Apšviestas Santuokų rūmų vitražas. P. Židonio nuotr.

Panevėžyje apšviesti du išskirtiniai akcentai

Panevėžį papuoš dar du išskirtiniai akcentai – apšviesti miesto centre esančių pastatų vitražai.

Nuo šiandien kiekvieną vakarą praeiviams švies Kultūros centro ir Santuokų rūmų fojė vitražai.

Nors šie įspūdingi meno kūriniai apšviesti kalėdiniu laikotarpiu, Savivaldybė žada, kad juos akcentuojančios šviesos nebus užgesintos ir po švenčių.

„Tamsiu paros metu vitražų iš išorės niekas nematydavo, tik saulei šviečiant tų įstaigų lankytojai galėdavo pasigrožėti meno kūriniais. Būdavo kaip užslėpti – į vidų neužsukus, iš lauko nepamatysi. Vitražus apšvietus, jais galės grožėtis ir praeiviai“, – teigė Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas Arvydas Narkevičius.

Švies visą naktį

Pasak Panevėžio kultūros centro direktorės pavaduotojo bendriesiems reikalams Algimanto Skverecko, penktadienį atliktas bandomasis apšvietimas, o jau nuo šio pirmadienio vitražas švies kiekvieną dieną.

Jo apšvietimas automatiškai įsijungs 17.30 val., švies per naktį ir užges ryte, apie 7 val.
1987-aisiais duris atvėrę tuomečiai „Ekrano“ kultūros rūmai stulbino moderniu prabangiu interjeru. Jo langus papuošę vitražo meistrės Gintautėlės Laimutės Baginskienės vitražai ir šiais laikais žavi įstaigos lankytojus.

Šis menininkės darbas – keturių dalių, maždaug 70 kvadratinių metrų dydžio stiklo kūrinys – iliustruoja lietuvių liaudies dainą „Augo girioj ąžuolėlis“. Kompozicija dalijama į dvi dalis, viena jų atitinka moteriškąją dainos dalį – liepužėlę, o kitos dvi dalys – vyriškąjį ąžuolėlį. Menininkė, nepaisydama tuometės ideologinės situacijos, drąsiai naudojo tautinius simbolius: nacionalinius kostiumus, ąžuolus ir… rankas.

Vitražas Panevėžio kultūros centre. P. Židonio nuotr.

Palieka šviesas laiptinėje

Santuokų rūmų vitražas pirmą kartą apšviestas per šių metų rudenį surengtą Atviros pramonės savaitgalį.

Tuomet Respublikos gatvė virto šviesų ir garso instaliacijų erdve. Jos atkarpoje tarp J. Masiulio knygyno ir „Stasys Museum“ audiovizualinės, garso ir šviesų instaliacijos Panevėžiui suteikė dar daugiau naujų spalvų.

Visgi didžiausio panevėžiečių įvertinimo tąkart sulaukė sužaižaravęs Santuokų rūmų fasado vitražas.

Rūmų vedėjos Loretos Guokės teigimu, vitražas šviečia nuo 17 val. iki ryto maždaug 8 val.
„Per Atviros pramonės savaitgalį pamatėme, kaip įspūdingai atrodo iš vidaus apšviestas Santuokų rūmų vitražas. Tokį grožį turime, o tiek laiko laikėme jį tarsi taupydami, kai matydavo tik pas mus užsukusieji“, – sako vedėja.

Anot jos, kol kas vitražas apšviečiamas elementariai – nakčiai paliekamas įjungtas apšvietimas rūmų laiptinėje.

Tačiau, teigia L. Guokė, ieškoma galimybių įrengti automatinį meno kūrinio apšvietimą.
1987 metais pastatytiems ir 1989 metais pradėtiems eksploatuoti Panevėžio santuokų rūmams vitražą „Jaunystė“ sukūrė prof. Kazys Morkūnas (1925–2014).

Diskusijos dėl vardo

Pasak L. Guokės, iš tiesų iki šiol nėra žinoma, kaip menininkas pats buvo pavadinęs savo kūrinį.

Vieni jį vadina „Jaunyste“, kiti – „Gyvenimo keliu“.

„Kalbėjome su paties autoriaus dukra – menininkas nėra pats įvardijęs šio darbo. Bet žiūrint į vitražą matomas visas žmogaus gyvenimo kelias: santuoka, gimimas, mirtis“, – svarsto vedėja.

Reto panevėžiečio nuotraukų albume nėra vestuvinės fotografijos su šiuo unikaliu meno kūriniu.

„Turbūt nė viena jaunavedžių pora neišeina nenusifotografavusi prie vitražo“, – pažymi L. Guokė.