P. Židonio nuotr.

Panevėžyje – prekybininkai, Vilniuje – programuotojai

Per metus Lietuvos dirbančiųjų pajamos į rankas ūgtelėjo vidutiniškai 116 eurų.

Visgi atlyginimų lenktynėse Panevėžio tempas, kaip ir kitose nuo sostinės nutolusiose savivaldybėse, gerokai lėtesnis.

„Sodros“ duomenimis, Aukštaitijos sostinės gyventojai šįmet uždirba 77 eurais daugiau nei pernai antrąjį ketvirtį, o panevėžiečių vidutinis atlyginimas kone 400 eurų mažesnis nei vilniečių.

„Sodros“ apžvalga išryškino ir dar vieną įdomų skirtumą: sostinėje kas dešimtas 25–30 metų jaunuolis darbuojasi didžiausius atlyginimus mokančiame kompiuterių programavimo sektoriuje, o to paties amžiaus panevėžiečių daugiausia sutinkama mažmeninėje prekyboje.

Daugiau nei šiauliečiai

„Sodros“ atliktas Lietuvos gyventojų šių metų antrojo ketvirčio ir praėjusių metų to paties laikotarpio atlyginimų palyginimas nuteikia smagiai.

Per tą laiką darbo užmokestis šalyje ūgtelėjo vidutiniškai apie 10 proc. – į rankas dirbantieji gauna apie 116 eurų daugiau.

Anot „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, tokiam augimui ypač įtakos turėjo minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas 10 proc. Uždirbančių minimumą antrąjį metų ketvirtį šalyje buvo 138 tūkst.

Tačiau nuo šalies atlyginimų vidurkio panevėžietiški atlyginimai nemenkai atsilieka. Aukštaitijos sostinėje vidutinis atlyginimas į rankas per metus pakilo 77 eurais, rajone – 76 Eur.

Vadinasi, panevėžiečiams darbo užmokestis paaugo vos 7 proc., ir tai vienas lėčiausių augimų šalyje po Ignalinos ir Ukmergės, kur algos ūgtelėjo vos 6–7 proc.

„Bet didelės dramos nėra, nes Vilniuje darbo pajamos ūgtelėjo irgi tik 8 procentais“, – atkreipia dėmesį „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K. Zitikytė.

Šiuo metu Aukštaitijos sostinėje, „Sodros“ duomenimis, uždirbama vidutiniškai 1137 Eur į rankas, o rajone – 1108 Eur.

Panevėžys visose srityse dažniausiai lyginasi su Šiauliais. Saulės mieste atlyginimai augo šiek tiek sparčiau – 7,8 proc. Tačiau šiauliečių vidutinis darbo užmokestis išlieka mažesnis nei dirbančiųjų Aukštaitijos sostinėje ir siekia 1061 Eur į rankas.

Iki Vilniaus – 400 eurų

Bendrame Lietuvos kontekste Panevėžys nėra prie geriausiai uždirbančiųjų, tačiau nepatenka ir į prasčiausiųjų gretas. Pasak K. Zitikytės, silpniausiųjų dvidešimtuką užpildo savivaldybės, dar labiau nutolusios nuo sostinės – Pagėgių, Kalvarijų, Skuodo, Kelmės rajonų.

O Vilnius ir toliau lieka nepralenkiamas atlyginimų lenktynėse.

Panevėžiečiai uždirba 29 proc. mažiau nei sostinės dirbantieji. O tai yra į rankas 395 Eur mažiau.

Pasak K. Zitikytės, šiuo aspektu Aukštaitijos sostinė nėra išskirtinė – ir kitose regionų savivaldybėse atlyginimai keliais šimtais eurų kuklesni nei Vilniuje.

Savame mieste – atlyginimų žirklės

Panevėžyje atlyginimai sparčiausiai augo finansų ir draudimo sektoriuje. Jo darbuotojų užmokestis per metus kilo net 16 proc.

Kitų sričių darbuotojams džiaugsmo gerokai mažiau.

„Sodros“ duomenimis, švietimo sektoriuje dirbančių panevėžiečių pajamos didėjo apie 10 proc., prekyboje ir viešajame valdyme – 9 proc.

Lėčiausiai atlyginimai augo pramonės – apdirbamosios gamybos – darbuotojams. Jų užmokestis per metus ūgtelėjo vos 4 proc. Ne ką geresnė situacija ir informacijos bei ryšių sektoriuje, kur atlyginimai per metus tepaaugo 5 proc.

Šiauliuose vidutinis darbo užmokestis siekia 1061 Eur į rankas, Panevėžyje – 1137 Eur. P. Židonio nuotr.

Mažėja dirbančiųjų

„Sodros“ duomenimis, dirbančiųjų gretos Lietuvoje išlieka stabilios – per metus jos sumažėjo vos 0,1 proc., arba 1,6 tūkst. darbuotojų.

Šių metų birželį Lietuvoje dirbo 1,3 mln. žmonių.

Tiek pat dirbančiųjų kaip ir prieš metus pavyko išlaikyti ir Panevėžio rajonui. Jame „Sodra“ suskaičiuoja 15 800 darbuotojų.

Tačiau demografinių tendencijų kamuojamam Panevėžiui įsižiebė geltonas signalas. Aukštaitijos sostinėje per metus darbuotojų sumažėjo 1,3 proc. Mieste yra 38 200 dirbančių žmonių. Pernai vasaros pradžioje tokių buvo 500 daugiau.

Kaip ir visoje šalyje, Panevėžyje labiausiai darbuotojų sumažėjo prekybos srityje – 2,5 proc., statybos sektoriuje – 5 proc., apdirbamosios gamybos – 2,5 proc., informacijos ir ryšių srityje – 2 proc.

Tai, pasak K. Zitikytės, visiškai atkartoja Lietuvos tendencijas. Tie patys iššūkiai matomi ir šalies darbo rinkoje.

Tačiau Aukštaitijos sostinėje išaugo didžiausius atlyginimus siūlančio finansų ir draudimo sektoriaus darbuotojų gretos – 4 proc.

Daugiau dirbančiųjų prireikė ir Panevėžio apgyvendinimo bei maitinimo sektoriaus įmonėms. Jos per metus papildomai įdarbino 3 proc. žmonių.

Beveik 3 proc. padaugėjo darbuotojų ir sveikatos srityje.

„Šalies tendencijos rodo, kad sveikatos priežiūros sektoriuje išaugo ne medikų, o socialinių darbuotojų, teikiančių paslaugas namuose, skaičius“, – pažymi K. Zitikytė.

Programuotojai renkasi sostinę

Pasak K. Zitikytės, lyginant su regionuose dirbančiu 25–30 metų jaunimu, Vilniuje šio amžiaus žmonės uždirba trečdaliu daugiau – sostinėje vidutinės jaunimo darbo pajamos į rankas siekia maždaug 1513 eurų.

„Sodros“ atstovė atkreipia dėmesį, jog sostinėje jaunimas darbuojasi aukštas pajamas generuojamose sektoriuose. Net kas dešimtas tokio amžiaus vilnietis dirba kompiuterių programavimo srityje.

Regionuose to nėra. Panevėžyje kompiuterių programavimo sektoriuje tedirba vos 4 proc. jaunuolių.

Aukštaitijos sostinėje daugiausia – 8 proc. – jaunimo įsidarbinęs mažmeninės prekybos srityje, 7 proc. – sveikatos priežiūros srityje, 4 proc. – elektros įrengimų gamybos įmonėse, tiek pat transporto sektoriuje ir kt.