„Biokuro energija“, įtardama nesąžiningą konkurenciją Panevėžio šilumos rinkoje, kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Panevėžyje – šilumos kainų keistenybės

Panevėžyje – šilumos kainų keistenybės

Panevėžio šilumos rinkoje – keisti paradoksai, kokių nematyti nė viename šalies didmiesčių.

Bendrovės „Panevėžio energija“ kas mėnesį šilumos aukcionui pateikiama šilumos gamybos kaina per metus sumažėjo kone perpus, tačiau vartotojams finansiškai dėl to netapo akivaizdžiai lengviau.

Netgi kai kuriais mėnesiais, kai aukcione nupirktos šilumos gamybos vidutinė kaina krito, vartotojams ji šoktelėjo.

„Panevėžio energija“ motyvuoja kainas apskaičiuojanti pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką.

Tačiau bendrovė „Biokuro energija“, per vargus įkėlusi koją į Panevėžio šilumos rinką, įtaria, kad didžiosios konkurentės aukcionams teikiama maža šilumos gamybos kaina gali būti ne siekis sumažinti finansinę naštą vartotojui, o noras iš rinkos išstumti vienintelį Aukštaitijos sostinėje nepriklausomos šilumos gamintoją.

Vartotojui menka paguoda

„Panevėžio energija“ – pelningiausia miesto Savivaldybės įmonė. 2017 metais bendrovė uždirbo 1,9 mln. eurų pelno, o 2018-aisiais – 5,1 mln. eurų.

Šis šildymo sezonas – pirmasis, kai daugybę metų monopolį Aukštaitijos sostinės šilumos rinkoje laikiusi „Panevėžio energija“ turi konkurentę – vienintelį mieste nepriklausomą šilumos gamintoją „Biokuro energiją“. Praėjusių metų pabaigoje rinkos naujokė Panevėžyje pradėjo eksploatuoti 20 MW galios biokuro katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu. NŠG atėjimas sukūrė prielaidas sumažinti šilumos kainą vartotojams bei atsirasti sveikai konkurencijai iki tol monopolizuotoje miesto šilumos gamybos rinkoje. Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ organizuojamuose aukcionuose šilumai pirkti iš tiesų tarp dviejų šilumos gamintojų užvirė kova, bet panevėžiečiai iš to kol kas didelės naudos nepajuto.

Dar tuomet, kai prieš „Biokuro energijos“ planus Beržų gatvėje statyti biokuro katilinę į mūšį stojo saujelė pietinės miesto dalies gyventojų, palaikomų monopolininkės, energijos išteklių biržoje „Baltpool“ organizuojamuose aukcionuose šilumos tiekimui Panevėžyje situacija atrodė kitaip nei dabar.

2018 metų pabaigos ir 2019 metų pradžios „Panevėžio energijos“ šilumos gamybos kainos pasiūlymo nebuvo mažesnio kaip 3,11 ct/kWh, o baigiantis 2019-iesiems skaičiai gerokai krenta žemyn. Lapkričio mėnesio BALTPOOL aukcione „Panevėžio energijos“ ir „Biokuro energijos“ pateiktų pasiūlymų šilumos gamybos vidutinė kaina – 1,83 ct/kWh. Taigi, beveik per metus sumažėjo maždaug 1,69 karto.

Ar panevėžiečiams dėl to šildymas atpigo bent 1,5 karto? Už šį lapkritį šildytus butus Aukštaitijos sostinės gyventojai šilumos tiekėjai „Panevėžio energijai“ mokės 4,67 ct/kWh be PVM, o įskaičiavus 9 proc. PVM galutinė kaina sieks 5,09 ct/kWh. Pernai tą patį mėnesį šiluma Panevėžyje kainavo 5,26 ct/kWh, o galutinė kaina su PVM siekė 5,73 ct/kWh su PVM. Taigi praėjusių ir šių metų kainos vartotojui skirtumas – 1,1 karto.

Pigiau ne visada mažiau

Kainų labirinte yra ir daugiau vartotojui nesuprantamų keistenybių. Pavyzdžiui, spalį BALTPOOL Panevėžio aukcionui pateikta „Panevėžio energijos“ ir „Biokuro energijos“ pagamintos šilumos vidutinė kaina siekė 2,07 ct/kWh, o panevėžiečiai tą mėnesį už šilumą mokėjo 4,63 ct/kWh be PVM. O rugsėjį aukcione šilumos gamybos kaina buvo 1,94 ct/kWh. Atrodytų, logiška, kad ir šiluma bei karštas vanduo panevėžiečiams tuomet turėjo būti pigesni nei spalį. Bet iš tiesų rugsėjį vartotojai mokėjo kaip tik brangiau – 4,94 ct/kWh be PVM.

Brangiausiai, BALTPOOL duomenimis, šiluma Panevėžyje gaminta vasarą – birželį, liepą, rugpjūtį (2,36–2,95 ct/kWh). Tais mėnesiais aukcione šilumai Aukštaitijos sostinėje tiekti nepriklausoma šilumos gamintoja „Biokuro energija“ nedalyvavo. Panevėžiečiams šiluma, vasarą reikalinga karštam vandeniui tiekti, kainavo 5,08–5,31 ct/kWH be PVM.

ŠALTINIS: VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARNYBA

ŠALTINIS: VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARNYBA

Vadovaujasi formule

Kodėl panevėžiečiai už šilumą sumoka dvigubai daugiau, nei atsieina ją pagaminti, ir kodėl net tuomet, kai gamybos kaina krito, vartotojai už šildymą mokėjo brangiau nei kitais mėnesiais, „Panevėžio energija“ atsakė gana abstrakčiai.

Įmonės atsiųstame atsakyme teigiama, jog kaina apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintoje Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatytą formulę, kuri susideda ne tik iš nupirktos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) šilumos atskirose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, bet ir pačių šilumos tiekėjų gaminamos ir perdavimo tinklais tiekiamos šilumos sąnaudų: sunaudojamo kuro, elektros, vandens, taip pat įskaičiuojamas turto nusidėvėjimas, eksploatacija, darbo užmokestis, mokesčiai ir kt.

„Panevėžio energija“ vartotojams parduodamos šilumos kainos skaičiavime įvertinta, kad 78 proc. šilumos gamina pati bendrovė ir tik 22 proc. perkama iš NŠG. Visa ši šiluma „Panevėžio energija“ prižiūrimais perdavimo tinklais tiekiama iki vartotojų pastatų.

„Vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymu bei VERT patvirtintomis Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, „Panevėžio energija“ privalo perskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas kas mėnesį. Šilumos kainos pasikeitimui kas mėnesį turi įtakos tik pirkto kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos, kurios šilumos kainą gali didinti ar mažinti“, – rašoma bendrovės „Sekundei“ pateiktame paaiškinime.

Iš to galima daryti prielaidą, kad šilumos kainą vartotojams reguliuoja ir NŠG. Panevėžys tokį teturi vieną. Kaune veikia aštuonios nepriklausomų šilumos gamintojų katilinės, gaminančios šilumą iš biokuro ir medienos atliekų. Kauniečiams šiluma butuose atsieina pigiau nei Aukštaitijos sostinės gyventojams. Pavyzdžiui, lapkritį laikinojoje sostinėje šildymas kainuoja – 4,04 ct/kWh be PVM, Panevėžyje – 4,67 ct/kWh be PVM.

Siūlo nelyginti

Aukštaitijos sostinės šilumos tiekėja tvirtina, jog lyginti šalies didmiesčių kainas nėra teisinga.

„Panevėžio energija“ yra regioninė šilumos tiekimo įmonė ir jos veikla skiriasi nuo kitų didžiųjų miestų šilumos tiekimo įmonių veiklos, todėl lyginti šilumos kainas su kitais Lietuvos didžiaisiais miestais neobjektyvu. Istoriškai susiklosčiusios situacijos visuose miestuose yra skirtingos“, – motyvuoja įmonė.

„Panevėžio energija“ teigia esanti pasirengusi konkurencijai ir vykdomos investicijos rodo, kad bendrovės veikla nukreipta į šilumos kainos mažinimą: nuolat plečia biokuro naudojimą, šiais metais Panevėžio mieste pradėjo eksploatuoti Pušaloto gatvės katilinėje naujai įrengtą biokuro 8 MW galios vandens šildymo katilą su 1,8 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bei baigia montuoti tokios pat galios įrenginius Senamiesčio gatvės katilinėje.

Kreipėsi į kainų reguliuotojus

Ateinant į Panevėžio šilumos rinką su dideliu pasipriešinimu susidūrusios bendrovės „Biokuro energija“ direktorius Almantas Vinikas mano turįs argumentų, leidžiančių daryti prielaidą, jog „Panevėžio energija“ rinkoje konkuruoja galimai nesąžiningai.

„Mes, norėdami gaminti šilumą šildymo sezono metu, turime pateikti aukcione geresnį pasiūlymą nei „Panevėžio energija“. Dažnu atveju jos aukcionui pateikiama kaina netgi mažesnė nei savikaina. Tame įžvelgiame, kad „Panevėžio energija“ tą skirtumą susigrąžina iš vartotojo. Logiška, kad pastoviosios sąnaudos turėtų ir būti pastovios, todėl jei pigiau perka šilumą, turėtų ją pigiau ir parduoti, ką rodo ir kitų miestų pavyzdžiai. Tačiau lygindami praėjusių metų ir šio sezono šilumos kainą, žymaus skirtumo nematome. Išeina, kad didesnė vartotojo sumokamos kainos dalis tenka skirstymo tinklui“, – sako A. Vinikas.

Jo nuomone, esama situacija veda prie to, kad „Panevėžio energija“ gauna viršpelnį NŠG ir gyventojų sąskaita: šilumos kaina vartotojui nenukrito tiek kartų, kiek jos gamybos išlaidos, įmonės deklaruojamos aukcionuose.

„Tais mėnesiais, kai mes negaminome šilumos ir nedalyvavome aukcionuose, kaip matyti, „Panevėžio energija“ jam pateikė didesnę šilumos gamybos kainą. Kai tik atsirandame mes, stengiasi ją numušti. Manome, šiandien mūsų konkurentės tikslas yra išstumti mus iš rinkos“, – įžvelgia „Biokuro energija“ direktorius.

Dėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimo Panevėžio šilumos tiekimo sistemoje „Biokuro energija“ šią savaitę kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT). Jos prašoma ištirti, ar „Panevėžio energija“, konkuruodama Šilumos aukcionuose, Panevėžio miesto šilumos tiekimo sistemoje, atskirais šilumos gamybos įrenginiais, tinkamai ir teisėtai apskaito jų sąnaudas. Taip pat įvertinti, ar „Panevėžio energija“ pateikti pasiūlymai šilumos aukcionuose Panevėžio miesto šilumos tiekimo sistemoje 2019 metų spalio ir lapkričio mėnesiams yra pagrįsti ir atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Komentarai

  • O kaip paaiškinti tokį paradoksą kad bendrija turi mokėti PE mokestį už tai, kad turime saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti, apie 6 Eur./mėn.

    • Atsakyti
    • Į kovą su nepriklausomais!!

  • Pernai verslininkas skudesi „Sekundei“ kad gyventojai metus trukdė statyti ktilinę, todėl negavo negavo milijono pelno. O dabar verslininkas skundžiasi VERT kad kainos supirkimo mažos, tai jei pabrangins supirkimo kainas, tai mums gyventojams reiks dar daugiau už šildymą mokėti.

    • Atsakyti
  • „PANEVEŽIO ENERGIJA“ , galimai , neteisingai skaičiuoja gyventojams mokesčius- tai seniai reikėjo patikrinti , o ne tylėti ir mokėti, todėl labai yra nuskriausti vartotojai. Gerai , kad atsirado “ BIOKURO ERERGIJA “ , direktorius Almantas Vinkus, gal būt išaiškės nesąžininga konkurencija ?
    AB “ Panevėžio energija “ kvituose kai kuriems daugiabučiuose
    gyvenantiems vartotojams (visas namas?) , pvz. ( šildomas plotas 50,16 kvm.) eilutėse „šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu“ kW 35,22 , suma su PVM ,Eur 1,90 Eur. kitais mėnesiais siekia net iki 3.00 Eur. , bet nėra jokių šių sumų grąžinimo ir tai tęsiasi metais . Nėra jokio paaiškinimo . O iš 3, 4-jų kambarių savininkų priskaičiuojama dar daugiau. Kur pradingsta iš gyventojų priskaičiuoti pinigai už šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu ??? Tačiau , Panevėžio m . yra daugiabučių , kurių gyventojams yra gražinami pagal kvitus paimti pinigai , pagal šią eilutę . Tačiau tai yra nedaug. Niekas nepaaiškina , kodėl taip yra skaičiuojama, kur nusėda grynųjų pinigų sumos surinktos už „šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu „??? Niekas netiria tokios padėties ?

    • Atsakyti
    • Tik Urbšiui nesakyk kad Biokuro energija yra gerai.

      • gaila labai kad Urbšys pardavė senelio žemę o tai galet rajone į taryba kandidatura savo iskelti

        • Atsakyti
  • Suvaldyti tokį šilumos tarifų taikymą galėtų tik iškviesta kvalifikuotą , kompetentingą tarifų taikymo tikrintojų grupė . Nes tai tęsiasi seniai.

  • kai Panevėžyje buvo daugiabučių asociacija, kompetetingas tikrintojas rado trūkumų, bet niekas nepasikeitė, nes ,,varnas varnui akies nekerta“. Savivaldybei daugiabučiai visai neberūpi, nes tai, neva,privati valda – gyvenkit kaip išmanot. Pirmininkų susirinkimų Savivaldybėje jau du metai nėra. Seniūnaičiai miega ant laurų. Pirmininkauju jau 18 metus, dar tokios betvarkės nebuvo: kainos kyla pagal ,,vartų mokestį“ arba mėnulio fazę. Kas toliau?

    • Atsakyti
    • kuo mažiau bus Povilo Urbšio pasekėjų – tuo mažiau bus ,,Biokuro energijos“ priešininkų

      • eina seimo laikas eina į pabaiga visokiem povilam ir broniam nebebalsuosiu už tokius tauškalus niekada pasimokiau,

  • Taigi, nupirkta sekundė,toliau groja ,neargumentuotą,skaičiais“ pastrapaliotą“,atsiprašant geradarių vapalionių murzilką,
    Taigi,,ponai -nepriklausomi“,nuleiskit kainą žemiau PE ir PIRMYN.
    Vapaliodami skaičiais,manau suprantat, iš ko susidaro galutinė kainą vartotojams.Tai gal ir parodykit tą tikrą dėlionę savo rašliavoje.

Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų