibintas.
Tad nedelsdama vyk visus rūpesčius į šalį:
Čia matysim visus žodžius, visaip spindinčius į tolį.
Lai tie laikai, kuriuos skaičiuoja metai,
kur žemė linksta kartomis,
matuos pasaulį akimis ir garsiai pasakys:
Nuo gimtojo žodžio prasideda pasaulis.
Gyvenimo vingiuos, kalbos sraute,
Žmogau, tave bekintantį randu.
Trapumas sielos ir kalbos žiedų
Pakvips beribės meilės ir šviesos nektaru.
Išbraidžios jis gramatikos labirintus,
fiksuos kalbos turtus, pasaulyje aidinčius virš laikų.
O aš žinau savo kilmę, žinau savo kraują,
Istoriją puikią, vertinu kalbą ir ją sava vadinu.
Viską SAVO turiu – kas moka žodį, randa kelią,
Visur ir visada džiaugias saiku.