„Sekundės“ archyvo nuotr.

Panevėžys atveria kelią vakcinai

Panevėžys atveria kelią vakcinai

Naujiems užsikrėtimų COVID-19 atvejams mušant rekordus, po Naujųjų Lietuvą turėtų pasiekti nuo šio viruso saugančios vakcinos.

Sausį beveik tūkstančio dozių skiepų tikisi gauti ir Panevėžys.

Išlauktas startas

Miesto valdžia ir medikai raitojasi rankoves masiniams skiepijimams – vakcina nuo koronaviruso jau paleista. Pirmieji antradienį ją išbandė Jungtinės Karalystės gyventojai. Anglai pasinaudojo vadinamuoju avariniu režimu – ši šalis informavo Europos vaistų agentūrą, kad prisiima atsakomybę naudoti vakciną, kuri dar nėra patvirtinta.

Kitos Europos Sąjungos valstybės dar turi palaukti. Gruodžio 29-ąją paaiškės, ar Europos vaistų agentūra patenkins Vokietijos bendrovės „BioNTech“ ir JAV kompanijos „Pfizer“ pateiktą prašymą registruoti jų kurtą vakciną nuo koronaviruso. Jei sprendimas bus teigiamas, netrukus vakcinos atkeliaus ir į ES šalis. Lietuva vakcinų viliasi sulaukti sausį. Paskiepyti nuo koronaviruso planuojama 70 proc. Lietuvos gyventojų.

Problema – darbuotojai

Operacijų vadovas, laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino tvarką, pagal kurią Lietuva ruošis COVID-19 vakcinacijai. Į šį procesą įtrauktos ir savivaldybės. Šios iki gruodžio 11-osios įpareigotos atlikti nemažai užduočių: paskirti savivaldybės vakcinacijos koordinatorių ir medicinos įstaigą, organizuosiančią skiepijimą, taip pat sudaryti prioritetinius vakcinuojamų gyventojų sąrašus.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigia, kad dėl vakcinacijos vykdymo tariamasi su miesto poliklinika. Jis pripažįsta, kad vienas iš gresiančių iššūkių – medicinos personalo trūkumas.

„Tokį darbą gali atlikti tik licencijuoti medikai, tad yra tikimybė susidurti su žmogiškųjų išteklių stygiumi. Dalis jų darbuotojų pluša mobiliuosiuose koronaviruso patikros punktuose “, – sako T. Jukna.

Naujiems užsikrėtimų COVID-19 atvejams mušant rekordus, po Naujųjų Lietuvą turėtų pasiekti nuo šio viruso saugančios vakcinos.

Masinį panevėžiečių skiepijimą nuo koronaviruso numatyta patikėti miesto poliklinikai. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Skiepys pagal sąrašą

Panevėžio savivaldybė jau pradėjo sudarinėti prioritetinius sąrašus asmenų, kuriuos pirmuosius numatyta skiepyti.

Pagal Vyriausybės numatytą tvarką pirmiausia bus skiepijami socialinių, slaugos, palaikomojo gydymo įstaigų darbuotojai bei gyventojai, medikai, vaistininkai, vyresni nei 65 metų gyventojai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys.

„Per dieną Panevėžyje planuojama paskiepyti apie 200 žmonių, bet į eilę jų įtrauksime daugiau, kad užtikrintume visos vakcinos išnaudojimą. Gyventojams iš anksto bus pranešta apie skiepų laiką“, – aiškino administracijos direktorius.

Pirmoje vakcinos siuntoje, anot T. Juknos, į Panevėžį turėtų atkeliauti 980 dozių. Pradarius skiepų pakuotę ją privalu išnaudoti per 5 dienas – mat sukurtas preparatas ilgiau gali būti laikomas tik 70 laipsnių šaltyje.

Pasak direktoriaus, dėl to ir kyla didžiausias iššūkis spėti suskiepyti žmones taip, kad nereikėtų veltui sugadinti brangios ir svarbios vakcinos.

„Jei trūks pajėgų, planuojame į vakcinavimą įtraukti ir privačias klinikas, kitas medicinos įstaigas. Vėliau ir skiepijimas gali persikelti į vietą – tas įstaigas, kur reikalinga vakcina“, – teigia T. Jukna.

Daugiau klausimų nei atsakymų

Panevėžio poliklinikos direktorius Karolis Valantinas neslepia, jog lūkesčiai ir dideli, ir baisūs.

„Popieriuje viskas gražu, o praktikoje daugiau klausimų nei atsakymų“, – sako K. Valantinas.

Jis neabejoja, kad pradėjus skiepyti panevėžiečius, rūpesčių iškils dėl žmogiškųjų išteklių. Pasak direktoriaus, neaišku, kiek įstaigos medikų reikės mobiliuosiuose patikrų punktuose, kiek turės gydyti sergančius, o kiek jų galės likti vakcinuoti.

„Vakcina yra kaip kūno treniruotė, po pirmos dozės galima jausti, paskui jau retai. Aš pats skiepijuosi kasmet nuo gripo ir jokio skausmo nebejaučiu.“

S. Čaplinskas

„Pagal Vyriausybės planus vakciną norima duoti naudoti tik vienai medicinos įstaigai, kad ši nesidalytų su kitomis, bet ar mes pajėgsime be kitų pagalbos? Preparatas transportuojamas ir laikomas itin žemoje temperatūroje, poliklinikos sąlygomis galėsime laikyti tik penkias dienas. Kas bus, jei žmogus vėluos. Tokių techninių ir teorinių klausimų apstu“, – vardija poliklinikos vadovas.

Jis abejoja, ar kas nors sureaguos į medikų pastabas. Iki šiol visi pandemijos sprendimai, pasak K. Valantino, buvo stumiami valdžios buldozeriu, o vykdantiesiems tekdavo suktis.

Vieni pirmųjų vakciną turėtų gauti medikai. Tikimasi, jog pasiskiepys 90 proc. šios bendruomenės, bet K. Valantinas tuo abejoja.

„Vakcina dar net nepatvirtinta, ne visi kolegos išdrįs skiepytis. Aš pats sutiksiu, kadangi esu rizikos grupėje“, – teigia įstaigos vadovas.

Bėdos dėl vaikų globos namų

Panevėžio rajono savivaldybė būsimo skiepijimo organizuoti dar nepradėjo. Pasak vicemero Antano Pociaus, dabar svarbiausia užtikrinti karantino reikalavimus ir kontroliuoti sudėtingą situaciją dėl naujų susirgimų.

„Dabar didžiausias mūsų rūpestis – viruso židinys vaikų globos namuose Linkaučiuose. Teigiami testai nustatyti tiek jų darbuotojams, tiek vaikams“, – teigė rajono mero pavaduotojas.

Pats antradienį dalyvavęs nuotoliniame posėdyje su Sveikatos apsaugos ministerija A. Pocius teigia pasigedęs konkrečių nurodymų. Anot jo, kol nėra tikslios tvarkos, tol esą nėra kur skubėti.

„Nebent kitą savaitę bus viskas aiškiau ir galėsime jau pradėti ruoštis vakcinavimui. Bet iki tol dar reikia apsaugoti žmones nuo viruso. Situacija kas dieną keičiasi, o ir neaišku, kaip bus su „antivakseriais“, – sako vicemeras.

Sauliaus Čaplinsko nuomone, technologijos tiek pažengusios į priekį ir vakcinai kurti mobilizuotos tokios stiprios pasaulio mokslininkų pajėgos, kad tai jau yra didelis rodiklis, jog darbas padarytas kokybiškai.

Sauliaus Čaplinsko nuomone, technologijos tiek pažengusios į priekį ir vakcinai kurti mobilizuotos tokios stiprios pasaulio mokslininkų pajėgos, kad tai jau yra didelis rodiklis, jog darbas padarytas kokybiškai.

Įvardijo šalutinius poveikius

Technologijos tiek pažengusios į priekį ir vakcinai kurti mobilizuotos tokios stiprios pasaulio mokslininkų pajėgos, kad tai jau yra didelis rodiklis, jog darbas padarytas kokybiškai, įsitikinęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius medicinos mokslų daktaras profesorius Saulius Čaplinskas.

„Pirmas uždavinys buvo patikrinti skiepų saugumą, tik po to veiksmingumą“, – sako profesorius.

Netradiciniu principu pagamintos „BioNTech & Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos, pasak S. Čaplinsko, sukelia geresnį imuninį organizmo atsaką į virusą, nei buvo tikėtasi, tačiau jų šalutinis poveikis nustatomas iki 2–10 proc.

„Šie skiepai gali sukelti tokius pat nepageidaujamus veiksnius, kaip ir kiti skiepai – iki 2 parų gali skaudėti dūrio vietą, laikinai susiformuoti guzelis. Rečiau pasitaiko nuovargis, galvos skausmas. Vakcina yra kaip kūno treniruotė, po pirmos dozės galima jausti, paskui jau retai. Aš pats skiepijuosi kasmet nuo gripo ir jokio skausmo nebejaučiu“, – pasakoja profesorius.

Iš pradžių, anot jo, žmonėms teks iškęsti dvi vakcinos dozes: antroji kartojama po trijų savaičių ir iš karto susiformuoja imunitetas. Kiek jis išlieka, dar nėra iki galo aišku, bet tvirtinama, kad mažiausiai 4–6 mėnesius.

„Ar kasmet reikės skiepytis, ar rečiau, dar niekas nepasakys. Tai priklauso nuo paties viruso eigos pasaulyje“, – sako S. Čaplinskas.

Net užsikrėtus COVID-19 iš karto po skiepų, anot profesoriaus, žmogus turėtų sirgti lengviau.

„Kad epidemija nurimtų, reikia skiepytis. Manau, savivaldybės tam dabar ir turi dirbti, kad žmonėms viską išaiškintų ir masinis vakcinavimas praeitų kuo sklandžiau bei aktyviau“, – teigia profesorius.

Nors COVID-19 neaplenkia nė vaikų, sukurti skiepai naudojami tik suaugusiesiems.

Pandemijos lyderiai

Trečiadienį COVID-19 naujų atvejų statistika pasiekė dar vieną juodąjį rekordą. Per parą šalyje užfiksuota 3128 susirgimų. Iš jų Panevėžio mieste – 123, rajone 23, visoje apskrityje – per 180.

„Gal eglutės įžiebimas padėjo, bet esame lyderiaujanti apskritis šalyje, pas mus ligos pikas“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas.

Jis pripažįsta, kad nebeužtenka fizinių galimybių situacijai nuodugniai išanalizuoti.

Nuo praeitos savaitės NVSC Panevėžio departamentui padėti atsekti sergamumo maršrutus prisijungė visuomenės sveikatos biurai Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse.

„Labiausiai mums dabar neramu dėl nežinomų atvejų. Tokių lapkritį buvo trečdalis nuo visų užsikrėtimų. Kyla įtarimas, kad ir patys žmonės jau slepia informaciją, kur galėjo užsikrėsti, atsisako kitą kartą visai su mumis bendrauti“, – pastebi direktorius.

Ypač išaugo ir šeiminių COVID-19 atvejų. E. Vilčinsko nuomone, artimieji nesaugo vyresnių šeimos narių, leidžia su jais kontaktuoti izoliuotiems vaikams.

Net 240 naujų atvejų praeitą mėnesį užfiksuota ir medicinos įstaigose.

„Medikai labiausiai žino šito viruso grėsmę bei priemones nuo jo apsisaugoti, bet susirgimų tarp jų daug“, – konstatuoja E. Vilčinskas.

Nemaža dalis susirgimų fiksuojama darbovietėse, tačiau naudos, regis, davė nuotolinis mokymas – su ugdymo įstaigomis susiję vos 2 proc. atvejų.

„Viskas nuo pačių žmonių priklauso, niekas nesustabdys ligos už juos pačius. Prasidės akcijos, nuolaidos kalėdinėms dovanoms ir vėl pasipils susirgimai“, – mano E. Vilčinskas.

Gyventojų nesąmoningumas kainuoja gyvybes. Panevėžio regione nuo koronaviruso mirė jau 45 žmonės. Jauniausiam nuo COVID-19 mirusiam apskrities gyventojui tebuvo 49-eri. NVSC duomenimis, jis nuo vaikystės turėjo lėtinių ligų.

Komentarai

  • budintis
    Artėja 12 valanda.
    Švenčiausiosios ir Nekalčiausiosios Jėzaus Širdies Rožančius, 2010 04 27 Jėzaus apreikštas.

    • Ačiū kad pranešėte gerbiamasis. Būtinai sukalbėsiu rožančiuką, kasdien kalbu. Dar rekomenduočiau visiems Šv.Panos Marijos ir Šv.Pono Antano litanijas sukalbėti. Labai labai padeda. Amen:)

      • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų