Panevėžys grąžina skolą J. Čerkesui-Bersparniui

Šiais metais planuojama sutvarkyti Skaistakalnio parką, atstatyti rašytojo, advokato, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą ir pritaikyti ją visuomenės reikmėms.

Renka eksponatus

Šiame name Panevėžio kraštotyros muziejus planuoja įrengti J. Čerkesui ir jo šeimai skirtą ekspoziciją. Šiuo metu renkama medžiaga, įvairiuose šaltiniuose, saugyklose ir pas privačius asmenis ieškoma dokumentų, nuotraukų, daiktų, prisiminimų – jų labai trūksta. Muziejaus darbuotojai būtų dėkingi už bet kokią pagalbą ir suteiktą informaciją, dovanotus ar paskolintus eksponatus.

Juozas Čerkesas. Apie 1910 m.

Juozas Čerkesas gimė 1884 m. kovo 7 d. (pakrikštytas kovo 9 d.) Panevėžio apskrities Piniavos valsčiaus Bernotų kaime. Tėvai – Juozas Čerkesas ir Viktorija Narakauskaitė – augino dar tris dukteris: Rozaliją, Mortą ir Domicelę bei sūnų Rapolą. Juozas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, bet dėl lėšų trūkumo jos nebaigė.

Kaip pats rašė atsiminimuose, spaudoje pradėjo bendradarbiauti nuo 1902 metų. Palaikė ryšius su knygnešiais. J. Čerkesas anksti turėjo rasti pragyvenimo šaltinį, dirbo įvairiuose valsčiuose. Pirmiausia priimtas raštininko padėjėju Žagarėje, bet buvo atleistas už savo straipsnelį „Lietuvių laikraštyje“. Vėliau dirbo raštininku Piniavoje, Čypėnuose, Biržų valsčiuje. Jo publicistinius straipsnius, pasirašytus Juozo iš M., Juozo iš Margių, Margių Juozo slapyvardžiais, spausdino 1905 m. Peterburge ėjęs savaitraštis „Lietuvių laikraštis“. Vėliau J. Čerkesas pasirašinėjo J. Besparnio slapyvardžiu. 1906 m. tarnavo carinėje armijoje Mandžiūrijoje.

1907 m. pasirodė jo pirmasis straipsnis „Vilniaus žiniose“. J. Čerkesas aktyviai įsitraukė į Panevėžio kultūrinį gyvenimą. 1907 m. vasario 16 d. jis išrinktas į „Aido“ draugijos valdybą, ėjo sekretoriaus pareigas. 1908 m. kovo 30-ąją išrinktas kandidatu į „Aido“ draugijos valdybą. 1910 m. išleista pirmoji J. Čerkeso-Besparnio eilėraščių knyga „Birbynė“. 1911 m. J. Masiulis išleido jo knygutę „Vamzdys“. 1912 m. net aštuonis kartus J. Čerkesas vaidino „Aido“ draugijos spektakliuose. Nuolat buvo „Aido“ draugijos valdybos nariu. 1907 m. išrinktas Blaivybės draugijos pirmininko pavaduotoju, 1914 m. perrinktas vicepirmininku. 1911 m. vedė Jadvygą Choleckaitę, 1912 m. gegužės 4 d. Ukmergėje jiems gimė sūnus Henrikas.

Aktyvus panevėžietis

Pirmojo pasaulinio karo metais (1915–1918 m.) J. Čerkesas pasitraukė į Smolenską. Grįžęs į Lietuvą aktyviai įsijungė į miesto politinį gyvenimą. 1918 m. lapkričio 28 d. išrinktas Panevėžio apskrities parapijų komiteto vicepirmininku, organizavo Panevėžio apskrities parapijų suvažiavimą. Nuo 1919 m. balandžio 6 d. iki 1920 m. balandžio 20 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje pulko raštininku. 1920 m. Čerkesų šeimoje gimė sūnus Algirdas, kuris, deja, mirė 1925 m. Palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse. Panevėžyje pradėjus eiti laikraščiui „Panevėžio balsas“, 1924–1926 m. J. Čerkesas aktyviai su juo bendradarbiavo. Jau pirmame numeryje 1924 m. vasario 16 d. pasirodė J. Besparnio feljetonas „Nedakepusios mintys“.

Rinkosi į „Pragiedrulius“

Nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, J. Čerkesas 1926 m. birželio 19 d. gavo leidimą namui statyti. „Pragiedruliais“ vadintoje jo sodyboje su moderniu raudonų plytų namu rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės. Čia itin mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi aktorė Unė Babickaitė. Prie namo stovėjo Jėzaus Kristaus skulptūra, kuri, paslėpta U. Babickaitės sodyboje Kupiškio rajone, išliko iki šių dienų. J. Čerkesas daug dėmesio skyrė sodininkystei, pardavinėdavo ūkyje užaugintų gėlių ir daržovių sodinukus. 1931 m. rinkimuose jis iškėlė savo kandidatūrą į Panevėžio miesto tarybą. Taip pat jis vertėsi advokato, privataus gynėjo, praktika. J. Čerkesas dalyvavo ir svarstant vieną garsią bylą – jis gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską, kuris gyveno Anykščiuose, dirbo vaistininku. J. Čerkesui teko įdėti labai daug pastangų siekiant apginti rašytoją, nes šio veiklai trukdė daug kitų vaistininkų.

Svečiai prie J. Čerkeso namų buvusiame sode. 1931 m.

J. Čerkesas buvo teisingas, linksmo būdo. Ypač populiarūs tarpukariu buvo laikraštyje „Panevėžio garsas“ skelbti jo feljetonai „Iš nykštuko užrašų“. Taip pat jis aktyviai dalyvavo ūkinėje veikloje. 1929 m. kovo 19 d. įkūrus Panevėžio bitininkų draugiją, J. Čerkesas išrinktas į jos valdybą.

Per 1933 m. kovo 27 d. J. Čerkeso name kilusį gaisrą sudegė tvartas su gyvuliais, paukščiais ir daržinė su pašaru. 1935 m. tragiškai žuvo jo sūnus Henrikas, kuris buvo palaidotas senosiose Panevėžio kapinėse.

Tragiška lemtis

Sovietmečiu netekęs darbo J. Čerkesas triūsė savo pasodintame sode. Nacių okupacijos metais feljetonus spausdino laikraštyje „Panevėžio apygardos balsas“. Antroji sovietinė okupacija jam smogė labai smarkiai. J. Čerkeso-Besparnio širdis neatlaikė žinios apie namo nacionalizavimą, jis staiga mirė 1949 m. spalio 16 d. savo namuose „Pragiedruliuose“. Jų name iš pradžių buvo apgyvendintos kariškių šeimos, o žmonai paliktas tik mažas kampelis. Ji vertėsi labai sunkiai, mirė 1959 metais.

Visus, kurie turi kokios nors informacijos, dokumentų, nuotraukų, kitų eksponatų, susijusių su J. Čerkesu-Besparniu ir jo sodyba, Kraštotyros muziejus labai kviečia prisidėti prie medžiagos surinkimo ir šios asmenybės įamžinimo. Ekspozicijos rengimui vadovauja Istorijos skyriaus darbuotojas Donatas Pilkauskas. Jis jūsų skambučių lauks telefonu 8 604 33658.Taip pat galima skambinti į Istorijos bei Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyrius.

Donatas PILKAUSKAS
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas