Panevėžiečiai su ilgesiu gali kalbėti apie 1991-uosius, kai Aukštaitijos sostinėje žmonių buvo tiršta kaip tikrame Lietuvos didmiestyje – 2022 metais liks 83 000 gyventojų. V. BULAIČIO nuotr.

Panevėžiui – pensininkų miesto vizija

Panevėžiui – pensininkų miesto vizija

Iš inercijos Aukštaitijos sostinę didmiesčiu vis dar pristatantiems panevėžiečiams ilgainiui teks susitaikyti su tuo, kad kadaise buvęs šimtatūkstantinis miestas ištirpo iki kelių dešimčių tūkstančių.

Panevėžiečiai su ilgesiu gali kalbėti apie 1991-uosius, kai Aukštaitijos sostinėje žmonių buvo tiršta kaip tikrame Lietuvos didmiestyje. Statistikai anuomet Panevėžyje buvo suskaičiavę daugiau nei 132 tūkstančius gyventojų – miestas išgyveno demografinio pakilimo piką.

Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017–2021 metams sudaręs Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas įspėja: gyventojų skaičiaus mažėjimas Panevėžiui tampa grėsmingas.

Skirtingų amžiaus grupių demografinius pokyčius savivaldybėse vertinęs docentas buvo tas, pagal kurio parengtąjį projektą, bendradarbiaujant su Vyriausiąja rinkimų komisija, perbraižytos vienmandačių rinkimų apylinkių ribos ir 2016-aisiais Seimo narius Velžio ir Panevėžio rajono pietinio pakraščio gyventojai rinko įrašyti į kaimyninių Anykščių rinkimų apygardos sąrašus.

Naujas rinkimų apylinkių žemėlapis – tik smulkmena to, kokie pokyčiai Aukštaitijos sostinei gresia sparčiai mažėjant gyventojų.

Prognozuojama, kad 2022-aisiais Panevėžyje beliks 83 000 gyventojų, iš jų vaikai iki 14-os metų sudarys 11 700, 15–64 metų žmonės – 51 700, o 65-erių ir vyresni – 19 900.

Rolando Tučo nuomone, laiko klausimas, kada į Lietuvą pradės važiuoti žmonės iš trečiųjų pasaulio šalių. Prielaidų, kad tas įvyks jau po penkerių metų, kol kas nėra, tačiau, anot docento, po 10 ar 15 metų visiškai įmanoma. Asmeninio archyvo nuotr.

Šiauliai lenkia

Tyrimo autoriaus R. Tučo teigimu, Panevėžio demografinė situacija liūdnesnė ne tik už šalies didmiesčių, bet ir savo dydžiu panašių Šiaulių. Nors gyventojų skaičius mažėja abiejose savivaldybėse, visgi Saulės mieste ne taip sparčiai, kaip kad Aukštaitijos sostinėje.

Pasak R. Tučo, skaičiuojama, kad 2022-ųjų sausio 1-ąją Panevėžyje turėtų gyventi net 8,4 proc. mažiau žmonių nei 2017 metais.

Šiauliuose, prognozuojama, po ketverių metų liks 94 000 gyventojų – 7 proc. mažiau, nei buvo pernai.

R. Tučas teigia pastebintis keistą tendenciją: nors Panevėžys traukiasi sparčiau nei Šiauliai, visgi Panevėžio apskrities gyventojai sėslesni – čia demografinės tendencijos nėra tokios ryškios, kaip kad Šiaulių apskrityje.

Tyrimo autorius svarsto, kad Saulės miestą vis dar gelbėja universitetas, į Šiaulius sutraukiantis aplinkinių rajonų jaunimą.

„Bet studentų universitete drastiškai sumažėjo ir jo likimas nenuspėjamas“, – grėsmę miestui mato R. Tučas.

Ramybė prieš krizę

Tyrimo duomenimis, iki 2022-ųjų Panevėžyje sparčiausiai didės 60–64 metų amžiaus grupė. Manoma, kad šių gyventojų gretos mieste iki to laiko išaugs net 24 proc., Panevėžio rajone – 22 proc.

„Tai yra iš darbo rinkos dar neiškritę žmonės, vadinamojo kūdikio bumo kartos vaikai, gimę septintajame dešimtmetyje“, – sako R. Tučas.

Panevėžys pralaimi Šiauliams. Nors gyventojų skaičius mažėja abiejose savivaldybėse, visgi Saulės mieste ne taip sparčiai, kaip Aukštaitijos sostinėje. V. BULAIČIO nuotr.

Tačiau, anot jo, tokios tendencijos reiškia, kad dar po penkerių metų Panevėžiui prognozuojama rimta socialinė krizė – laukia didelis pensinio amžiaus gyventojų grupės šuolis.

Visgi kol kas Panevėžiui yra laiko sukaupti jėgas – iki 2022-ųjų pensinio amžiaus gyventojų grupės augimas dar nebus itin ryškus. Per tą laiką vyresnių nei 65-erių metų žmonių Aukštaitijos sostinėje padaugės vos 3 proc., Šiauliuose – 4 proc.

Mažės mokinių

Labiausiai panevėžiečiams ir miesto naujos krypties ieškotojams turėtų būti neramu dėl mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus prognozės.

Per ateinančius ketvertą metų 7–18 metų jaunimo Panevėžyje turėtų sumažėti net 7,6 proc. Miestui lieka pavydžiai žvilgčioti į Šiaulius. Jiems tyrėjų skaičiavimai kur kas palankesni – šios amžiaus grupės šiauliečių iki 2022-ųjų tesumažės vos 1,5 proc.

Maža to, Šiauliuose nuo 7 iki 14 metų vaikų daugės 5 proc., o šios amžiaus grupės mažųjų panevėžiečių sumažės 1 proc.

Pasak R. Tučo, mokyklinio amžiaus žmonių skaičiaus augimas prognozuojamas tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, Neringoje bei Palangoje.

Tirpstantį Panevėžį paguostų nebent žinia, kad statistikai dar sudėtingesnius laikus numatę Kelmės, Pakruojo, Kupiškio ir Anykščių savivaldybėms, iki 2022-ųjų mokinių ten gali sumažėti daugiau nei 20 proc.

Laimingieji tik trys

Sparčiausiai Lietuvoje nyksta darbingo amžiaus žmonių grupė, didelei daliai visuomenės uždirbanti ir pensijas, ir socialines išmokas. Esant dabartinėms tendencijoms, iki 2022-ųjų 15–64 metų gyventojų šalyje turėtų sumažėti net 8,7 proc.

Jų gretos gali didėti tik trijose savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringoje. Netgi Vilniui prognozuojamas 2 proc. šios grupės žmonių praradimas.

Tik tokia netektis Aukštaitijos sostinę pamalonintų, tačiau, deja, R. Tučo skaičiavimais, iki 2022 metų Panevėžyje darbingo amžiaus žmonių sumažės net 12,6 proc., Panevėžio rajone – 8 proc.

Šiaulių situacija nors ir nedaug, bet vis tiek geresnė – ten darbingų žmonių per penketą metų sumažės 11 proc.

Gelbėja kūdikių bumo karta

R. Tučas guodžia, kad nors Panevėžio situacija prastesnė nei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar net Šiaulių, bet vis tiek geresnė nei Alytaus, kur gyventojų skaičius mažėja dar drastiškiau.

„Iš bendro Lietuvos konteksto Panevėžys neišsiskiria, tačiau didmiesčių sąraše atrodo liūdnai“, – konstatuoja Lietuvos gyventojų amžiaus demografinio žemėlapio sudarytojas.

Demografinę struktūrą R. Tučas aiškina ne vien šiandienos iššūkiais.

Anot jo, gausiausia karta gimusi 1955–1965 metais – svarbiausias besitraukiančios ir senstančios visuomenės ramstis. „Ją galima vadinti kūdikių bumo karta“, – sako docentas.

Vakarų šalyse kūdikių bumo būta iš karto po karo, Lietuvoje gimstamumo banga šiek tiek vėlavo.

„Pokariu kurį laiką dar tęsėsi partizaninis karas, žmonės tikėjo, kad sovietmetis neužsibus, laukė dar vieno karo ir neskubėjo kurti šeimų. Gimstamumas išaugo, kai ilgainiui visuomenė susitaikė, kad niekas iš esmės nebepasikeis“, – įžvelgia R. Tučas.

Kūdikių bumo kartos atžalos – vaikai, gimę 1991–1992-aisiais. Tais metais gimstamumas jau krenta, R. Tučo nuomone, veikiamas socialinių veiksnių – keičiasi požiūris į šeimą, ilgėja moterų amžius, kai susilaukiama pirmojo vaiko.

Tačiau labiausiai miestus ištuštino atsivėrus sienoms plūstelėjusi emigracijos banga.

„Logiška, kad miestai sensta, juk vyresnio amžiaus žmonės sėslesni, jie mažiau migruoja. Vilnius, Klaipėda, dar Kaunas sugeba sulaikyti jaunimą pasiūlydami darbo vietų, juos gelbėja ir aukštosios mokyklos, kai atvykę studijuoti jauni žmonės pasilieka gyventi“, – sako docentas.

Realu daugiau nei trys milijonai

Kokios perspektyvos laukia tokių tirpstančių savivaldybių kaip Panevėžys, R. Tučas nesiryžta numatyti. Jis pripažįsta skeptiškai žiūrintis į tolimas prognozes. Nors Lietuva įkritusi į demografinę duobę, anot docento, visiškai realu, kad po dešimtmečio ar vėliau joje gyvens daugiau nei trys milijonai žmonių.

„Juokingai atrodo kalbos, kad po trisdešimties metų Lietuvoje beliks 1,5–2 milijonai gyventojų. Šito tikrai neįvyks. Pasaulyje gyventojų skaičius sparčiai auga, į Europą plūsta migrantai. Lietuva nėra izoliuota valstybė. Tik laiko klausimas, kada čia irgi pradės važiuoti žmonės iš trečiųjų pasaulio šalių. Prielaidų, kad tas įvyks jau po penkerių metų, kol kas nėra, tačiau po 10, 15 ar 20 metų visiškai įmanoma. Netgi gali būti, kad tada Lietuva turės daugiau gyventojų nei dabar“, – mano R. Tučas.

Kad patys Lietuvos žmonės neemigruotų ar pradėtų grįžti, pasak docento, lemia ne tik sprendimai, kaip valstybės psichologinį klimatą padaryti patrauklesnį. Pasak docento, varžybose dėl kiekvieno gyventojo išloš savivaldybės, gebančios pritraukti investicijų. R. Tučo nuomone, apie Kauno laukiantį proveržį signalizuoja į šį regioną koją keliantys tokie stambūs investuotojai, kaip kad naują gamyklą čia statysianti Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“.

„Gerai mokamos darbo vietos yra svari priežastis gyventojų skaičių jei ne padidinti, bent stabilizuoti. Tačiau nieko gero, jei viena savivaldybė atsigauna, o aplinkinės lieka autsaiderėmis. Tokiu atveju joms gresia gyventojų migracija į didmiesčius“, – numato R. Tučas.

Komentarai

  • O buvo laikai,kada kas metai buvo atidaroma nauja mokykla..ir kas galėjo pagalvoti,kad bus tokie laikai. …

  • Šleifas iš sovietmečio ir 28 metai kleptokratinės santvarkos davė rezultatą. Nenutolom nuo CCCP. Iš ten žmonės bėgdavo ir iš dabarties bėga.

  • nematau mazejimo , prekybos centruose zmoniu pilna turguje pilna RYO ,BABILONE pilna bet kurio laiku ,automobiliais uzkysti visos aiksteles prekybos centru .,gatvese automobiliai zuja kaip gerame dydmiestyje ,tai idomu kur tas mazejimas ,dar galetu per pus sumazeti.

    • Tik atkreipk dėmesį, kad tos pačios maximos, iki ir kita – vieni diedukai ir babutės. Pensininkai kitaip sakant. Tenka darbo dienomis mieste po parduotuves pavaikščioti, tai drįstu drąsiai teigti – 80%+ pensininkai, kurie nieko neveikia. Tai va tik ant to Panevėžys ir laikosi. Visi jauni bėga ir bėgs. RYO ne išimtis. Jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių ten aišku daugiau, bet didelė dalis taip pat tie patys diedukai su babutėm. Dar didelė dalis iš tų žmonių – iš aplinkinių kaimų, rajonų

      • Atsakyti
  • Panevėżiui reikia “ fiks “ idėjos ! E. Musk padalinys? Lietuvos Keimbridžas ? Kodėl ne ?

  • Ar neatrodo , kad tai tiesiogiai proporcinga „sovieto“ ( lietuviškai) taryba , publikai?

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų