P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžys vėl atviras naujakuriams

Panevėžys vėl atviras naujakuriams

Senjorų miestu tampantis Panevėžys sulaukė galimybės pasijauninti.

Po dvejų metų pertraukos Aukštaitijos sostinė grąžinta į sąrašą savivaldybių, kuriose besikuriančios jaunos šeimos gali gauti valstybės finansinę paramą pirmajam būstui įsigyti.

Gera žinia jaunimui

Norinčiųjų pasinaudoti tokia galimybe ir kurtis Panevėžyje – jau gana nemažai.

Kai 2018 metų rugsėjį valstybė pradėjo dalyti paramą pirmąjį būstą regionuose perkančioms jaunoms šeimoms, Panevėžyje naujakuriai tokia finansine paskata spėjo pasidžiaugti vos kelis mėnesius. Mieste sukilus nekilnojamojo turto kainoms, savivaldybė buvo netikėtai išbraukta iš remiamų miestų žemėlapio.

Tačiau visus pastaruosius porą metų Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus telefonai netilo nuo norinčiųjų kurtis Aukštaitijos sostinėje skambučių. Pasak Socialinių išmokų poskyrio specialistės Brigitos Kemešytės, per tą laiką nebuvo nė savaitės, kad kas nepaskambintų pasiteirauti, ar galima gauti paramą perkant būstą Panevėžyje.

O nuo šių metų sausio 1-osios Aukštaitijos sostinės naujakuriams yra gerų žinių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija metų pradžioje patikslino vietovių sąrašą, kur jaunos šeimos gali įsigyti būstą ir gauti subsidiją. Į šį sąrašą vėl įtrauktas ir Panevėžys.

Sugrąžintas per plauką

Kad pirmąjį savo būstą Panevėžyje perkančios jaunos šeimos vėl gali gauti valstybės paramą, lėmė padidinta Registrų centro 2021 metams nustatyta didžiausia būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė. Į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose minėtas rodiklis neviršija 667,8 eurų.

Pagal tokią skaičiavimo metodiką Panevėžys tik per plauką sugrąžintas į remiamųjų sąrašą. Mieste daugiabučiuose namuose kvadratinio metro vertė šiuo metu siekia nuo 657 iki 663 eurų, priklausomai nuo būsto vietos teritorijoje.

„Dvejus metus Registrų centrui nustatinėjant didžiausią būsto kvadratinio metro normatyvinę vertę, Panevėžio nekilnojamojo turto kainos netilpo į nustatytas ribas“, – sako B. Kemešytė.

Jos žiniomis, prašymus tokiai paramai gauti per Elektroninę socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) iki vasario 12-osios jau buvo pateikę 30 asmenų.

„Dvejus metus buvome iškritę iš šios paramos, tad norinčiųjų prisikaupė tikrai daug“, – teigia Socialinių išmokų poskyrio specialistė.

Nori būsto savame mieste

Tarp Panevėžyje pateikusiųjų prašymus – daugiausia jaunos šeimos, auginančios po 1 vaiką – tokių apie 80 proc. visų prašytojų. Jų amžiaus vidurkis, specialistės duomenimis, apie 30–33 metai. Įdomu, jog pirmojo būsto daugiausia čia ieško pirkti patys jauni panevėžiečiai. Subsidijos besitikinčios šeimos labiausiai dairosi 2–3 kambarių buto.

Visiems subsidijos gavėjams taikomi tam tikri reikalavimai, numatyti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme.

Pagal jį, prašantieji negali būti kada nors turėję savo būsto, nebent šis buvo itin mažas ar jau 60 proc. nusidėvėjęs. Visgi dauguma dėl paramos į Panevėžio miesto savivaldybę besikreipusių asmenų savų namų niekada nėra turėję.

„Dvejus metus buvome iškritę iš šios paramos, tad norinčiųjų prisikaupė tikrai daug.“

B. Kemešytė

Į subsidiją pretenduojančiose šeimose abu sutuoktiniai ar vieni vaiką auginantys asmenys negali būti vyresni kaip 36 metų. Paramos gavėjai turėtų būti deklaravę turtą.

Valstybės subsidija jiems gali siekti nuo 15 iki 30 proc. perkamo būsto vertės. Kuo daugiau jaunoje šeimoje vaikų – tuo svaresnė finansinė pagalba.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Tačiau maksimali parama, kurios būstą perkanti jauna šeima gali sulaukti iš valstybės, ne tokia ir maža – per 26 tūkst. eurų

Pildė per naktį

Pristačius visus paramai reikalingus dokumentus, Savivaldybė per 10 darbo dienų išduoda pažymą subsidijai gauti, jeigu tam valstybė turi lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus. Jei pinigų tiems metams nebelikę, sudaroma laukiančiųjų eilė.

Į Panevėžį persikraustę buvę vilniečiai Vilma ir Andrius žino, kokius kelius reikia nueiti dėl naujų namų, kad gautum valstybės paramą būstui įsigyti. Ši pora buvo viena pirmųjų, prieš dvejus metus pasinaudojusi tuomet dar buvusia galimybe įsikurti Aukštaitijos sostinėje gaunant valstybės paramą.

Tada prašymus paramai gauti buvo spėjusios pateikti 157 šeimos. Bet laimė nusišypsojo ir pinigų gavo tik iki trisdešimties.

„Atrodė, kad galimybė gauti paramą vis mažėja. Vyras sėdėjo prie kompiuterio, aš su mama prie telefonų ir stebėjome, kur greičiau parodys, kad stringanti sistema jau veikia. Ir taip prašymą pildėme iki 4 valandos ryto“, – apie savo patirtį teikiant prašymą 2018-ųjų rudenį pasakoja dabar jau nuosavame name gyvenanti trijų vaikų mama Vilma.

Nesigailėjo palikę sostinę

Sostinėje butą dešimtmetį nuomojusi pora Panevėžyje prieš dvejus metus įsigijo 85 tūkst. eurų vertės namą. Iš šios sumos 7 tūkst. eurų įvertintas žemės sklypas, kurio pirkimo valstybė nekompensuoja. Šeima gavo per 20 tūkst. eurų paramą tik pačiam namui pirkti.

Vilmos ir Andriaus mintys apie gyvenimą Aukštaitijos sostinėje sukosi bene trejus metus. Čia keltis viliojo ne tik būrys giminių, bet ir puikios sąlygos kurtis jaunai šeimai.

„Darželiai, mokyklos prieinami, ligoninė netoli, atstumai ir pragyvenimo išlaidos gerokai mažesni – Panevėžyje yra viskas, ko reikia patogiai gyventi“, – pabrėžė Andrius, pridurdamas, kad jei ne valstybės parama, planą įsigyti nuosavą būstą veikiausiai būtų tekę dar nukelti į ateitį.

Apsigyvenę Panevėžyje sutuoktiniai be darbo neliko. Andrius lengvai suderino buvusias pareigas sostinėje su gyvenimu už beveik 140 km. Buvusi privataus Vilniaus vaikų darželio auklėtoja Vilma vietą gavo vienoje Panevėžio mokykloje.

Pora teigia ilgesio didžiausiam Lietuvos miestui nejaučiantys: persikrausčius į Panevėžį nebereikia gaišti automobilių spūstyse, o ir pragyvenimo išlaidos čia mažesnės.

„Mes už paskolą mokame 150 eurų mažiau nei Vilniuje už buto nuomą. Kadangi buvome nuomininkai, vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje, teko vesti į privatų ir per mėnesį mokėti 300 eurų. Tokia suma buvo apskaičiuota pritaikius nuolaidą, nes tame pačiame darželyje dirbo žmona“, – teigė Andrius.

Injekcija rajonams

Atnaujinus savivaldybių, kuriose besikuriančios jaunos šeimos gali prašyti subsidijos pirmajam būstui įsigyti, sąrašą į jį šiemet vis dar nepateko Šiaulių miestas. Taip pat Vilniaus, Klaipėdos bei Neringos miestų savivaldybės.

Tik kai kuriose vietose su valstybės parama galima bandyti kurtis Vilniaus rajono, Kauno miesto ir rajono, Palangos miesto, Tauragės, Trakų, Druskininkų rajonų, Birštono savivaldybėse.

„Valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią būsto daugiabučiuose pastatuose kvadratinio metro normatyvinę vertę. Pastaroji šiais metais pasiekė 1 tūkst. 590 eurų. Be to, pernai įsigaliojusiais Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimais įtvirtinta 20 proc. tolerancijos riba. Tai reiškia, kad į finansuojamų teritorijų sąrašą gali patekti ir tos teritorijos, kuriose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė yra didesnė už nustatytą leistiną vertę“, – kodėl po dvejų metų į sąrašą sugrąžintas Panevėžys, aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistė Žymantė Lelešiūtė.

Pernai subsidijos pirmajam būstui įsigyti išmokėtos 1 202 jaunoms šeimoms, būstus pirkusioms įvairiuose šalies regionuose.

Daugiausia būsto kreditų su finansine paskata buvo išmokėta besikuriantiems Klaipėdos rajono (18,1 proc.), Kauno rajono (6,8 proc.), Kretingos rajono (6,2 proc.), Vilniaus rajono (5,2 proc.) ir Alytaus miesto (4,5 proc.) savivaldybėse.

Būstas brango sparčiausiai

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ skaičiavimais, per praeitą mėnesį butų pardavimo kainos Panevėžyje ūgtelėjo 2,9 proc. – tai didžiausias šuolis iš visų penkių šalies didžiųjų miestų. Aukštaitijos sostinėje vidutinė kvadratinio metro kaina šiuo metu siekia 776 eurus. Per pastaruosius metus čia butai brango 5,6 proc. – tiek pat, kiek Vilniuje ir Šiauliuose.

Statistikos departamento duomenimis, Panevėžys šių metų pradžioje turėjo 84 500 gyventojų. Maždaug kas ketvirtas jų buvo pensininkas. 18–36 metų panevėžiečių gali būti apie 18 000.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų