Panevėžyje nusileido ryškiaspalviai angelai

• Sekundė
• Indrė DAUKŠAITĖ
• Kultūra
• 2017.09.05 11:19

Ant kino teatro „Garsas“ nusileido ryškiaspalviai angelai. Nors jie gyvena vos keletą dienų, bet panevėžiečiai jau spėjo su jais pasidaryti galybę asmenukių.

Idėja kino teatro sieną papuošti taip spalvingai ir žaismingai kilo fotografei, dailininkei ir dizainerei panevėžietei Milenai Marcinkevičiūtei. Menininkė šį išdidintą ir atspaustą tapybos darbą – „Svajojančių angelų mišką“ – vadina dovana miestui. Ir ne veltui – Panevėžio gyventojai taip ja džiaugiasi, kad fotografuojasi ne tik po vieną, bet ir šeimomis, su gyvūnais, prie ryškiaspalvės sienos įsiamžinti jau spėjo ir jaunųjų pora.

Netikėta reakcija

M. Marcinkevičiūtė teigė esanti nustebinta tokios panevėžiečių reakcijos, nes, jos nuomone, lietuviai yra gana konservatyvūs.

„Sulaukiau labai daug gražių, nuoširdžių laiškų, kuriuose žmonės giria ir dėkoja“, – pasakojo moteris.

Ji džiaugėsi, kad sumanymas tikrai pavyko, jei „Svajojančių angelų miškas“ rado vietą panevėžiečių širdyse. Žmonių emocijos menininkei yra geriausias užmokestis už darbą.

V. BULAIČIO nuotr.

Idėja kūrybos darbą padovanoti miestui M. Marcinkevičiūtei kirbėjo jau seniai. „Visada svajojau padovanoti miestui kažką ryškaus ir spalvingo“, – teigė menininkė. Milenai labai svarbu, kad jos kūriniai būtų tarp žmonių, todėl neatsitiktinai savo idėjai išskleisti pasirinko kino teatro „Garsas“ sieną. Šioje vietoje kasdien lankosi ir pro ją praeina nemažai žmonių.

Gyvybingumas ryškiose spalvose

M. Marcinkevičiūtė įsitikinusi, kad Panevėžiui labai trūksta spalvų.

„Jeigu būtų mano valia, aš visą miestą norėčiau paryškinti“, – juokėsi menininkė. Kadangi to padaryti negali, pasirinko bent dalelę tų spalvų parodyti ir taip įkvėpti miestui gyvybės. Kaip fotografė, ji pastebi, kad žmonės bijo spalvų, jie gerai jaučiasi su balta, juoda ar pilka.

M. Marcinkevičiūtės darbai ryškūs, mieli ir estetiški. Ji sako net nemokanti dirbti su pastelinėmis spalvomis. Šis darbas ne išimtis – spalvingi paukšteliai, medžiai ir angelai iš toli traukia akį. Angelus menininkė pasirinkusi kaip tiesiog gražų simbolį.

„Jei būčiau nupiešusi kokį baisų veidą, nebūtų šilumos ir gerų emocijų“, – aiškino Milena.

M. Marcinkevičiūtės nuomone, menas turi turėti reikšmę, jis negali būti tik spalvų kratinys su neaiškiomis formomis. „Svajojančių angelų miškas“ nėra tik spalvingas reginys, bet turi mintį, pozityviai nuteikiančią ir jaudinančią žmones.

Ir savo kasdieniame gyvenime Milena nevengia spalvų: net ir žiemą vaikšto ryškiai apsirengusi.

„Man niekada spalvų nebūna per daug, todėl šiuo kūriniu tarsi atidaviau duoklę sau“, – teigė menininkė.

O, anot Milenos, kas glūdi sieloje, atsispindi ir darbuose.

Ateityje – dar daugiau spalvingos kūrybos

Anot M. Marcinkevičiūtės, menininkų kūriniuose atsikartoja motyvai, patinkantys tiek autoriui, tiek ir žmonėms. Todėl angelus galima pamatyti ir kituose moters darbuose.

Menininkė ant patalpų vidaus sienų piešia jau seniai, bet turi svajonę išpiešti ir pastato išorę. Kol kas tai telieka svajone, nes, anot Milenos, tai gana sudėtinga ir dar nesusiklostė tinkamos aplinkybės.

Tačiau M. Marcinkevičiūtė užsimena, jog ši dovana miestui – tikrai ne paskutinė. Apie kitą, anot jos, dar anksti kalbėti. O šis tapybos kūrinys panevėžiečius džiugins neribotą laiką, kad kiekvienas norintis spėtų įsiamžinti prie „Svajojančių angelų miško“.

• Sekundė
• Indrė DAUKŠAITĖ
• #dovana
• #Milena Marcinkevičiūtė
• #Panevėžys