Panevėžys – laimingų žmonių miestas

Sekundė
Sekundė
Aktualijos
Sveikata
2019.05.18 09:00

Laimė – į jokius rėmus netelpantis jausmas, tačiau kiekvienam žmogui ją pajausti – labai svarbu. Praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvoje atliktas gyvensenos tyrimas atskleidė, kad panevėžiečiai – vieni laimingiausių žmonių – Lietuvos vidurkį lenkia net dešimčia procentų. Tačiau pasitempti yra kur – Aukštaitijos sostinės gyventojai vis dar mieliau laiką leidžia jaukiai įsitaisę ant sofos nei sportuodami ar aktyviai leisdami laisvalaikį, nors galimybių tik daugėja.

Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Indrė Čaikinienė teigė, kad praėjusiais metais Lietuvoje Higienos instituto iniciatyva buvo pirmą kartą vykdomas suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas, kurį atlikti buvo patikėta savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistams. Iš viso apklausoje dalyvavo 24 889 respondentai, iš kurių 421 – Panevėžio mieste, iš jų 178 vyrai ir 243 moterys. Tyrimas atskleidė ne tik dabartinę šalies gyvensenos ir sveikatos elgsenos situaciją, bet ir savivaldybėse egzistuojančius gyvensenos įpročių skirtumus.

Anot Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Vijolės Miškinienės, sveikatos vertinimas yra susijęs su objektyviais rodikliais ir yra įtrauktas į stebimų sveikatos indikatorių sąrašą. Žmogaus savijauta ne visada sutampa su fizine žmogaus sveikatos būkle – ji priklauso nuo daugelio psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių. Todėl svarbu, kaip pats žmogus vertina savo sveikatą. Panevėžiečių rezultatai nuteikia gana optimistiškai – 66,1 proc. jų savo sveikatą įvertino kaip gerą bei labai gerą ir lenkė Lietuvos vidurkį, kuris siekia 58,1 proc. Be abejo, nuo sveikatos būklės didele dalimi priklauso ir žmonių gyvenimo kokybė.

„Galime pasidžiaugti, kad Panevėžio mieste gyventojų, kurie savo gyvenimo kokybę vertino kaip gerą ir labai gerą, yra net 72,2 proc. Tai net 10 proc. daugiau nei šalies vidurkis, jis yra 61,8 proc. Mes linkę kritikuoti, kad mūsų mieste viskas tik blogai, bet tyrimas parodė, jog Aukštaitijos sostinės gyventojai jaučiasi net laimingesni nei statistinis lietuvis. Tuo turėtume ir pasidžiaugti“, – sakė V. Miškinienė.

Gyvena sveikiau

Dar vienas svarbus gyvenimo kokybės ir sveikatos būklės rodiklis – gyventojų psichinė sveikata. Tyrimo rezultatai parodė, kad Panevėžio mieste suaugusieji, kurie per praėjusį mėnesį buvo prislėgtos nuotaikos, sudarė 11,7 procento. Tai mažiau nei šalies vidurkis (16,6 proc.). Remiantis gyvensenos tyrimo rezultatais, paaiškėjo, kad laimingiausi žmonės gyvena Neringoje (73,2 proc.). Tačiau nuo pajūrio gyventojų nedaug kuo atsilieka ir panevėžiečiai – 64,4 proc. jų jaučiasi laimingi arba labai laimingi.

Gera sveikatos būklė priklauso ir nuo tinkamo maitinimosi bei turimų žalingų įpročių. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai per mažai valgo šviežių daržovių (išskyrus bulves): kasdien jų vartoja mažiau nei pusė (42 proc.) suaugusių asmenų. Bet Panevėžio mieste suaugusiųjų, kurie bent kartą per dieną valgo daržovių, buvo 48,1 proc. Tiek Lietuvoje, tiek ir Aukštaitijos sostinėje gyventojai mažiau suvalgo vaisių nei daržovių. „Mūsų mieste gyventojų, valgančių daržovių bent kartą per dieną, buvo 48,1 proc., o vaisių – tik 37,6 proc. respondentų. Tačiau gerai tai, kad lenkiame Lietuvos vidurkį, t. y. 34,7 proc.“, – pažymi Indrė Čaikinienė

Taip pat miestiečiai mažiau, palyginti su Lietuvos vidurkiu, vartoja druskos. Panevėžiečių, papildomai nededančių druskos į paruoštą maistą, buvo 47,1 proc., o Lietuvos vidurkis – 43,8 proc.

Tabako rūkymas yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių priešlaikinį mirtingumą. Šis žalingas įprotis labai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų, ypač tarp vyrų. Per dvidešimt metų rūkančių žmonių dalis keitėsi. Rūkymo paplitimas, didėjęs iki 2000 metų, vėliau pradėjo mažėti tarp vyrų ir stabilizavosi tarp moterų. 2018 metais vykdytas tyrimas parodė, kad Panevėžio mieste suaugusiųjų, kurie per paskutines 30 dienų kasdien rūkė tabako gaminius, buvo 16,7 proc., šalies vidurkis – 17,3 proc. Daugiausia rūkančiųjų, kurie per paskutines 30 dienų kasdien rūkė tabako gaminius, buvo Vilniaus rajone (31,3 proc.), mažiausiai – Palangoje (8 proc.). O alkoholio vartojimo mastai labai panašūs – tiek Panevėžio mieste, tiek ir visoje Lietuvoje procentas gyventojų, kurie per paskutines 30 dienų kasdien vartojo alkoholinių gėrimų, yra toks pat – 1,5.

Sportuoti pritingi

Tiesa, panevėžiečiai yra mažiau fiziškai aktyvūs, palyginti su Lietuvos vidurkiu, šis siekia 40,5 proc. Daugiausii gyventojų, užsiimančių aktyvia fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas per savaitę ar dažniau, buvo Vilniaus rajone – 59,6 proc., o tarp panevėžiečių tokių yra tik 35,3 proc. Žinant, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš sveikos gyvensenos veiksnių, o jo stoka – viena svarbiausių antsvorio ir nutukimo atsiradimo priežasčių, siekiama kuo daugiau Aukštaitijos sostinės gyventojų įtraukti į aktyvias fizines veiklas. Panevėžyje atsiranda vis naujų vietų aktyviai leisti laisvalaikiui gryname ore, be to, ir Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamus užsiėmimus: nuo plaukimo pamokų senjorams, mankštų mamoms su kūdikiais vežimėliuose iki ėjimo šiaurietiškomis lazdomis.

„Vienintelis dalykas, kur dar reikėtų pasitempti, – judame daug mažiau nei visa Lietuva. Jeigu panevėžiečiai užsikrėstų tuo aktyviu gyvenimo virusu, laimingumo rodikliai būtų dar didesni. Tuo labiau kad mūsų mieste atsiranda vis naujų vietų aktyviai ir sportiškai leisti laisvalaikį. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja daugybę nemokamų veiklų – tereikia išsirinkti, kas labiau patinka. Mokslo įrodyta, kad judėjimas gerina savijautą, nuotaiką, gyvenimo kokybę“, – sakė V. Miškinienė.