-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ilgą laiką turistai Panevėžį aplenkdavo ar į jį užsukdavo geriausiu atveju pusdieniui. Dabar situacija keičiasi iš esmės – savaitgaliais miesto centre išsirikiuoja turistiniai autobusai.Panevėžio plėtros agentūros direktorės Monikos Miniotaitės teigimu, tiksliai suskaičiuoti, kiek per mėnesį ar savaitę Aukštaitijos sostinėje apsilanko turistų, būtų sudėtinga.
„Galime suskaičiuoti, kiek žmonių apsilankė Turizmo informacijos centre ar kultūros įstaigose, bet ne visi turistai ten užsuka. Panevėžio turizmo informacijos centro duomenimis, 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, turistų srautai išaugo kone 60 procentų. Tikrai jaučiame antplūdį“, – tvirtina M. Miniotaitė.
Priežasčių, kurios lėmė turistų susidomėjimą Panevėžiu, pasak M. Miniotaitės, yra ne viena, bet pagrindinė – ryškaus objekto – „Stasys Museum“ atidarymas.
Daugelis į Panevėžį atvyksta tikslingai, o ne stabtelėja važiuodami pro šalį.
„Žmonėms svarbu išgirsti aiškią žinutę, kvietimą, kodėl reikia nuvykti į vieną ar kitą vietą. Galbūt atidarytas naujas apžvalgos bokštas, naujas kultūros objektas ar organizuojamas renginys. Panevėžio atveju tai yra „Stasys Museum“. Tai nacionalinio ir tarptautinio lygio objektas, skatinantis turistus atvykti iš kitų miestų ar užsienio“, – kalbėjo M. Miniotaitė.
Šio kultūros fenomeno atidarymas turėjo sniego gniūžtės efektą visam miesto turizmo paslaugų sektoriui. Pasak M. Miniotaitės, atsiranda daugiau priežasčių turistui Panevėžyje ilgėliau pabūti.
„Ir mes tą jaučiame ne tik iš pavienių lankytojų, bet ir iš kelionių organizatorių paklausimų. Pastarieji, planuodami keliones po Lietuvą autobusu, dabar ir Panevėžį nori įtraukti į savo kelionių katalogus. Ir tokių paklausimų sulaukiame vis daugiau. Panevėžys dabar turi ryškų traukos objektą, kurį galima „aplipdyti“ papildomomis veiklomis“, – naujomis tendencijomis dalinosi Plėtros agentūros vadovė.
M. Miniotaitė atkreipia dėmesį, kad Panevėžį atranda ne tik turistai iš Lietuvos, bet ir užsienio. Nors sulaukiama lankytojų net ir iš egzotinių šalių, visgi didžiausias srautas – iš kaimynių.
2023 metais daugiausia lankytojų Panevėžyje sulaukta iš Latvijos (96), JAV (30), Vokietijos (26).
O jau 2024 metais – iš Latvijos (233), Jungtinės Karalystės (37), Ispanijos (36), Lenkijos (36), Vokietijos (35).
„Labai smagu girdėti, kad absoliučiai daugumai turistų Panevėžys viršijo lūkesčius. Dažnas atvyksta labai mažai žinodamas apie Panevėžį arba girdėjęs tik apie „Stasys Museum“, bet ne ką mažesnį įspūdį padaro atnaujintos miesto erdvės su nuostabiais želdynais, jausmas tarsi kurorte, nes Panevėžys yra miestas prie upės. Be to, maloniai nustebina kultūros įstaigų įvairovė. Žmonės dažnai pasakoja, kad į Panevėžį būtinai sugrįš, kad šiam miestui reikia gerokai daugiau laiko, nei tam planavo skirti. Ir mes privalome dirbti, kad turėtume kuo nustebinti turistus, turime tą kartelę kelti aukštyn“, – tvirtina M. Miniotaitė.
Pasak jos, dabar etapas, kai reikia galvoti, kokia bus tolesnė Panevėžio ambicija. Lenkijos, Latvijos ir kitų užsienio šalių rinka, anot pašnekovės, dar nearti dirvonai.
„Su dabartinėmis kultūros įstaigomis ir tuo, ką miestas gali pasiūlyti, galime nuveikti labai daug. Turime siekti, kad kelionių autobusais būtų kuo daugiau. Ir skatinti turistus užsukti ne vienai dienai, o pasilikti ilgiau. Tai sukurtų daugiau vertės miestui, prisidėtų prie jo ekonomikos augimo. Panevėžys nemažai investuoja į viešojo sektoriaus įstaigas, miesto erdves, bet norėtųsi, kad atsirastų daugiau privačių iniciatyvų: paslaugų ir pramogų vietų, įdomesnių maitinimo įstaigų“, – svarsto M. Miniotaitė.
Nors Panevėžį pasiekiantys turistų srautai išaugo, privatus sektorius džiaugtis neskuba.
Viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Remeikaitė sutinka, kad „Stasys Museum“ padarė didžiulį įdirbį didinant Panevėžio patrauklumą, tačiau į šį kultūros židinį atvykstantieji geriausiu atveju mieste nakvoti lieka vos vienai nakčiai.
„Nežinau, kas skaičiavo turistus, bet verslas augančio jų srauto tikrai nepajuto. Šis vasaris tikriausiai pats liūdniausias per kokius dešimt pastarųjų metų. Net ir per pandemiją taip blogai nebuvo“, – tvirtina D. Remeikaitė.
Pasak jos, viešbutį gelbsti tik sportas ir kultūra.
Kol „Lietkabelis“ žaidžia tarptautinėse arenose, tol viešbutis sulaukia apsistojančių komandų, kartais atvyksta ir kitų sporto šakų, kurių varžybos rengiamos Panevėžyje, delegacijos.
Dar kita dalis turistų Panevėžį lanko dėl kultūros. Tačiau, atkreipia dėmesį D. Remeikaitė, praktiškai nebeliko verslo turistų, o dar prieš kelerius metus jie sudarydavo didelę dalį viešbučio klientų.
„Džiaugiamės, kad pavyksta bent tą patį svečių skaičių išlaikyti. Du dalykai, kurie turistus traukia į Panevėžį – „Stasys Museum“ ir Juozo Miltinio dramos teatras, bet dėl pastarojo yra taip, kad spektaklių nedaug, o bilietai į juos išperkami prieš tris mėnesius. Verslo klientų visai neliko. Kokie investuotojai norės čia vykti, jeigu šalis ruošiasi karui? Jeigu ne „Stasys Museum“, J. Miltinio dramos teatras ir sportininkai, viešbučių verslui Panevėžyje būtų tiesiog batai“, – teigė verslininkė.
Kol nebus taikos, mano verslininkė, tol neverta tikėtis situacijos pagerėjimo.
„Optimizmo tikrai nėra. Kai turime tokią votį pašonėje, nereikia apsimetinėti, kad viskas gerai. Esu jau užgrūdinta, tad mane sunku išgąsdinti. Versle sukuosi 24 metus, visą tą laiką buvome ant plonos išgyvenimo ribos, išgyvensime ir dabar. Moku ir lovas kloti, ir aptarnauti žmones – pati galiu imtis bet kokių darbų“, – ryžtingai nusiteikusi D. Remeikaitė.
Pačioje Panevėžio širdyje Laisvės aikštėje įsikūrusių restorano „Bisas“, kavinės „Akordai“ ir baro „Garsiakalbis“ viena iš savininkių Justina Ramoškienė sako klientų neklausianti, ar jie vietiniai, ar į Panevėžį atvyko verslo reikalais, ar kaip turistai. Todėl, verslininkės teigimu, sunku įvertinti, kiek Panevėžyje padaugėjo turistų.
Tačiau ji pažymi, kad savaitgaliais tikrai daugiau užsuka klientų iš kitų Lietuvos miestų, o vasarą gerokai padaugėja užsieniečių.
„Turistų, užsukančių pas mus pavalgyti, tikrai šiek tiek daugiau, bet negaliu sakyti, kad jaučiame kažkokį antplūdį. Tam tikras pagyvėjimas yra, bet dar tikrai negalime pasidžiaugti, kad mūsų klientų srautai išaugo du kartus“, – sako J. Ramoškienė.
