Panevėžio savivaldybė ieško šienpjovių išpjauti žoles per miestą tekančiame Nevėžyje – daugiau nei 6 kilometrų atkarpoje.

Panevėžys rengiasi šienapjūtei upėse

Panevėžys rengiasi šienapjūtei upėse

 

Aukštaitijos sostinė laukia šienpjovių. Savivaldybė jų ieško paskelbusi viešųjų pirkimų konkursus Nevėžio ir Žagienio upėms tvarkyti.

O jau kitąmet miestą vagojančias upes iš žolių vaduos Savivaldybės nupirkta technika. Analogišką šienpjovę įsigiję Anykščiai kol kas tokį pirkinį vadina skandalingu ir brangiausiai, dešimtis tūkstančiu eurų kainavusiu grėbliu.

Šiemet Panevėžio savivaldybės laukiami šienpjoviai turės išvalyti iš upių didžiuosius vandens augalus – makrofitus. Nevėžyje šienavimo vandenyje darbus reikės atlikti daugiau nei 6 km ruože: nuo J. Biliūno gatvės iki pat Vakarinės gatvės. Tokio užsakymo laimėtojai nupjautuosius vandens augalus turės išvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Dvarininkų kaime. Viešųjų pirkimų sąlygose numatyta, kad pjauti teks mechanizuotai ir žemiau vandens paviršiaus lygio. Be to, nupjautieji augalai negalės pasklisti vandenyje – bus iš karto surenkami, o upių šienavimo darbai turės būti užbaigti iki šių metų gruodžio 1-osios.

Žagienio upelyje, be makrofitų šalinimo, iš vandens bei pakrančių teks išvalyti ir susikaupusias dugno nuosėdas. Žagienis bus valomas nuo maždaug Vyčių gatvės iki Vilniaus gatvės – iš viso 1,24 kilometro. Šis upeliukas turės būti švarus irgi iki žiemos pradžios – gruodžio 1-osios.

Nusipirko vandens dalgį

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako, kad šienpjovių paslaugos perkamos tik šiems metams. Anot jo, Nevėžis buvo tvarkomas periodiškai – ne kasmet, bet pakankamai dažnai, kad iš upės nevirstų pieva. O Žagienio vaga netvarkyta jau keletą metų ir jos situacija jau gana prasta.

Kitais metais Savivaldybė planuoja upes tvarkyti jau savomis jėgomis. Tam ji dar gegužę už maždaug 75 tūkst. eurų įsigijo šienavimo vandenyje mašiną. Šis pirkinys – dalis Panevėžio savivaldybės su partneriais iš Molėtų, Anykščių, Sartų, Gražutės regioninių parkų direkcijos ir Latvijos (Preilių, Riebinios, Agluonos) savivaldybėmis įgyvendinamo projekto vystyti ekologiniam vandens turizmui Latvijoje ir Lietuvoje.

Žagienio upelyje žoles planuojama išpjauti nuo Vyčių gatvės iki Vilniaus gatvės.

Pagal šį projektą, be vandens šienavimo mašinos Nevėžio upei valyti, Panevėžys

su partneriais planuoja šią žiemą surengti ir bendrą Kalėdų Senelių varžytuvių renginį.

Bendra projekto vertė – 618 194,08 Eur. Iš jų Panevėžiui skirta 93 565 Eur. Pačios savivaldybės, už projekto lėšas nusipirkusios amfibiją, indėlis minimalus – vos 7000 Eur.

Pasak T. Juknos, naujos technikos šiemet paleisti nebepavyks, nes reikia išmokyti žmogų, gauti specialius pažymėjimus dirbti. T. Jukna mano, kad kitais metais šis darbas bus pavestas kuriai nors Savivaldybės įmonei.

Vandens paviršiuje galintį plūduriuoti traktorių vairuoti turi teisę tik laivavedžio kursus baigę asmenys, tai yra išklausę 132 valandas teorinių paskaitų bei atlikę praktiką.

Anykščiai užlipo ant grėblio

Analogišką amfibiją-šienapjovę yra nusipirkę ir Anykščiai. Jie jau spėjo naują techniką skandalingai išbandyti.

Nors per eksperimentinį bandymą šienauti apžėlusioje ir nusekusioje Šventosios upėje vikšrinį traktorių primenančią amfibiją vairavo jos pardavėjų deleguotas profesionalas, nulaužyti amfibijos dalgio dantys, o žolė iš vandens greičiau rauta nei pjauta.

Dabar aiškinamasi, kodėl taip nutiko ir ką kaimyninė savivaldybė iš tikrųjų nusipirko – automatizuotą dalgį, skirtą šienauti ir vandenyje, ar brangiausią pasaulyje grėblį.

Ar ant tokio paties grėblio neužlipo ir Panevėžys, dar nežinia. Pasak T. Juknos, kol kas sunku spręsti, kas iš tiesų nutiko anykštėnams – ar šienavimo įranga buvo netinkamai naudota, ar ji vis dėlto tinkamai neveikė.

„Mums teko kalbėtis su tokios įrangos tiekėju. Gali būti, kad Anykščiai ją bandė netinkamai panaudoti akmeningoje upėje“, – sako T. Jukna.

Upėms šienauti skirtas mechanizmas, pasak direktoriaus, gana paprastas. Yra dalgis, kurį suka variklis, o pats įrenginys laikosi ant specialių plūdurų, kad galėtų plaukti vandeniu.

Pagal sutartį su Savivaldybe, tiekėjai turi ir išmokyti naudotis naująja įranga.

Kol kas panevėžiečiai derina tokių mokymų laiką ir vietą.

„Tai nėra kažkoks įrenginys, kuris, sakykime, rinkoje neegzistuoja. Yra vaizdo klipai, reklaminė medžiaga, filmai, kaip tokia technika vandenyje dirba. Tiekėjas turės įrodyti, kad dirba taip, kaip matėme reklaminėje medžiagoje“, – teigė T. Jukna.

Pasak jo, pagal sutartinius įsipareigojimus tiekėjas turi užtikrinti, kad įrenginys funkcionuotų tinkamai, tai yra – ir vandenyje.

„Technika perkama dirbti tam tikromis sąlygomis. Reikia pabandyti ir tada matysime. Iš išorės atrodo, kad turėtų dirbti“, – tikisi administracijos direktorius.

Komentarai

  • Ne tik upės Panevėžyje apleistos, graudu žiūrėti į patilčių krantines-apžėlę krūmais ir piktžolėmis, dar metai-kiti ir bus suardytas krantinių cementas, nejaugi taip sunku jas bent kartą metuose nuravėti

    • Atsakyti
  • kad nesimato jokios sienapjoves

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų