"Sekundės" archyvo nuotr.

Panevėžys įrodinės, kad vertas universiteto

Panevėžys įrodinės, kad vertas universiteto

Ar Panevėžyje liks galimybė įgyti universitetinį išsilavinimą ir baigti magistro studijas, daug priklausys nuo to, kaip Aukštaitijos sostinė sugebės atlikti namų darbus. Kodėl, diskutuojant apie aukštosios mokyklos reikalingumą Panevėžyje, darbdaviai prabyla apie galimą lėšų švaistymą?

Ar Panevėžio jaunimui išliks galimybė įgyti universitetinį išsilavinimą ir baigti magistro studijas arti namų, ar vis dėlto mokslo aukštumos bus prieinamos tik trijuose didmiesčiuose, daug priklausys ir nuo to, kaip Aukštaitijos sostinė sugebės atlikti namų darbus.

Savivaldybė iki kitos savaitės Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) privalo nusiųsti labai konkretų siūlymą dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio atsiųstame rašte prašoma panevėžiečių pateikti ne tik viziją, bet ir aiškius skaičiavimus, pagrindžiančius, kad čia aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų tinklui per artimiausius dešimt metų pakaks studentų ir moksleivių.

Be to, Savivaldybė privalės pagrįsti, kad aukštoji universitetinė mokykla Panevėžyje reikalinga ne tik tam, kad išlaikytų miestui didmiesčio įvaizdį. ŠMM laukia įrodymų, kad čia parengti specialistai atitiks prognozuojamą kvalifikacijų poreikį, o turimų išteklių – dėstytojų, tyrėjų, taip pat materialinės bazės – užtenka, kad būtų užtikrinta darbdavių laukiamų kvalifikuotų specialistų parengimo kokybę.

Vizijos trys, konkrečios – nė vienos

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtame aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos plane numatyta iki 2025 metų Lietuvoje palikti veikti 3–5 universitetus, vieną ar dvi menų akademijas ir Karo akademiją. MOSTA projekte universitetinės aukštosios mokyklos numatytos keturiuose arba tik trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Panevėžio universitetų tinklo žemėlapyje nėra.

Vis dėlto Panevėžys turi vilties išsaugoti universitetines studijas. Vienas iš variantų, kaip tai padaryti, – Kauno technologijos universitetui (KTU) išlikti aukštųjų mokyklų tinkle, o Technologijų ir verslo fakultetas Panevėžyje toliau gyvuotų ir rengtų robotikos specialistus.

Kita išeitis išsaugoti galimybę jaunimui įgyti universiteto diplomą Aukštaitijos sostinėje – Panevėžyje ir Šiauliuose steigti bendrą Šiaurės Lietuvos universitetą, kurio dalimi būtų dabartinis KTU Panevėžio fakultetas. Trečiasis variantas – šiam fakultetui tapti Panevėžio kolegijos padaliniu.

Kurį variantą Panevėžys siūlys ŠMM, vicemero Petro Luomano teigimu, dar nenuspręsta. Anot jo, vizija turėtų paaiškėti sulaukus darbdavių, miesto švietimo institucijų atsiliepimo. Fakulteto, taigi universitetinių studijų Panevėžyje, likimą miesto vadovai šiandien aptars ir su į Aukštaitijos sostinę atvykstančiu KTU rektoriumi prof. Petru Baršausku.

Naujadaru nesižavi

Vicemeras pripažįsta, kad jam bene daugiausia abejonių kelia Šiaurės Lietuvos universiteto vizija.

„Viena, kai studentas gauna KTU diplomą, ir visai kas kita, kai naujadaro“, – tokio universiteto paklausa abejoja P. Luomanas.

Šiaurės Lietuvos regiono universiteto įkūrimas būtų išsigelbėjimas ties nežinomybės riba atsidūrusiam Šiaulių universitetui (ŠU). MOSTA parengtame universitetų tinklo žemėlapyje Šiauliuose nenumatyta išlaikyti savarankiško universiteto – palikti tik jo padalinį arba vieną kolegiją.

ŠU turėjo vilties išlikti kaip stipri pedagoginės krypties aukštoji mokykla, bet atrodo, kad šiauliečiams už akių jau užbėgo apie jungimąsi pirmieji suskubę paskelbti Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Tačiau jei Panevėžyje liktų KTU Technologijų ir verslo fakultetas, lauktų iššūkis paties KTU.

„Esminis dalykas, prie kurio veda šita pertvarka, kad aukštosios mokyklos nedubliuotų mokymo programų. Vadinasi, KTU Kaune ir jo fakultetas Panevėžyje negalės turėti tos pačios mokymo programos. Tokiu atveju universitetui irgi tektų priimti tam tikrus sprendimus“, – mano P. Luomanas.

Glėbį atvertų kolegija

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas yra vienintelė galimybė šio regiono jaunuoliams baigti universitetines studijas ir, neišvykus toli nuo namų, įgyti magistro laipsnį.

2016 m. Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklas baigė 1140 abiturientų, o 137 jaunuoliai brandos atestatus įgijo rajono mokyklose. Į Panevėžio kolegiją praėjusiais metais įstojo 398 pirmakursiai. Iš jų per 90 proc. – Panevėžio mieste ir rajone gyvenantis jaunimas. Tačiau KTU Technologijų ir verslo fakultete bakalauro studijas 2016-aisiais pasirinko 20 jaunuolių, magistro – 67.

Panevėžio kolegijos direktoriaus dr. Gedimino Sargūno nuomone, palankiausia Aukštaitijos sostinei, jei KTU išlaikytų ir plėtotų fakultetą Panevėžyje. Jei KTU nuspręstų jo atsisakyti, Panevėžio kolegija mielai po savo sparnu priimtų fakulteto materialinę mokymo bazę ir intelektualinį potencialą. Tačiau kad būtų išsaugota galimybė regiono jaunimui Panevėžyje įgyti ne kolegijos, o aukštesnės pakopos universiteto diplomą bei baigti magistro studijas, Seimas tektų koreguoti Mokslo ir studijų įstatymą. Šiuo metu teisę vykdyti magistrantūros studijas įstatymas suteikia tik universitetams, bet ne kolegijoms.

Bendro kūrinio kratosi

Šiauliečių siūlomą Šiaurės Lietuvos universiteto idėja G. Sargūnui atrodo graži, bet abejotina.

„Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas vykdomas siekiant stambinti universitetus, todėl naujas darinys nelabai koreliuotųsi su šitos pertvarkos idėja. Pagal šios dienos situaciją, kai mokyklose mažėja abiturientų, o aukštosiose – studentų, reikėtų universitetų skaičių mažinti, o ne kurti naujus“, – mano Panevėžio kolegijos direktorius.

Jo nuomone, Šiaulių universitetui realiau būtų ieškoti sąlyčio taškų ir bendradarbiavimo būdų su Šiaulių kolegija, nei plėtoti naujo, bendro su Panevėžiu universiteto idėją.

Pertvarko ne tuo to galo

Politikams ir dėl savo ateities sunerimusioms aukštosioms mokykloms kuriant išlikimo variantus, darbdaviai be užuolankų rėžia, kad esmė ne universitetų skaičius, o šiuo metu netenkinanti aukštojo mokslo kokybė.

Panevėžyje veikiančios metalo apdirbimo įmonės „Metalistas LT“ direktoriaus Manto Gudo teigimu, vietos pramonininkai pasisako už aukštąjį mokslą regione visomis formomis, svarbiausia, kad tos švietimo įstaigos užtikrintų aukštojo mokslo specialistų, ne tik vadybininkų, ekonomistų, bet ir inžinerinio personalo, poreikį bei studijų kokybę.

„Mes, pramonininkai, keliame esminį klausimą, kad aukštojo mokslo neužtenka tik išlaikyti: būtina suieškoti naujų krypčių, kaip kelti jo kokybę“, – pabrėžė M. Gudas.

 M. Gudo teigimu, darbdaviai džiaugtųsi, jei diplomuotą jauną specialistą pamokyti užtektų pusmečio, bet ne poros-trejeto metų, kaip yra dabar. „Sekundės“ archyvo nuotr.

M. Gudo teigimu, darbdaviai džiaugtųsi, jei diplomuotą jauną specialistą pamokyti užtektų pusmečio, bet ne poros-trejeto metų, kaip yra dabar. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Įspėja apie lėšų švaistymą

Pramonininkai siūlo reformos rengėjams peržiūrėti mokymo studijų programas, kad universitetai jų nedubliuotų, kaip kad yra šiuo metu, ir užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą per valstybės dotacijas.

„Sujungus Šiaulių universitetą bei KTU Panevėžio fakultetą ir nieko daugiau nedarant tik būtų problema nukeliama 3–5 metams. Mes tokią pertvarką traktuotume kaip valstybės lėšų švaistymą“, – „Sekundei“ teigė M. Gudas.

Ano jo, pertvarkos esmė – pasiekti, kad mokymo programa turėtų prielaidas būti kokybiška, būtų patraukli ne tik Lietuvos mokiniams, besirenkantiems aukštąjį mokslą, bet ir artimiausių šalių, pavyzdžiui, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Estijos studentams.

Įmonėje „Metalistas LT“, pasak jo vadovo, darbuojasi nemažai specialistų, ypač administracijoje, baigusių KTU Technologijų ir verslo fakultetą Panevėžyje. Taip pat dirba keletas panevėžiečių, specialybę įgijusių VGTU ir KTU Kaune.

„Ir vieno, ir kito universiteto absolventus mums tenka papildomai pamokyti, nes nė vienas jų nėra idealiai parengęs specialistų darbo rinkai. Gerai būtų, kad tokie mokymai truktų ne porą trejetą metų, o tik gerą pusmetį“, – sakė M. Gudas.

Komentarai

  • Įdomu…

  • KTU fakultete bakalauro studijas 2016-aisiais pasirinko 20 jaunuolių,

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų