Panevėžyje daugėja mokslo daktarų

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2018.10.25 13:57

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas jau gerą mėnesį prie pavardės gali nurodyti ir aukščiausią akademinį laipsnį – mokslų daktaro. Ilgametis muziejaus direktorius rugsėjo pabaigoje apsigynė daktaro disertaciją tema „Kauno gubernijos miestų savivalda 1876–1915 metais“.

A. Astramskas pasakoja medžiagą disertacijai pradėjęs rinkti bene 1993 metais. Per tą laiką vyko tam tikra transformacija – keitėsi paties matymas, kaip turi atrodyti užbaigta tema ir pan. Pačią disertaciją istorikas rašė pastaruosius ketvertą metų.

Direktoriaus teigimu, suderinti ir pareigas muziejuje, ir mokslinį tiriamąjį darbą nebuvo lengva. Mat reikėjo ne tik rašyti disertaciją, dirbti tiesioginį darbą, bet ir baigti doktorantūros studijas, laikyti egzaminus, skaityti pranešimus tarptautinėse konferencijose, rašyti straipsnius.

„Tai buvo ne tik disertacijos rašymas. Tai – trečios pakopos studijos. Iš tikrųjų buvo sudėtinga“, – neslepia A. Astramskas.

Moksliniam darbui Kraštotyros muziejaus vadovas rinkosi temą, susijusią su Panevėžiu. Tiesa, iš pradžių ji buvo kiek kitokia, turėjo apimti Kauno gubernijos apskričių centrus be paties Kauno, bet rašant paaiškėjo, kad temą reikia praplėsti. A. Astramsko disertacija skirta septyniems šalies miestams – Kaunui, Telšiams, Raseiniams, Šiauliams, Panevėžiui, Ukmergei, Zarasams. Nors temos pavadinimas skamba labai formaliai, tačiau joje, pasak istoriko, nagrinėjami gyventojams įdomūs aspektai: miestų bendruomenių santykis su savivalda ir ar savivalda reiškė miestų bendruomenių interesus.

Naujasis mokslų daktaras tikina bent kol kas tolesnės akademinės karjeros neplanuojantis, kaip ir leistis į kito darbo paieškas.

„Nieko toliau neplanuoju. Viskuo esu labai patenkintas. Ko gero, to ėmiausi dėl savęs, asmeninio tobulėjimo, aukštesnei kvalifikacijai įgyti“, – teigė istorikas.

Parašęs ir apgynęs disertaciją, A. Astramskas paniro į Panevėžio kraštotyros muziejaus atnaujinimo darbus. Anot jo, dabar laukia didelis iššūkis parengti naują ekspoziciją.

„Jau bene prieš trejetą metų esame parengę koncepcijas, konkrečius ekspozicijų teminius planus ir jau turime dizaino projektus, kuriuos dabar svarstome ir teikiame pastabas dizaineriams“, – pasakojo direktorius.

Atnaujintas Kraštotyros muziejus pagal planą turėtų duris atverti ateinančių – 2019-ųjų – metų paskutinę dieną.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #Arūnas Astramskas
• #Mokslas
• #mokslų daktaras
• #Panevėžys