-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tai bus savotiška kopija Prancūzijos Lurdo mieste esančios sakralios vietos, kurioje, kaip tikima, prieš 163 metus ligotai tos šalies mergaitei Bernadetai pasirodė Dievo Motina. Apsireiškusioji nurodė iš olos trykštantį gydomojo vandens šaltinį. Šio šaltinio vanduo iki dabar pripažįstamas kaip gydomoji versmė, tad dėl jos, taip pat ir dėl apsireiškimo į šią Prancūzijos vietą kasmet suplaukia milijonai žmonių iš viso pasaulio.
Įamžinant šį apsireiškimą Lurde, oloje, buvo įrengta maldos vieta, joje pastatytos Dievo Motinos bei Bernadetos statulos. Stengdamiesi šį apsireiškimo stebuklą priartinti prie savęs, aplankiusieji Lurdą, grįžę į namus, panašius akmeninius urvus pradėjo statytis ir savo vietovėse. Taip po pasaulį pasklido statiniai, vadinami Lurdais.
„Man pačiam Lurdų teko matyti Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vatikano soduose ir, žinoma, Lenkijoje“, – pasakojo Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys.
Pasak dvasininko, nuo senų laikų Lurdų turi žemaičiai, ne vienas jų pastatytas 2013-aisiais, švenčiant Žemaitijos krikšto 600-ąsias metines. O Aukštaitijoje kunigas sakė žinantis vienintelį Lurdą, esantį Kupiškio rajone, Skapiškyje. Beje, apie jį išgirdęs visai neseniai.
Idėja šventoriuje statyti Lurdą klebonui kilo matant iš greta esančios Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės į šventorių ateinančius ir čia laiką leidžiančius ligonius, kurie dar gali vaikščioti.
„Lurdas visų pirma skirtas ligoniams. Dėl to ir statomas visame pasaulyje“, – aiškino R. Zdanys. Jis įsitikinęs, kad Panevėžyje iškilęs Lurdas bus lankomas, prie jo atėjusieji prašys, mels sveikatos, sustiprinimo, vilties.
Be to, kad šventoriuje stovės akmeninis Lurdas, šalia jo, grindinyje, turėtų rastis iš skaldytų akmenų išklotas rožinis. Grindinio rožinis turėtų padėti žmonėms melstis, jis taip pat puoš šventorių. Klebono iniciatyva, Lurdo grotoje stovės iš užsienio atgabenta balto marmuro Dievo Motinos statula. Bernadetos, kuriai ji apsireiškė, skirtingai nei Prancūzijos Lurde, panevėžietiškame variante nebus. Tačiau, kaip ir autentiškoje vietoje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje statomame Lurde numatyta įrengti žvakių šventovę. Iš urvo trykš vamzdžiais atvestas vanduo, turėsiantis priminti stebuklingąją versmę.
Panevėžio Lurdo statybos, pasak kunigo R. Zdanio, suderintos su miesto Savivaldybės bei Kultūros paveldo departamento specialistais, statinys iškils pagal projektą. Pagrindinė statybų medžiaga – akmenys, juos kunigas teigia perkantis iš ūkininko. Klebonas akcentavo, kad geradarių rėmėjų Lurdo statyboms neieškota, jis statomas iš tikinčiųjų suaukotų pinigų.
„Žinau, kad, atlikus didelius darbus, klebonai pirmuose suoluose susodina fundatorius, dėkoja jiems, parodo ypatingą pagarbą. Prieš mėnesį šventinant perdažytą, auksu suspindusį mūsų bažnyčios centrinį altorių mus aplankiusiam vyskupui Linui parodžiau, kad remonto rėmėjai – visi be išimties šią bažnyčią lankantys žmonės“, – kalbėjo klebonas.
Kada bus baigtas statyti ir šventinamas Panevėžio Lurdas, kunigas R. Zdanys teigė tiksliai negalintis pasakyti, jis vylėsi, kad tai bus padaryta jau spalį.
Anot dvasininko, Lurdą tikėtasi pastatyti anksčiau, tačiau net pusantrų metų teko laukti, kol atliks kitus užsakymus ir į statybas galės kibti akmens meistras Kęstutis Masėnas. Klebonas jį pažįsta kaip statantį akmenines bažnyčių tvoras, šis meistras yra pastatęs ir prie Švč. Trejybės bažnyčios klebonijos esančio varpo pagrindą.
K. Masėnas pasakojo Lurdą šventoriuje statantis jau nuo liepos vidurio. „Per pačius karščius kaip tik tašiau akmenis“, – teigė meistras.
Į Lurdą jis sudės 25 tonas akmenų ir 30 tonų betono. Šios medžiagos mišinį meistras gamina pats, taip pat be pagalbininkų skaldo akmenis. K. Masėnas akmentašiu dirba jau 30 metų. Anot jo, šiam darbui reikia ne vien žinių, įgudimo, bet ir specialaus jausmo, sakytum, nuojautos.
„Kol išmokau šio amato, daug akmenų esu sugadinęs, trenkus kūju jie subyrėjo“, – prisipažino K. Masėnas.
Vienas kitas akmuo, pasak meistro, subyra ir dabar. Lurdą jis stato pirmą kartą gyvenime, be to, apie tokį statinį nebuvo girdėjęs, tad, paprašytas klebono imtis šio darbo, ėmė pasaulio Lurdus apžiūrėti internete.
„Stengiuosi, kad Panevėžio Lurdas būtų bent jau ne prastesnis nei visi kiti“, – tvirtino meistras.
K. Masėnas viliasi, kad sumūryti Lurdą turėtų pavykti jau kitą savaitę, tačiau tai nebus statybos pabaiga. Jau stovint Lurdui šventoriuje, prasidės kiti darbai, teks kloti grindinį su rožiniu.
