Savivaldybė jau penktą kartą skelbia konkursą ieškodama, kas Senvagėje dar 1972-aisiais įrengtą fontaną pakeistų nauju – grojančiu ir šokančiu. P. Židonio nuotr.

Panevėžiui pirktų grojantį fontaną

Panevėžiui pirktų grojantį fontaną

Panevėžys jau porą metų ieško, kas gražiausioje miesto vietoje – Senvagėje – įrengtų fontaną.

Penktą kartą konkursą skelbiančios Savivaldybės vizija – plaukiojantis muzikinis šviesų ir projekcijų ant vandens fontanas. Pagal suprogramuotą algoritmą ant vandens būtų rodomas ne mažiau nei valandos trukmės fontano spektaklis: šoktų vandens čiurkšlės, skambėtų muzika, keistųsi povandeninis srovių apšvietimas ir net būtų projektuojamas vaizdas ant vandens ekrano.

Tokiam grožiui Savivaldybė nusiteikusi lėšų surasti miesto biudžete. Kiek planuojama išleisti naujajam fontanui, kol vyksta viešieji pirkimai, neįvardijama. Dar prieš porą metų kalbėta apie tam reikalingus pusę milijono eurų.

Konkurso sąlygose numatyta, kad laimėtojas darbus turėtų suspėti atlikti ilgiausiai per pusmetį. Savivaldybė pasiūlymų laukia iki gegužės vidurio. Projekto vadovo Mariaus Garbausko teigimu, jei neiškils kliūčių, rangos sutartis galėtų būti pasirašyta jau birželio viduryje.
Iš rangovų pageidaujamo įrengti fontano vėduoklės formos vandens srovė turėtų siekti apie 15 m aukščio, 36 m skersmens, o vaizdo projekcijos siektų kelias dešimtis metrų ploto. Plaukiojantis fontanas šaltuoju sezonu būtų išardomas.
Savivaldybė pageidauja, kad įrengėjai fontaną suprogramuotų dviem spektaklio versijoms – šviesiajam ir tamsiajam paros metui. Taip pat jis turėtų būti interaktyvus – reaguoti į stebėtojo užsakymus, veiksmus.

Konkursus nutraukdavo

Konkursą naujajam Senvagės fontanui įrengti pirmą kartą Panevėžio savivaldybė paskelbė dar 2018-ųjų pavasarį. Jis turėjo tapti tų metų Aukštaitijos sostinės gimtadienio svarbiausiu akcentu.
Ir nors vienas po kito skelbtieji konkursai sulaukdavo dalyvių, jie būdavo nutraukiami.

Iki šiol skelbtuose konkursuose Savivaldybė nors ir sulaukdavo dalyvių, vis dėlto jie būdavo nutraukiami. Konkursai sulaukdavo dalyvių pretenzijų dėl jų sąlygų, labiausiai – dėl kvalifikacinių reikalavimų. Savivaldybei teko koreguoti sąlygas ir skelbti naujas paieškas, kas įrengtų fontaną. M. Garucko teigimu, tokį darbą galinčių atlikti įmonių ratas Lietuvoje nėra platus.

Savivaldybė neseniai skelbė rangos darbų konkursus ir pačiai Senvagei bei Bendruomenių rūmų prieigoms su Kranto gatvele rekonstruoti. Abu laimėjusios Panevėžio įmonės „JK Ranga“ pasiūlymai galiausiai atmesti dėl kvalifikacijos reikalavimų neatitikimo. Su tokiu Savivaldybės verdiktu kategoriškai nesutikusi dėl užsakymų nusiteikusi bylinėtis ir praėjusią savaitę kreipėsi į teismą. Šis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Savivaldybės administracijos vykdomo pirkimo procedūras iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Su slapta potekste

Dabartinis 12 metrų aukščio Senvagės fontanas įrengtas dar 1972-aisiais. Už jo priežiūrą įmonei „Panevėžio gatvėse“ praėjusį sezoną Savivaldybė sumokėjo apie 1500 eurų.
Įmonės direktorės Viktorijos Juodikienės teigimu, fontanas susidėvėjęs ne tik morališkai, bet ir fiziškai.
„Didelė rizika, kad senas fontanas bet kada gali išsijungti“, – sako direktorė.
Šis fontanas tapęs ne tik Senvagės, bet viso Panevėžio vizitine kortele. Į miesto istoriją jis įėjo ne tik kaip modernus sovietmečio akcentas, bet ir dėl savo įdomios, anuomet neviešintos istorijos.

Senieji panevėžiečiai ir dabar pasakoja, kad dar apie 1980-uosius pačiame Aukštaitijos sostinės centre naktimis vandenyje raibuliuodavo ne šiaip šviesos atspindžiai, bet lietuviška Trispalvė. Spalvoti povandeniniai prožektoriai, turėję sutemus apšviesti aukštyn šaunantį fontaną, į Panevėžį pargabenti iš Kaliningrado srities karinės gamyklos. Ką darbuotojai parvežė, valdžia išvydo tik įjungus šviesas – giliu sovietmečiu fontano čiurkšlės nusidažė geltona, žalia ir raudona spalvomis. Nors tvirtinta, kad taip atsitiko netyčia, visgi patriotiniais jausmais degę panevėžiečiai neabejoja: išrinktosios prožektorių spalvos turėjo slaptą potekstę.
Nuotr.

 

Komentarai

  • Prieš dešimtmetį rašiau straipsnį „Praradimai“ apie vietinių politikierių žemažiūrystę. Pacituosiu vieną dalį: „Kartą miesto Taryboje buvo svarstomas klausimas apie Panevėžio strateginį planą. Jame buvo pasiūlytas punktas ,,dainuojantys fontanai“. Kai pagalvoji – kodėl gi ne? Yra ,,Dainuojanti aikštė“, kodėl jai neprasitęsti dainuojančiais fontanais į Senvagę? Tarybos posėdyje budrioji Z.K. (autoriui pavardė žinoma) pasisakė griežtai: ,,Niekaip nesutvarkome fontano prie Bendruomenių rūmų, o čia kažkokie ,,dainuojantys fontanai“! Nesąmonė.“ Tuometinė dauguma, t.y. valdžia, ,,kultūringai“ pakluso damai.
    Rezultatas: ,,Dainuojantys fontanai“ projektas įgyvendintas Veisiejuose, pritraukia net turistus iš Lenkijos; buvę valdžioje kartu su įžvalgiąja vicemere Z.K. (autoriui pavardė žinoma) per pusantrų metų taip suremontavo Bendruomenių rūmų fontaną, kad net katinai lietuviškai išmoko gėrėtis“.
    Šiandien manyčiau, kad fontanas turėtų būti toks originalus, na, jau toooooks išskirtinis, kad -uch!.. Kitaip būsime tepakartoję Veisiejus.

  • Aš žaviuosiu grojančiu fontanu Palangoje,kodėl panašaus fontano neįrengti mūsų Laisvės aikštėje,ten pasedėt, išgerti kavos,pažiūrėt,paklausyt muzikos.Fontanas senvagėje vietoj senojo bus neefektyvus ,tolokas nuo žmogaus,ten visur bus skersvėjai. Tegul stovi atnaujintas toks kaip buvo. Amen.

  • STOP! Ir taip Panevėžyje vandenyje ir balose skęsta varlės ir varliagyviai.
    Kur žalieji žiūri? Kodėl man susidaro ir vis stiprėja įspūdis kad per savivaldos rinkimus 620 balsų gavusi Gema yra tik formali opozicijos lyderė? Kodėl vis labiau atrodo kad jinai atskaitinga konservatoriams? Gal 620 balsų nėra okeanas? Ar tik du trys daugiabučiai su 620 balsų yra atsidavę dėl žaliosios gamtos ir šermuonių išsilaikymo ir varlių neskendimo?
    Pasaulis nusirito.

    • = 619

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų