Panevėžiui – šansas sušvelninti šilumos kainų šuolį

Panevėžiui – šansas sušvelninti šilumos kainų šuolį

Seimui nepratęsus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai, rudenį laukiantis finansinis smūgis panevėžiečiams gali būti sušvelnintas.

Galimybė sumažinti šildymo sąnaudas atsiveria į Panevėžį ateinant nepriklausomam šilumos tiekėjui, sudarysiančiam konkurenciją monopolininkei, Savivaldybės įmonei „Panevėžio energija“.

Iki šiol ji yra vienintelis šilumos šaltinis Panevėžyje centralizuotai besišildantiems vartotojams. Tačiau jau šiais metais mieste nepriklausomas šilumos tiekėjas planuoja statyti biokuro katilinę. Atsiradus naujam rinkos žaidėjui, „Panevėžio energija“, kaip numato įstatymas, privalės iš nepriklausomo gamintojo supirkti šilumą, jeigu ši bus pigesnė, nei pačios gaminama, ir perskaičiuoti savo šilumos kainą. Todėl atsiranda galimybė sumažinti šildymo išlaidas galutiniam vartotojui – miesto gyventojui.

To pavyzdys – Kauno miesto šilumos ūkio pertvarka. Kaune biokuro naudojimas šilumai gaminti, taip pat konkurencija šilumos gamybos sektoriuje per pastaruosius penketą metų leido kone perpus sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių direktyvoje ir Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose nurodoma, kad iki 2020 metų pabaigos atsinaujinančių išteklių dalis pagal bendrąjį galutinį energijos suvartojimą turi sudaryti ne mažiau kaip 23 proc., o dalis, tenkanti šildymui – iki 40 proc. Jau dabar Kaune šis rodiklis viršija 80 proc.

O Panevėžio miesto šilumos ūkyje šiuo metu biokuro dalis siekia 60,1 proc., kone dvigubai brangesnės gamtinės dujos sudaro 39,4 proc., mazutas – 0,3 proc., o kitos kuro rūšys – 0,2 proc.

„Panevėžyje iki šiol nėra nepriklausomo šilumos tiekėjo, o, pavyzdžiui, Kaune jų net septyni. Panevėžiečiams šiluma irgi atpigtų pradėjus veikti naujai katilinei“, – teigė būsimos nepriklausomas šilumos tiekėjos, bendrovės „Biokuro energija“ valdybos pirmininkas Mindaugas Vėgelė.

Degins smulkintą medieną

Dėl biokuru kūrenamos vandens šildymo katilinės įrengimo Panevėžio mieste „Biokuro energija“ šių metų pradžioje pasirašė sutartį su rangove bendrove „Enerstena“, priklausančia „Enerstenos“ įmonių grupei. Ji užtikrins garantinius parametrus biomasės katilams, pamokys dirbti katilinės aptarnavimo personalą.

Naują katilinę Panevėžio mieste statanti bendrovė „Enerstena“ yra įkūrusi nuosavą Mokslinių tyrimų ir vystymo centrą.

Panevėžyje, Beržų gatvė 6B, teritorijoje, supamoje garažų ir įmonės „Panevėžio specialaus autotransportas“ bazės, numatyta įrengti du biokuro katilus po 8 MW galios ir bendrą 3,99 MW galios kondensacinį ekonomaizerį.

Be naujosios katilinės, bus pastatytas ir biokuro sandėlis su kuro padavimo įranga.

Naujasis šilumos tiekėjas garantuoja, kad katilinėje bus deginamas tik biokuras iš smulkintos medienos, miško kirtimo atliekos.

Naujoji biokuro katilinė tieks 20 MW galios šilumos energiją į miesto šilumos tinklus.

Iš kamino dūmai – kaip garai iš puodo

„Enerstenos“ projektavimo ir projektų derinimo skyriaus vadovė Vaiva Paulauskienė tikina, kad biokuro deginimo įranga visiškai saugi aplinkai. Anot jos, gyventojams nereikėtų nuogąstauti nei dėl galimos oro taršos, nei dėl triukšmo.

„Katilinės žmonėms kelia baimę, nes jie mato teršalus – iš kamino kylančius dūmus. Visiems atrodo, kad, kaip senais laikais, neaišku kokios nuodingos medžiagos išskiriamos į aplinką. Šiuolaikinės katilinių technologijos leidžia išmetamus dūmus išvalyti beveik 100 proc., o teisės aktų reikalavimai leistinai oro taršai yra itin griežti ir laikui bėgant griežtės“, – teigė V. Paulauskienė.

Anot jos, būsimojoje vandens šildymo katilinėje Panevėžyje pro kaminą į aplinką išeisiantys dūmai bus kur kas švaresni nei rūkstantys iš individualiai šildomų namų kaminų.

„Namuose pakūrus krosnį dūmai eina kiaurai pro kaminą. Katilinėje dūmas, iki patekdamas į aplinką, pereis per valymo įrenginius, kondensaciniam ekonomaizeriui ant dūmų pilant lietų išplaunamos kietosios dalelės, vadinamieji suodžiai. Iš tokios katilinės kamino kyla ne dvokiantys ir teršiantys aplinką dūmai, o garai kaip iš šeimininkės puodo virtuvėje“, – aiškino V. Paulauskienė.

Pasak jos, katilinėje įrengtas kondensacinis ekonomaizeris taip pat leis sumažinti šildymo sąnaudas. Jis efektyviai panaudos išmetamų dūmų temperatūrą šilumos gamybos cikle – vandeniui šildyti. Dūmų temperatūra už kondensacinio ekonomaizerio sieks tik 45 laipsnius. O nemodernizuotų katilinių įrenginiai į aplinką išleidžia apie150 laipsnių karščio dūmus.

Statytojai garantuoja, kad dėl naujosios katilinės aplinkinių teritorijų gyventojai nejus jokio nepatogumo.

Garantuoja dėl ramybės

Naujosios katilinės poveikio sveikatai vertinimą atlieka ir, įvertinus fizikinę bei cheminę taršą, tai yra triukšmo ir oro taršos lygį, sanitarinę apsaugos zoną nustato bei Visuomenės sveikatos centrui tvirtinti teikia bendrovė „Infraplanas“.

Jos Poveikio aplinkai vertinimo grupės vadovo Dariaus Pratašiaus teigimu, stacionarūs triukšmo šaltiniai suprojektuoti katilinės patalpoje, bet dėl garsą izoliuojančių plokščių net kieme nebus girdėti, kas vyksta viduje.

Pagrindinis triukšmo šaltinis bus krautuvas – kieme dirbsiantis vienas traktorius, transportuosiantis susmulkintą biokurą į katilinę.

Nors nuo pramoninės teritorijoje, kurioje numatyta katilinė, iki artimiausio individualaus namo atstumas siekia apie 64 metrus, gyvenamųjų namų kvartalą nuo planuojamos ūkinės veiklos skiriantys statiniai („Panevėžio specialaus autotransporto“ statiniai, garažai) sudaro triukšmo barjerą.

Pasak D. Pratašiaus, atlikti matavimai rodo, kad katilinės kieme dirbant traktoriui jo keliamas triukšmas gyvenamojoje teritorijoje siektų iki 35 decibelų. Pavyzdžiui, laikrodžio tiksėjimą žmogus girdi 30 dB, šnabždesys ir tyli kalba sukelia 30–40 dB triukšmą, normali kalba – 60 dB, garsi kalba ar šuns lojimas – 70 dB, rėkimas – 90 dB.

„Foninis triukšmas, sklindantis nuo gatvėmis važiuojančio transporto, yra kur kas stipresnis, nei bus skleidžiamas iš katilinės teritorijos“, – patikina D. Pratašius.

Režisavo blogiausią scenarijų

Katilinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus. Vertintojo teigimu, naujosios katilinės sanitarinė zona sutampa su sklypo riba. Taigi už sklypo ribos oro taršos ir triukšmo rodikliai negalės viršyti nustatytų normatyvinių dydžių.

Pasak D. Pratašiaus, atliekant galimos oro taršos matavimus, buvo vertinamas blogiausias scenarijus.

Oro taršos Panevėžio mieste žemėlapis rodo, kad toje miesto dalyje, kur planuojama statyti naująją katilinę, vidutinė teršalų koncentracija ore siekia 18–19 mikrokgramų į kubinį metrą, miesto centre – 24.

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus kietųjų dalelių koncentracijos ore paros vidurkis neturi viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre, o tokių dienų, kai viršijama nustatyta norma, per metus neturėtų būti daugiau nei 35.

D. Pratašius galimą foninį oro užterštumą veikiant katilinei skaičiavo traktuodamas, kad teršalų koncentracija visame mieste yra vienoda – tokia, kaip ir labiausiai užterštoje jo dalyje, tai yra centre.

Tačiau, anot jo, netgi įvertinus maksimalią taršą, pradėjus veikti biokuro katilinei teršalų lygis ore neviršytų leistinų normų.

„Katilinėje įrengtas kondensacinis ekonomaizeris veikia kaip valymo įrenginys, iš dūmų išvalantis kietąsias daleles, sieros dioksidą. Iš būsimos katilinės kamino išeisiantys dūmai bus kur kas švaresni nei iš individualių namo, nenaudojančių jokių valymo įrenginių. Žiemą gyvenamųjų namų kvartaluose dėl smogo nėra kuo kvėpuoti, o iš katilinės į aplinką pateks baltas, perfiltruotas, aplinkos neteršiantis dūmas“, – tvirtina D. Pratašius.

„Infraplano“ parengtą poveikio sveikatai vertinimą šiuo metu peržiūri Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento specialistai.

Jie, taip pat Panevėžio savivaldybė, Sveikatos apsaugos bei Aplinkos ministerijos, Seimo nariai yra sulaukę dalies Panevėžio gyventojų rašto dėl planuojamos statyti naujos katilinės. Penktadienį vakare miesto Savivaldybės administracija surengė gyventojų susitikimą su naujuoju nepriklausomu šilumos tiekėju bei būsimosios katilinės statytojais.

Komentarai

  • Pagaliau! Kuo daugiau tokių biokuro katilinių, tuo geriau, nes dabar šildymas yra tikrai prabanga, tik priverstinė prabanga, kurios net negali atsisakyt.

    • 100 pocentu jus teisus

  • Reikia atsižvelgti į tai kaip daugumai geriau, o ne į saujos žmonių interesus.

    • Atsakyti
    • Tai gal sutiktumėte,kad statytu sia katiline Jūsu rajone?

      • Atsakyti
  • Pakaks „Panevezio energijos“ monopolijos, pagaliau atsirado zmones, kurie sugriaus isivesejusia monopolija. Sildymas atpigs, Galetu dvigubai didesne statyti.

    • Atsakyti
  • jei tiesa raso, del manes, tas kaminas jei Stetiskese ir matysis nieko tokio, svarbu, kad tarsa atitiktu aplinkosauginius reikalavimus.

    • Atsakyti
  • Galit katiline statyti, jei tik siluma pigs. Nera ko priesintis, be to stato pramoniniame rajone, namai uz keliu simtu metru.

    • Atsakyti
  • Gal pradžiai paskaičiuokite ?

    • Atsakyti
  • O jus Kauno pavyzdi paziurekite.

    • Atsakyti
  • Kodėl savivaldybė nesistengia pritraukti daugiau nepriklausomų gamintojų? Ar mes koks atsilikęs miestas?

  • Peržiūrėjus „Infraplano“ parengtą ataskaitą,pažymima kad katilinės veikla paveiks iki 500m esančią aplinką. Panevėžio žemynos progimnazija yra už 400m. Tai ką ją uždaris?

Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų