Panevėžys premjerą sugrąžino į sovietmetį

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.08.04 17:22

Į pasaulio plaukikų elitą išsiveržusiais panevėžiečiais besididžiuojantis Panevėžys garsėja ir savo unikaliu sovietmečio paveldu – vieninteliu ne tik Lietuvoje, bet turbūt ir pasaulyje jau 50 metų remonto nemačiusiu baseinu.

Panevėžyje apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis prisipažino pasijutęs it keliais dešimtmečiais atsukus laiką.

„Sporto kompleksas leidžia keliauti laiko mašina ir grįžti į gilų sovietmetį“, – įvertino premjeras, penktadienį apžiūrėjęs Panevėžyje „Aukštaitijos“ sporto komplekso baseinus.

Kad valstybės vadovai neaikčiotų išvydę, kokiame baseine plaukioja panevėžiečiai, net ir tokiomis sąlygomis išsikovoję vietą pasaulio sporto elito gretose, Savivaldybė bando Vyriausybės iškaulyti 8,5 mln. eurų naujo statyboms.

Premjeras sutinka, kad panevėžiečiams reikalingas prašomas 50 metrų baseinas. Visgi ar šiam projektui greit bus uždegta žalia šviesa, aiškaus atsakymo premjeras neturi.

„Manau, kad poreikis yra realus, galime kalbėti ir diskutuoti apie terminus. Kol kas laikomės pozicijos 2018-aisiais stengtis ne įtraukti naujus objektus, bet pabaigti pradėtus, kad būtų galima nuo 2019 metais duoti proveržį naujai programai. Bet turime laiko, yra daug argumentų įvairiausių, sprendimai bus priimti“, – teigė premjeras, paklaustas, ar Savivaldybės planuojamam baseinui būtų numatytos lėšos Valstybės investicijų programoje (VIP).

Anot premjero, šiuo metu kaip tik rengiama nauja tvarka, kokiais kriterijais vadovaujantis reikėtų įtraukti objektus į VIP.

S. Skvernelio teigimu, valstybė iki šiol yra nemažai investavusi į infrastruktūrą „neįvertinusi demografinės padėties“.

„Svarbiausia, kad atlikus šito objekto rekonstrukciją čia būtų žmonių, kurie ta infrastruktūra naudotųsi“, – teigė ministras pirmininkas.

Planuoja priestatą

Visgi Panevėžio savivaldybė planuoja iki 2020-ųjų „Aukštaitijos“ sporto komplekso šiaurinėje dalyje, greta ledo arenos pastatyti priestatą su nauju 50 metrų ilgio 8 takelių baseinu. Greta numatyta įrengti pramogų zoną.

Administracijos direktoriaus Rimanto Paužos teigimu, Savivaldybė numačiusi dar šiais metais skelbti konkursą projektavimo darbams pirkti.

Valstybės investicijų programa (VIP) yra realiausia galimybė Aukštaitijos sostinei gauti lėšų naujo baseino statybai – Europos Sąjungos paramos fondai sporto objektų nefinansuoja.

„Tai būtų dar vienas traukos objektas Panevėžyje. Miestas, išugdęs tiek garsių plaukikų, garsėjantis triatlono čempionatais, nusipelnė naujo baseino“, – teigia R. Pauža.

Išgąsdino užsienietę

Nors Aukštaitijos sostinė pagal pasiektus plaukimo rezultatus yra tarp lyderių, tačiau į pasaulio sporto elitą patekę panevėžiečiai treniruojasi užsieniečius gąsdinančiomis sąlygomis.

„Kai pernai iš Emyratų atvažiavusi triatlonininkė įėjo į Panevėžio baseiną, susiėmė už galvos – nedrįso vidun žengti bijodama, kad užgrius stogas“, – kuriozišką istoriją prisiminė plaukimo treneris Vidmantas Urbonas.

Pagal architekto Jono Putnos projektą statyti Panevėžio sporto rūmai skaičiuoja 52-uosius metus.

V. Urbonas juokauja, jog galima padėkoti anų laikų statybininkams, nes tokio seno baseino veikiausiai nėra net pasaulyje. Šią vasarą nugriautas Vilniaus Lazdynų baseinas ėjo 35-uosius.

Premjerą į sovietmetį sugrąžinęs baseinas „geležiniu žmogumi“ tituluojamam V. Urbonui buvo startas į sporto olimpą.

Pirmą kartą į jį koją įkėlęs 1965-aisiais, iš Kauno vaikų namų atsiųstas mokytis į Panevėžio sporto mokyklos-internato pirmąją klasę, V. Urbonas tą patį vaizdą mato iki šiol.

Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras senutėlį baseiną tvarko pagal savo išgales – neseniai atnaujinti vandens filtrai. Tačiau jis pasenęs ne tik morališkai. Pasak V. Urbono, 25 metrų 4 takelių baseine sunkiai beišsitenka sportinių aukštumų siekiantys profesionalai, plaukti besimokantys vaikai ir pramogaujantys gyventojai.

„Kai susirenka vaikų grupės, vanduo nuleidžiamas iki 60 centimetrų, tada sąlygos nebetinkamos treniruotis sportininkams. Žmonių čia visada labai daug, ne bet kada galima į jį patekti paplaukioti“, – teigė V. Urbonas.

Griuvėsiai po stogu

Daugiau nei prieš penkis dešimtmečius duris atvėrusiuose Panevėžio sporto rūmuose kadaise veikė net du baseinai – 25 ir 12 metrų. Pastarasis buvo skirtas vaikams mokyti plaukti. Dabar jau bene dvidešimt metų čia kojos nekelia ne tik lankytojai, bet ir darbuotojai. Mažasis baseinas virtęs griuvėsiais.

Dėl jo rekonstrukcijos 2000-aisiais tuometė miesto valdžia kreipėsi į Vyriausybę. Nors buvo pritarta skirti 7,5 mln. litų, kilus politinėms diskusijoms Panevėžys liko prie suskilusios geldos – be pinigų ir su baseino griuvėsiais po sporto rūmų stogu.

V. Urbono nuomone, Panevėžyje pagal baseinų populiarumą dviejų – neseniai rekonstruoto 25 metrų 4 takelių „Žemynos“ progimnazijoje ir tokio pat dydžio „Aukštaitijos“ sporto komplekse yra per maža. Abu baseinai užimti nuo šeštos valandos ryto iki pat vėlaus vakaro, juose per dieną apsilanko po beveik 200 žmonių.

Be to, pasak V. Urbono, nė vienas jų netinkamas treniruotis profesionalams.

„Varžybose iš karto matyti, kurie sportininkai treniruojasi mažuose baseinuose. Visi čempionatai vyksta 50 metrų baseinuose. Prie tokių neįpratusių sportininkų rezultatai varžybose krenta“, – teigė treneris.

Tinkamų sąlygų treniruotis Panevėžyje neturintys plaukikai priversti važinėti į stovyklas Alytuje, taip pat Kaune, kur veikia 50 m baseinai, taip pat į užsienį.

„Panevėžys jau tikrai nusipelnė 8 takų 50 metrų baseino. Apie 70 procentų Lietuvos rinktinės sudaro panevėžiečiai, jų rezultatai fantastiški – aukštos vietos pasaulio čempionatuose, o treniruojasi tokiomis apgailėtinomis sąlygomis“, – sako V. Urbonas.

Anot jo, 50 metrų 8 takų baseine išsitektų ir sportininkai, ir mėgėjai paplaukioti.

„Profesionalams pakaktų 4–5 takų, kiti liktų paplaukioti atėjusiems žmonėms“, – planuoja treneris.

Menų centras skinasi kelią

Patikinęs, kad Panevėžiui yra realūs šansai sulaukti finansavimo baseino statybai, nors nekonkretizavęs terminų, premjeras S. Skvernelis teigė palaikantis ir Aukštaitijos sostinės ambiciją įrengti S. Eidrigevičiaus menų centrą.

„Būtų sunku ginčytis, kad tokio objekto Panevėžiui nereikia. Manau, projektas ne tik ambicingas, bet ir realus kalbant ir apie jo panaudojimo galimybes, naudą, paskirtį, finansavimą“, – tvirtino premjeras.

Kad Panevėžys, paskutinę minutę puolęs varžytis su rajono Savivaldybe dėl miškų urėdijų centro, irgi sulauks palaikymo Vyriausybėje, premjeras nežada. Praėjusią savaitę miesto Savivaldybė Aplinkos ministerijai išsiuntė prašymą svarstyti siūlymą kuriamam urėdijų lopšiui rinktis vieną iš trijų apleistų pastatų Aukštaitijos sostinėje.

„Bus vertinami visi galimi potencialūs centrai. Tik faktas yra akivaizdus ir jo tikrai bus laikomasi – kad valstybės įmonės, agentūros, kurios gali veikti ne Vilniuje, jos ir veiks ne Vilniuje“, – tvirtino S. Skvernelis.

Šiais metais kaip niekad skausmingai nukraujavus nė vieno pirmakursio neturėsiančiam Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetui, premjeras teigia matantis alternatyvą – stiprinti profesinį mokymą regionuose.

Anot jo, aukštosioms mokykloms skaudžiau nei nustatyta stojamųjų balų kartelė kerta demografinė padėtis ir studentų drastiškas mažėjimas.

„Kerta tai, kas ir turi kirsti. Universitetuose turi studijuoti tie moksleiviai, kurie tam pasirengę. Dėl to ir kartelė keliama, ir ateityje ji bus keliama. O alternatyva, ką rodo ir Panevėžio pavyzdys, – stiprinti profesinį mokymą ir kolegijas, tai geriausiai atliepia regiono poreikį ir suteikia galimybę verslui spręsti problemą dėl darbo jėgos. Net neabejoju, kad Panevėžys turi išlikti universitetiniu miestu, tik kitas klausimas, kokia bus aukštoji mokykla“, – teigė premjeras.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Panevėžys
• #Saulius Skvernelis
• #vizitas