Kultūros ir poilsio parkas po rekonstrukcijos tapo neabejotinai patraukliausia vieta miestiečių laisvalaikiui. G. Kartano nuotr.

Panevėžys atsinaujina

Panevėžys atsinaujina

 

Penktas pagal dydį Lietuvos miestas Panevėžys išgyvena proveržio etapą – tampa modernesnis, perspektyvesnis, ambicingesnis, patrauklesnis ir patogesnis gyventi.

Kaip metropolinis regiono centras, Aukštaitijos sostinė savo iniciatyvomis ir įdirbiu jau ėmėsi lyderystės įgyvendinant ir visam regionui svarbią Pramonės 4.0 strategiją.

„Turime kompetencijų ir įdirbį, norime juo dalintis su visu regionu, padėti išnaudoti savo stiprybes ir vystyti į ateities ekonomikos poreikius orientuotą, didelį potencialą turinčią, daug galimybių atversiančią strateginę kryptį“, – pabrėžia Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Panevėžys nuo seno garsėja kaip pramonės miestas ir jis išties turi daug potencialo tapti ateities technologijų centru.

Čia veikia beveik 600 apdirbamosios gamybos įmonių, stiprios inžinerijos, technologijų, elektronikos sričių tradicijos, klesti daug stiprių gamyklų, taikančių naujausias technologijas.

Aukštaitijos sostinėje įsikūrusi vienintelė Lietuvoje Kauno technologijos universiteto Pramoninių robotų laboratorija, Mechatronikos centras, Mokslo ir technologijų parkas. Robotika ir automatizavimas kaip pagrindinė kryptis regiono plėtrai pasirinkta neatsitiktinai. Pramonės vystymasis daro didelę įtaką ne tik paties miesto, bet viso regiono sėkmei, ir, svarbiausia, jo gyventojų kokybei.

„Panevėžys visapusiškai keičiasi: sėkmingai įgyvendinami investiciniai ES projektai, atnaujinama infrastruktūra, į miesto gyvenimą ir plėtrą įsijungia verslas, pagreitį įgauna ambicingi kultūros, švietimo projektai, Aukštaitijos sostinės perspektyvą kuria pasirinkta Pramonė 4.0 kryptis“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Kryptis – į pažangą

Naujas ekonomikos raidos etapas, 4-oji pramonės revoliucija, palies visus, bet ne visi tam ruošiasi taip aktyviai kaip Panevėžys.

Šešios Panevėžio apskrities savivaldybės sutarė, kad Pramonės 4.0 kryptis apims regionui svarbiausius ekonomikos sektorius: transportą, pramonę ir logistiką, robotiką ir automatizavimą, žemės ūkį ir gamtos išteklius, biotechnologijas, baldus ir tekstilę, maistą ir gėrimus. Šiuos sektorius siekiama stiprinti skiriant ypatingą dėmesį technologinei pažangai.

Dedamos visos pastangos, kad Panevėžyje kuo greičiau duris atvertų regioninis STEAM centras. Čia veiks 4 laboratorijos: robotikos ir informacinių technologijų, dirbtinio intelekto, fizikos ir inžinerijos, biologijos ir chemijos. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su 26 organizacijomis ir įstaigomis plėtojant STEAM centrus, taip didinant STEAM sričių specialistų pasiūlą darbo rinkoje.

Aukštaitijos sostinėje suburta ir Pramonės 4.0 vystymo patarėjų taryba. Net 20 stipriausių miesto įmonių, švietimo įstaigų, savivaldos atstovų, inovacijų ir ekonominės plėtros ekspertų sutiko neatlygintinai tapti tarybos nariais ir kartu ieškoti būdų, kaip Panevėžiui tapti inovatyvios pramonės centru.

Didžiausią perspektyvą regionui užtikrinančia Pramonė 4.0 kryptimi žengianti Aukštaitijos sostinė gali didžiuotis ir bene didžiausiu Lietuvoje robotikos varžybų centru „RoboLabas“.

Panevėžio miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko teigimu, Panevėžys, kaip metropolinis regiono centras, ėmėsi lyderystės įgyvendinti ir visam regionui svarbią Pramonės 4.0 strategiją.

Svarbiausi ištekliai

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ dažnai akcentuoja, kad norint į Panevėžį pritraukti gamybą vystančių investuotojų, reikalinga plėsti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. Panevėžio miesto savivaldybė, atsižvelgdama į ekspertų atliktą situacijos analizę ir jų pateiktas strategines įžvalgas bei rekomendacijas, inicijavo ir kartu su Panevėžio rajono savivaldybe įkūrė Panevėžio plėtros agentūrą, atsakingą už verslo plėtros sąlygų mieste ir rajone gerinimą, turizmo plėtros skatinimą bei įvaizdžio kūrimą ir žinomumo didinimą.

Agentūros veikloje ypatingas dėmesys skiriamas būtent paties verslo identifikuotiems iššūkiams spręsti – nuo profesinio orientavimo sistemos mieste tobulinimo iniciatyvų iki profesinio ir aukštojo mokslo patrauklumo didinimo, atvykstantiesiems ir grįžtantiems gyventojams patrauklesnės ekosistemos kūrimo.

„Žmogiškieji ištekliai – esminė sąlyga pritraukiant investicijų į regioną, – teigia T. Jukna. – Pagrindinis motyvas, lemiantis investuotojų apsisprendimą, yra ne infrastruktūra, ne mokesčiai, bet reikalingas kompetencijas turinčių žmonių skaičius regione.“

Tad, Savivaldybės vadovų teigimu, regiono konkurencingumui užtikrinti būtinas ypatingas dėmesys švietimui, profesiniam orientavimui bei priemonėms, skirtoms išlaikyti žmones regione ir sugrąžinti tuos, kas išvyko.

Nauji iššūkiai

Pramonės evoliucija neatsiejama nuo inovatyvių ekologinių sprendimų. Tai suprasdama, Panevėžio savivaldybė pirmoji šalyje 2017 m. patvirtino Baltijos jūros išsaugojimo veiksmų planą bei Mėlynąją strategiją. Ir ėmėsi įgyvendinti priemones, žymiai pagerinsiančias Nevėžio upės būklę, o tuo pačiu ir Baltijos jūros vandens kokybę.

„Atnaujinami ir įrengiami nauji paviršiniai lietaus nuotekų tinklai, įrengti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai, renovuoti seni. Prie naujų nuotekų tinklų sudaryta galimybė prisijungti 396 gyventojams, dar 194 – prie naujų vandentiekio tinklų“, – vardijo Panevėžio savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė.

Panevėžys yra pasirašęs Europos komisijos inicijuotą Merų paktą – miestų susitarimą savo teritorijose mažinti išmetamo anglies dioksido kiekius, kad iki 2030 m. į aplinką patektų 40 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (lyginant su 1991 m.).

Taip pat pernai gruodį, atsižvelgdama į Lietuvos nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategiją, Panevėžio miesto savivaldybė pirmoji Baltijos šalyse patvirtino Ekstremalios klimato kaitos deklaraciją. Šiuo metu rengiamas Tvarios energijos ir kovos su klimato kaita veiksmų planas, kuriame bus aprašyti žingsniai, kaip Panevėžys iki 2030 m. įgyvendins išsikeltus tikslus.

Žaliasis miestas

Išmanus, švarus, kompaktiškas, patogus miestas – tai gairės, kurias nusibrėžęs Panevėžys.

Atnaujintas, komfortiškesnis ir ekologiškesnis visuomeninis transportas, sparčiai besiplečiantis dviračių takų tinklas tampa stiprėjančia paskata gyventojams dažniau rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones.

Panevėžio gatvės pradėtos valyti moderniais specializuotais automobiliais, naudojančiais vakuuminį nešvarumų surinkimo būdą taip išvengiant pakeltosios taršos. Analogiška technika netrukus pradės valyti ir šaligatvius, dviračių takus, aikštes.

Panevėžio ekologinė būklė gerinama ne tik tvarkant senąsias žaliąsias zonas – parkus, skverus, Nevėžio upės bei „Ekrano“ marių pakrantes, bet ir įrengiant naujas. Apleista 7,7 ha teritorija per keletą metų virs moderniu Kniaudiškių parku.

Gilyn į meną

Besikeičiančiame Panevėžyje pakilimą išgyveną ir kultūros bei meno laukas.

Duris po rekonstrukcijos vėl atveria Kraštotyros muziejus, naują gyvavimo etapą su šūkiu „Gilyn į meną“ pradeda atnaujinta Dailės galerija.

„Naujos ekspoziciniai plotai galerijoje leis pristatyti ir garsius menininkus, kurie savo kūrinius eksponuoja tik prestižinėse erdvėse“, – pastebi Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

Nuo seno Panevėžį garsinanti keramika turės dar daugiau galimybių Dailės galerijoje užkūrus modernią keramikos degimo krosnį. Lankytojams bus paruošta naujų edukacinių veiklų.

Dar vienas kultūrinis traukos centras – Kraštotyros muziejus – lankytojus pasitiks moderniomis, interaktyviomis ekspozicijomis, edukacinėmis klasėmis, naujomis restauravimo dirbtuvėmis. Visa tai atlieps šiuolaikinės visuomenės lūkesčius.

„Akivaizdu, kad Panevėžio kultūra šiuo metų ieško inovatyvių kelių pritraukti lankytojus, nepamiršdama ir tradicijų tęstinumo“, – sako A. Čeponienė.

Modernus didmiesčio rūbas

Efektyviai naudodamas Europos Sąjungos ir valstybės investicijas, Panevėžys padarė milžinišką pažangą infrastruktūros srityje.

Kone po pusšimčio metų panevėžiečiai vėl mato masines statybas – miesto gyvavimo simbolį. Pastebi, kaip organiškai pokyčiai įsilieja į besikeičiantį Panevėžio veidą.

Kultūros ir poilsio parkas po rekonstrukcijos tapo neabejotinai patraukliausia vieta miestiečių laisvalaikiui. Žaidimų aikštelėse netyla vaikų klegesys, judėti masina naujieji sporto aikštynai, patogūs dviračių bei pėsčiųjų takai, diskgolfo parke rengiamos Lietuvos taurės ir tarptautinės varžybos. Parke gausu visai šeimai skirtų erdvių: iškylų, pasivaikščiojimo zonų, vaizdą į Nevėžio upę atveriančių stiklo terasų.

Besikeičiančiame Panevėžyje pakilimą išgyvena ir kultūra bei menas. Su šūkiu „Gilyn į meną“ ką tik duris atvėrė rekonstruota Dailės galerija. G. Kartano nuotr.

Panevėžiečiai vėl atrado sau ir Jaunimo parką. Sutvarkytame ir atnaujintame, gyvenimas jame virte verda, niekada neištuštėja moderni krepšinio aikštė ir vaikų žaidimų zona, populiarėja neįgaliesiems įrengta žaidimo metaliniais rutuliais – petankės – aikštelė.

Panevėžiečiai juokauja, jog nebėra reikalo važiuoti prie ežerų – ilsėtis prie vandens jau galima ir savame mieste. Buvusi apleista „Ekrano“ marių pietinė pakrantė per pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai. Erdvi terasa ant vandens, naujas pėsčiųjų ir dviratininkų takas, stalo futbolo, lauko muzikos instrumentų salelės, iškylų zonos su stalais ir kepsninėmis, treniruoklių aikštynai, net penki paplūdimiai, kempingas. Naują rekreacinę zoną pamėgo ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, ir ieškantys vietos ramiai pabūti gamtos oazėje.

Šią Panevėžio savivaldybės sukurtą infrastruktūrą įvertino ir miesto verslas. Jo iniciatyva prie marių įrengtas privatus vandenlenčių parkas „Wake Panevėžys“ .

Atgyja miesto centras

Šį rudenį po rekonstrukcijos atsivers ir reprezentacinė miesto Laisvės aikštė. Tačiau Panevėžio centre nesiliaus dirbę statybininkai. Iki kitų metų pabaigos bus atnaujinta Nepriklausomybės aikštė, tikrą senamiesčio vaizdą susigrąžins Elektros, Kranto gatvelės.

Pagreitį jau įgavo ir Senvagės rekonstrukcija. Jai projektuotojai numatę išskirtinio traukos centro – su unikaliais architektūriniais sprendimais ir vaizdo projekcijomis stebinančiu fontanu – statusą.

Statybininkų technika jau kuriasi ir už Senvagės ribų – pradedama rekonstruoti Bendruomenių rūmų teritorija, darbai jau įpusėję ir seniausiame, išskirtinę istoriją turinčiame Skaistakalnio parke.

Galerija

Komentarai

  • o čia nereiktų prierašo, kad straipsnis apmokėtas iš savivaldybės lėšų?

    • o kad ir būtų prierašas – kas nors pasikeistų?

  • Kodel nepasireklamavus pries rinkimus?

    • Rinkimai į savivaldybės tarybą po dviejų metų, ankstokai pradėjo reklamą

  • Šviestuvai – kartuvės nelabai patraukliai atrodo.

    • kiekvieno įžvalgos pagal jo sugedimo laipsnį

  • Paskaičius komentarus, tai susidaro nuomonė, kad panevėžiečiams vis negerai. Pirma niekas nieko nedarė, buvo blogai, dabar daro daug ir naujai, bet vistiek negerai. Reikia tik džiaugtis, kad viena kartą mūsų miestas pradės lygiuotis į kitus miestus.

    • Atsakyti
    • Viens du – ir baigsis vasara ant Panevėžio ):

      • Atsakyti
  • Pats pats geriausias miestas gyventi!

  • Ar negeda kritikuoti? Per 30 metu nei viena valdzia net pirsto nepajudino,kad miestas taip atrodytu,,kaip atrodo siandien.,Saunuolis meras,su visa komanda.Tikrai nebegeda savo pazistamu pasikviesti i Panevezi.O anksciau neturedavom is gedos kur akiu deti.Sekmes visiems,kas akivaizdziai gerina miesto ivaizdizi!
    R

  • Senas,akiniuotas ir dar su kasa.Atspėkite kas?račkauskėlis š.kibirėlis

    • O tamsta š. statinė…

  • Šiuo metu gyvenu Vilniuje, bet kai grįžtu į gimtinę visada stebiuosi miesto pokyčiais. Visas miestas apžiūrėtas, tvarkomas, kiekvienas žmogus svarbus, kiekvienas rajonas pastebėtas. O vat Vilniuje tai jau seniai seniai niekas nieko esminio nekeičia. Galima keltis į naują rajoną, bet baisiai brangu, o senų niekas netvarko… Net ir Panevėžio parkai man daug gražesni, nes vilniuje dugelis jų net be asfaltu grįsti 🙁 Tikiuosi greitu metu pavyks su šeima grįžti į gimtą Panevėžį.

Rodyti visus komentarus (13)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų