G. Kartano nuotraukos

Panevėžys grąžina skolą istorijai (fotogalerija)

Panevėžys grąžina skolą istorijai (fotogalerija)

Seniausio Panevėžyje Skaistakalnio parko perlas – tarpukario poeto ir advokato Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba, nors ir teberekonstruojama, jau traukia smalsių panevėžiečių dėmesį.

Ėmęsis jos sutvarkymo, Panevėžys tarsi grąžina skolą istorijai ir iškiliai asmenybei.

Šios sodybos istorijos pradžia siekia dar 1926-uosius, kai J. Čerkesas, nusipirkęs dalį Skaistakalnio dvaro žemės, gavo leidimą namui statyti.

Pragiedruliais vadintoje jo sodyboje su moderniu raudonų plytų namu rinkdavosi miesto inteligentai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės. Čia itin mėgdavo lankytis vėliau išgarsėjusi aktorė Unė Babickaitė.

Pragiedruliais vadintoje J. Čerkeso-Besparnio sodyboje tarpukariu rinkdavosi inteligentai, menininkai, smagiai būdavo švenčiamos Juozinės. Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų nuotr.

J. Čerkesas vertėsi advokato, privataus gynėjo, praktika. Panevėžietis dalyvavo ir svarstant anuomet vieną garsią bylą – gynė žinomą rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską, kuris Anykščiuose buvo vaistininkas. J. Čerkesui teko įdėti labai daug pastangų siekiant apginti rašytoją, nes šio veikla trukdė kitiems vaistininkas.

Sovietmečiu netekęs darbo, J. Čerkesas triūsė savo pasodintame sode. Sovietinė okupacija jam smogė labai smarkiai. J. Čerkeso širdis neatlaikė žinios apie namo nacionalizavimą, jis staiga mirė 1949 m. spalio 16 d. savo namuose Pragiedruliuose.

Jo šeimos namuose iš pradžių buvo apgyvendintos kariškių šeimos, o žmonai paliktas tik mažas kampelis. Ji vertėsi labai sunkiai, mirė 1959 metais.

Iš istorinės, kaip kultūros ir meno oazė garsėjusios sodybos ilgainiui teliko raudonų plytų vaiduoklis. Praeiti pro pastatą, tapusį benamių ir vandalų traukos vieta, išdrįsdavo nedaugelis.

Iš istorinės, kaip kultūros ir meno oazė tarpukariu garsėjusios sodybos ilgainiui teliko raudonų plytų vaiduoklis. Dar visai neseniai nedaugelis išdrįsdavo praeiti pro pastatą, tapusį benamių ir vandalų traukos vieta. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Dabar ši vieta nė iš tolo neprimena to baisiojo vaiduoklio.

Prieš maždaug porą metų pradėti sodybos tvarkymo darbai raudonplyčiam namui sugrąžino vaizdą, kokį panevėžiečiai čia regėjo tarpukariu.

Senas sodybos pastatas rekonstruotas išlaikant jo autentiškumą, o greta kyla stiklinis unikalus statinys, nuvedantis iki Žagienio upelio.

Pasak projekto vadovės Sigitos Biveinienės, Panevėžys negali pasigirti tokio kontrasto – seno ir naujo – principu suprojektuotų statinių gausa. Kol kas bene tik Dailės galerija tokia – modernus pastatas suderintas su atidengta sena siena.

J. Čerkeso sodybos senojo pastato tęsinys – modernus priestatas, nuvedantis Žagienio upelio link, – apims daugiau nei 300 kv. m. Jį užbaigti planuojama dar šią vasarą.

Senas sodybos pastatas rekonstruotas išlaikant jo autentiškumą, o greta kyla stiklinis unikalus statinys, nuvedantis iki Žagienio upelio. G. Kartano nuotraukos

Pasak S. Biveinienės, išorės darbai baigti, statybininkai persikėlė į vidų: baigiamos montuoti pertvaros, vedama elektros instaliacija, atliekami kiti vidaus patalpų įrengimo darbai. Šiuo metu rengiami dokumentai skelbti viešiesiems pirkimams baldams, vaizdo įrangai įsigyti.

„Iki šiol daugelis Skaistakalnio parką žinojo kaip pasivaikščiojimo vietą. Nedažnas ir apie patį J. Čerkesą girdėjęs. Tie, kas mažiau prisilietę prie Panevėžio kultūrinio gyvenimo ir istorijos, nustemba, jog seniausias miesto parkas nebėra vien tik takai, suoliukai, mažoji architektūra, patogus ir malonus buvimas šiandien, bet ir nauja meno, kultūros erdvė“, – sako S. Biveinienė.

Stikliniame priestate numatytos ekspozicijų, kūrybinių veiklų, konferencijų, poilsio, higienos ir kitos patalpos. Sutvarkytame sodybos kieme numatyta sukurti natūralų sodą su alyvomis, jazminais, levandomis, vaistažolių lysvėmis.

Istorinėje sodyboje įsikurs kūrybiškumo centras, kurio lankytojai – nuo praeivio Skaistakalnio parke iki profesionalaus menininko, atvykstančio kurti į Panevėžį. Čia numatomi kultūros renginiai, edukacijos, apimančios penkias meno sritis: teatrą, audio-, video-, fotografiją, taikomąją ir vaizduojamąją dailę.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų